Artritas priverčia bendrauti (2)

Klaipėdiečiai, sergantieji artritu ir kitomis reumatinėmis ligomis, nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be nuolatinių suėjimų draugėn: dalijimosi patirtimi, tarpusavio pagalbos nelaimės atveju, bendrų švenčių.   „Liga priverčia bendrauti“, - sakė grupelė šios bendrijos aktyvistų, kai vieną popietę apsilankėme pas juos susipažinti. Kartu jie – jau beveik 15 metų.

Reklama

„Buvimas kartu mums labai svarbus, ypač vienišiems, nebeturintiems artimųjų. Tas suėjimas mums tikra  šventė“, – pasakojo aštuonerius metus bendrijai vadovavusi Genovaitė Baltrimienė.

„Liga priverčia bendrauti, - pritaria jai dabartinė bendrijos pirmininkė Nijolė Kozlovceva.  - Kai susirenkame,  skausmas pasimiršta, nebedejuojame. Ir nebėra dėl ko skųstis, nes čia visi esame vienodi.“

Klaipėdos miesto bendrija ‚Artritas“ renkasi  savivaldybės jai skirtose trijų kambarių patalpose Naikupės g. 8-1.

Bendrijoje – 128 nariai, bet sergančiųjų šia liga  uostamiestyje yra kur kas daugiau, apie 2 tūkst. Tiesiog jaunesni, turintys darbą, neranda laiko ir noro bendrauti, todėl į bendrijos renginius sueina pagyvenusieji.  Kai kurie jų renkasi kasdien, kiti – į kartą per mėnesį rengiamus bendrus susirinkimus, organizuojamas  paskaitas, diskusijas aktualiais klausimais.

Žmonės susiorganizuoja sau keliones į gamtą, ekskursijas, kartu lanko teatrą, sveikina vienas kitą su jubiliejais, kartais – tiesiog pasėdi ir padainuoja.

Pasigenda daugiau paramos

„Artrito“ bendrija dėkinga jų ilgametei medicinos vadovei gydytojai reumatologei Loretai Bukauskienei ir dabar juos šefuoti sutikusiai gydytojai  Ilonai Šniuolienei. Gerų žodžių jie negaili ir kitiems, padedantiems gyventi ar puošti buitį.

Nors Savivaldybė bendrijai yra  skyrusi patalpas, tačiau didesnės paramos jos nariai pasigenda –   paskutiniai trys rašyti jų paramos projektai nebuvo patenkinti.

Išsilaikyti, - pasakoja, -  padeda  2 proc. skiriamų mokesčių, Neįgaliųjų reikalų departamento parama, per du kartus siekusi 12 tūkst. litų. Tai esą nėra daug,  nes šildymo sezono metu vien patalpų šildymas suryja apie 500 litų.

Žmonės dėkingi Darbo biržai, finansavusiai masažuotojo darbą – masažo paslaugai jie įsirengė  atskirą kambarį.  Sutartį su Darbo birža pasirašė ir šiais metais – jei bus galimybė, bus vėl skirtas  nemokamas masažuotojas.

Bendrijos nariai džiaugiasi ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto neseniai suteikta galimybe pagerinti sveikatą  kineziterapijos procedūromis bei parafino vonelėmis.

Svarbiausia - judėti

Skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai  - artritu sergančių žmonių kasdienybė, „pagrindinė jų duona“.  Pavalgius pusryčius būtinai išgeriama tabletė nuo skausmo. O  šalutinis šių vaistų poveikis, sakė,  – „sugadintas skrandis, kepenys, inkstai, kasa“.

Tačiau vien vaistų, norint pakenčiamai jaustis, neužtenka. Savo varomąją jėga jie laiko judėjimą, mankštą, nes judant kankinantis skausmas atlėgsta. Todėl vieni važinėja dviračiu, kiti mankštinasi ar užsiiminėja joga, atlieka kvėpavimo pratimus, treti tiesiog „kapstosi darže“.  Kiekvienas ieško savo savipagalbos būdo.

„Kai rytais padarau mankštą – jaučiuosi

geriau, o jei užeina skaudėti – tai daug mažiau“, - pasakojo Barbora Svirušienė.

„Ateina momentas,  kai mankšta nebepadeda...  Mūsų liga neišgydoma, su ja nueini pas aukščiausiąjį“, - kalbėjo Antanas Mikalčius.

Bėgdami nuo skausmo žmonės išbandė ne vieną liaudišką gydymosi metodą –  tepasi spiritu užpiltus topolius, kaštonus ar jų žiedus, auksinį ūsą, skaudamą vietą apvynioja varnalėšos ar gysločio lapu. Kartais kiek padeda, kartais – ne.

Ne vienam jų gydytojai buvo patarę važiuoti kuo toliau nuo Klaipėdos, nes drėgnas pajūrio klimatas itin nepalankus sergantiems artritu. Tačiau ne visi turi galimybę išvažiuoti.

Geri vaistai – ne visiems

„Artrito“ nariai nelinkę daug skųstis. Paklausti, ką kiekvienas jų pasakytų sveikatos apsaugos ministrui, susimąsto. Abejoja, ar kas išgirs jų skundus: „Kad mūsų balsas eitų į dangų, būtų gerai...“

„Tiek metų Lietuvos artrito asociacija kovoja už tai, kad artritas būtų prilygintas sunkių ligų grupei ir būtų skirta daugiau kompensuojamųjų vaistų. Negavome jokio atsako“, - sako G. Baltrimienė.

„Jei nori geresnių vaistų – turi pirkti už visą  kainą, o kompensuoja tik pigiausius, blogiausius“, - antrina klubo pirmininkė N. Kozlovceva.

Žmonės ministrą  prašytų, kad jiems būtų skirtas sanatorinis gydymas, kad ambulatorinės reabilitacijos procedūrų nemokamai būtų skirta ne penkios, o bent 10.  Ir kad būtų praplėstas jų sąrašas – pavyzdžiui, nemokamai būtų skiriamas ir baseinas.

„Norime, kad procedūros dukart per metus būtų skiriamos automatiškai – kad nereikėtų kiekvieną sykį prašyti šeimos gydytojo. Gal tai padėtų išvengti didelio vaistų kiekio“, - vardija pokalbininkai.

Jie žino, kad nauji biologiniai vaistai labai veiksmingi – yra matę, kaip ilgą laiką su ramentais vaikščioję žmonės, pradėję gydytis naujais medikamentais, padėjo juos į šalį. Tačiau norint gauti šiuos itin brangius vaistus reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Jie paprastai skiriami jaunesniems, kurių liga nėra toli pažengusi.