Gamta gydo – taip sakydavo senovės graikų eskulapai (gydytojai). Žmogus – gamtos vaikas, todėl jį intuityviai traukia natūralūs gamtiniai veiksniai: vanduo, saulė, oras, kalnai ir miškai. Vilniuje vykusios konferencijos „Sanatorinis gydymas natūraliais gamtiniais ištekliais“ dalyviai priminė tokio gydymo privalumus – puikų poilsį ir galimybę natūraliais būdais atkurti ir sustiprinti gyvybines organizmo galias.
Kurortinis gydymas – nepelnytai „nurašytas“
Šiandien daugelis žmonių, ypač jaunesnių, galimybę atostogas praleisti derinant poilsį ir gydymą mūsų šalyje yra pamiršę. Fizinės medicinos ir reabilitacijos specialisto Jono Valskio teigimu, mūsų šalyje įsigalėjo patocentristinė medicina, kurios prioritetas – pasekmių šalinimas. Tai – daugiausia medikamentiniu, chirurginiu gydymu pagrįsta medicina. Bet yra ir kita medicinos doktrina – vadinamoji sanocentristinė. Ji nukreipta į ligų prevenciją, į ligas sukeliančių priežasčių šalinimą. Sanatorinį kurortinį gydymą, pasak pašnekovo, reiktų priskirti būtent šiai medicinos doktrinai.
„Žinoma, chirurginis, medikamentinis gydymas šiuolaikinėje medicinoje būtinas. Bet su sveikatinimu susijusi sanocentristinė medicina Lietuvoje nepelnytai nustumta į paribį. Kodėl aš turiu gerti tabletes, kurias man kompensuoja, o kurortinio gydymo, kuris nekenktų, o dažnu atveju būtų ir naudingesnis – nekompensuoja? Tokia praktika visada naudinga farmacijos pramonei, bet ne visada pacientui, – aiškino J. Valskys. – Visgi tikiu, kad ateityje medicinos prioritetai bus tinkamiau pasirinkti, teikia optimizmo dabartinio sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio noras skirti daugiau medicinos išteklių sveikatos medicinai ir ligų prevencijai“.
Pašnekovo teigimu, dar prieš 30 metų Lietuvos kurortuose atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad po kurortinio gydymo sergančiųjų lėtinėmis ligomis gera savijauta ir darbingumas trukdavo nuo 6 iki 18 mėnesių, pacientai išvengdavo ligų paūmėjimų ir nedarbingumo. Panašūs tyrimai atlikti ir daugelyje Vakarų Europos šalių – štai Vokietijoje paskaičiuota, kad vienas į kurortinį gydymą investuotas euras virsta 3 eurų pelnu.
„Vien kalbant apie kurortus, žmonėms kyla teigiamos emocijos, gaminasi endorfinai. Kai žmogus įsigyja išsvajotą kelialapį, pagerėja jo savijauta. Psichologai tai jau seniausiai nustatę. Ne veltui Europa pilna kurortų, vien Prancūzijoje jų daugiau kaip 200”, – kalbėjo J. Valskys.
Nerimą keliančios tendencijos
Specialistas stebėjosi, kad Lietuva, turinti puikiai išvystytus kurortus, neišnaudoja turimų kurortinio gydymo galimybių. „Jeigu žmogus apsisprendžia rinktis gydymą kurorte, už jį jis turi susimokėti iš savo kišenės. Ar jis tariasi su šeimos gydytoju, kokį kurortą jam rintis, atsižvelgiant į medicinines indikacijas? Tai daroma labai retai. Dažniausiai kurortai pasirenkami savo nuožiūra, vykstama neatlikus jokių medicinių tyrimų, – sakė J. Valskys. – Šiandien nėra veikiančio mechanizmo, užtikrinančio žmogui reikiamų procedūrų, rekreacijos priemonių parinkimą ir galiausiai – rezultatų vertinimo“.
J. Valskys atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų kurortinio gydymo aspektą. Tam, kad gydymas būtų efektyvus, jis turi trukti bent 3 savaites. Tiek reikia laiko, norint teigiama linkme paveikti daugelio lėtinių ligų mechanizmus. „Kai aš pradėjau dirbti šioje srityje, kurortinis gydymas truko 30 dienų. Paskui – 28. Dar vėliau, kai baigiau karjerą – 21. Šiandien dažnai vykstama savaitei ar dviem. Tai medicininė klaida. Organizmas negali tinkamai reaguoti į tokį trumpalaikį gydymą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad taikant tokį trumpalaikį gydymą pastebimesnio terapinio efekto nepasiekiama, o kartais – net ir pakenkiama“, – sakė J. Valskys.
Siūlo alternatyvą
Pasaulyje vis populiarėjant sveikatos turizmui, sanatorinio gydymo ir poilsio organizavimo srityje veikiančios įmonės „ABK Travel“ atstovai savo organizuotu renginiu taip pat priminė, kad sanatorinį kurortinį gydymą galima rinktis ne tik Lietuvoje. Mūsų šalies gyventojai atostogas su gydymu derina ne tik Lietuvos, bet ir Čekijos, Slovakijos, Baltarusijos, Vengrijos ir daugelio kitų šalių kurortuose.
Baltarusijoje, Grodno srityje, įsikūrusios „Radono“, vienos iš didžiausių šalies sanatorijų, vyriausiojo gydytojo Leanid Karpishevich teigimu, klientai iš Lietuvos sanatorijoje yra laukiami ir mielai naudojasi čia teikiamomis poilsio ir gydymo paslaugomis. „Mūsų sanatorijoje didžiausią klientų, atvykstančių iš užsienio, dalį sudaro rusai, bet lietuviai taip pat seniai nieko nebestebina. Mūsų sanatorijos išskirtinumai – įvairių lėtinių ligų gydymas unikalia radono terapija, turime puikias 350 m gylyje įrengtas paleogydyklas, kuriose ligoms gydyti naudojame ne tik sausas, bet ir šlapias druskas“, – sakė Leanid Karpishevich.
Pasak jo pavaduotojo medicinai Viktar Panamorou, sanatorijos klientai maitinami 5 kartus per dieną, jiems skiriamos pačios įvairiausios terapijos – nuo judėjimo iki sulčių. „70 proc. mūsų klientų atvyksta pakartotinai. Tai rodo, kad gydymasis ir poilsis „Radone“ jiems tinka, patinka“, – sakė V. Panamorou.
Gydytoja kurortologė iš Čekijos Irena Cypova pasakojo apie įžymųjį Karlovy Vary kurortą. Gydymasis ir poilsis čia itin geros kokybės, bet brangus – dėl šios priežasties Karlovy Vary dažniausiai renkasi užsieniečiai, bet ne patys čekai. Kurortas unikalus savo mineraliniu vandeniu, kuriuo, derinant su kitomis tereapijomis, gydomos virškinimo, kepenų, judėjimo aparato ir nervų sistemos ligos. „Sanatorinis gydymas trunka mažiausiai tris savaites. Pirmąją savaitę organizmas adaptuojasi prie pokyčių, antrąją savaitę pradedamas justi pagerėjimas, o trečiąją savaitę dažnai stebime ligą pereinant į remisijos stadiją. Teigiamas poveikis lieka vidutiniškai 10 – 15 mėnesių“, – pasakojo I. Cypova.
Apie kurortinio gydymo istoriją
Kurortinio gydymo nauda Europoje suvokta dar viduramžiais, pirmuosiuose kurortuose žaizdas dažniausiai „laižydavosi“ kariai ir legionieriai. Prieš 200 metų kurortų lankytojai buvo pasiturintys, bet praradę gyvenimo džiaugsmą, nukankinti meilės, neturintys gyvenimo tikslo žmonės. Tipiškas kurorto lankytojas šiandien – savo sveikata ir poilsiu suineteresuotas vidutiniosios klasės atstovas.
Lietuvoje pirmieji kurortai – Palanga, Birštonas, Likėnai, Zarasai, Aukštoji Panemunė, Kačerginė, Kulautuva, Lampėdžiai, Berčiūnai, Anykščiai oficialiai įkurti 1933 m., kurortiniu gydymu rūpinosi tuometinis Sveikatos departamentas.
Sovietinėje Lietuvoje kurortinis gydymas perduotas Sveikatos apsaugos ministerijos žinion, o 1961-aisiais metais jis perleistas profesinėms sąjungoms. Jono Valskio teigimu, kurortų prieinamumas tuomet buvęs gana didelis – vien Druskininkuose apsilankydavę daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Kurortų nykimo laikotarpiu Lietuvoje pašnekovas vadina 1996 – 1997 metus. Dabar, pasak J. Valskio, kurortus keičia naujas sociokultūrinis fenomenas – vadinamieji „SPA“. Bet tai – jau kito straipsnio tema.
Mindaugas Savickas