Ar vaistinės virs greitojo maisto restoranais? (1)

Farmacijos specialistai sunerimę: vaistinėse papildomos paslaugos užgožia būtinąsias, dėl jų sureikšminimo neretai galima įtarti komercinius interesus. Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga susirūpinusi ne tik dėl darbuotojams brukamų tam tikro gamintojo vaistų ar ne farmacinės paskirties prekių pardavimo planų, bet ir bandymų pailginti darbo savaitę ir sutrumpinti atostogas. Lietuvos vaistinėse, atrodytų, trūksta specialistų. Tačiau socialinės farmacijos mokslininkai pateikia kitokią statistiką. Apie tai kalbėta praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje „Ar vaistinių tinklai sudaro sąlygas kiekvienoje vaistinėje teikti farmacinės rūpybos paslaugas?“

Reklama

 Paslaugų krepšelis

Atėjote į vaistinę jodo, o prie kasos nusipirkote dar ir burnos skalavimo skystį, kurio niekada nevartojate, pastilių burnos kvapui gaivinti ir maisto papildų imunitetui stiprinti. Gal ir nereikia viso to, bet juk pasiūlė gerų nuolaidų!

Tačiau nereikėtų skubėti džiaugtis sutaupius. Pasak Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Žydrūno Mineikio, paprasčiausiai tokie yra farmacininkų planai pacientui suteikti vadinamąjį paslaugų krepšelį, kuriame turėtų būti aštuoni preparatai.

Tuščios nuolaidos

 O nuolaidomis esą bandoma ne taupyti pacientų pinigus, bet didinti vaistinių tinklų pelną. Tai, profesinės sąjungos lyderio teigimu, įrodo vidinio susirašinėjimo laiškai, kaip padidinti tą paslaugų krepšelį.

„Jei mažai klientų, daugiau dėmesio skirti jiems. Siūloma parduoti nefarmacines prekes, kurioms netaikomas antkainio apribojimas, tai yra mūsų krepšelio ingredientai. Svarbiausia – maisto papildų kategorija ir kosmetikos priemonės. Tai ir yra mūsų pelnas. Jei atėjo klientas ir nusipirko įprastą produktų kiekį, suteikta nuolaida atiduota tuščiai. Parduodama už tiek pat ar pigiau. Todėl, didindami pardavimus, pateikiame šios akcijos kaštus. Informuokite klientą, pasiūlykite įsigyti papildomai ir taip sutaupyti“, - parduoti papildomas prekes mokomi vaistininkai.

Griežta kontrolė

Ž. Mineikis pasakojo, kad vaistinių tinklų administracija griežtai stebi, kaip vykdomi tam tikrų gamintojų vaistų pardavimo planai. Nors, jo nuomone, vaistininkas turi būti nepriklausomas ir siūlyti tą vaistą, kurį mano esant geriausią pacientui, todėl jokių planų neturėtų būti.

„Ačiū visiems, nes tikrai matau, kad supratote svarbą mūsų pasiūlymų. Jūsų pastangos ir rezultatas tai rodo. O dėl tos mažumos vaistinių, kurių rezultatai blogiausi, kurios nėra lojalios vaistinių tinklui, yra kalbamasi, bendraujama individualiai. Pirmiausia jie sulaukia mūsų skambučių ir prašymo pasiaiškinti, kokios priežastys lėmė tokius rezultatus ir lojalumą kažkuriam kitam pasirinktam gamintojui. Su kai kuriais, kuriems tas pokalbis buvo nebe pirmas, teko atsisveikinti, kiti pažadėjo situaciją ištaisyti“, - vėl cituojamas vidinio susirašinėjimo laiškas.

Dirba vienas vaistininkas

Tokie dalykai, Ž. Mineikio teigimu, kelia psichologinę įtampą. Juk ir taip vaistininkai nemažai streso patiria, kasdien bendraudami su socialiai pažeidžiama grupe. Tačiau profesinei sąjungai nerimą kelia ir vaistininkų darbo sąlygos.

„Paskutiniu metu Lietuvoje paplito strategija, kad vaistinėje dirba vienas žmogus, kuris turi suteikti kokybišką farmacinę paslaugą. Kaip jam pasinaudoti priklausančia pietų pertrauka, jeigu jis negali uždaryti vaistinės? Kaip jam išstovėti ant kojų 8 valandas?

Kaip jam būti nepriklausomam, jei kiekvienas prekės pardavimas stebimas?“, - klausė Ž. Mineikis. Jis pridūrė, kad, be farmacinių paslaugų, vaistininkas privalo sutvarkyti patalpas, išdėlioti prekes, paruošti naujo mėnesio akcijas, pakeisti kainas ir t. t.

Prarasti milijonai

Pasak Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, jau kelerius metus Vaistinių asociacija teikia siūlymus ilginti vaistininkų darbo savaitę ir trumpinti atostogas. Jo nuomone, tokie siūlymai atsiranda tik dėl pelno siekimo.

„Jeigu darbo savaitė būtų pailginta keturiomis valandomis, sudėjus bendrą skaičių išeitų, kad per metus vaistininkas dirbtų apie vieną mėnesį nemokamai. Mūsų skaičiavimais, valstybė dėl nesumokėtų gyventojų pajamų, „Sodros“ mokesčių prarastų daugiau kaip septynis milijonus litų, o vaistininkai netektų apie vienuolika milijonų litų darbo užmokesčio. Tikriausiai didžioji tų sumų dalis atitektų Vaistinių asociacijos nariams“, - skaičiavo profesinės sąjungos vadovas.

It greito maisto restoranai

Ž. Mineikis pasakojo, kad vaistininkai dirba pagal sudarytus tokius grafikus, kuriuose „nematyti“ viršvalandžių ir už   juos nemokama. O norėdami atostogauti jie privalo surasti, kas juos pakeis. Taigi jau dabar darbo sąlygos nepavydėtinos, tad kas būtų, jei būtų pritarta visiems Vaistinių asociacijos siūlymams?

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos lyderis ironizavo: „Skaitant asociacijos siūlymus, atrodo, kad jos siekiamybė – paversti Lietuvos vaistines greito maisto restoranais: atėjai, užsisakei, susimokėjai, eik lauk, neužlaikydamas eilės“.

Dviguba atsakomybė

Konferencijoje kalbėjusi dr. Jurgita Daukšienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros dėstytoja, sakė, kad tarptautinės farmacijos specialistus vienijančios organizacijos jau seniai kalba apie dvigubą atsakomybę: įstatymams ir visuomenei bei juridiniam asmeniui.

„Ši problema yra ne tik Lietuvoje. Yra šalių, kuriose vaistininkas yra ir vaistinės savininkas, - pasakojo socialinės farmacijos mokslininkė. - 2002 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog savininkas gali būti bet kas, tačiau jis privalo samdyti farmacinės veiklos vadovą, kad nebūtų jokio ekonominio intereso. Ir būtent jis, o ne savininkas, atsako už teikiamą farmacinę paslaugą. Teisės aktai vaistininkams numato daug pareigų. Idealusis vaistininkas laikosi visų, o idealusis vaistinės savininkas nesikiša į jų veiklą. Kai ateiname į vaistinę, kokios konsultacijos mes tikimės: tos, kurią numato įstatymai, ar tos, kurią rekomenduoja savininkas? Žinoma, mes norime pirmojo varianto, bet nedera pamiršti, kad galimas ir antrasis. Juolab nepriklausomų vaistinių Lietuvoje yra mažiau nei vienas procentas“.

Teisė – puikiai sustyguota

Dr. J. Daukšienė tikino, kad Lietuvoje teisės aktai yra puikiai sustyguoti.

„Juose nėra nieko daugiau nei kad pacientai tikisi kitose šalyse. O jie tikisi išsamios, neklaidinančios, aiškios informacijos, kad vaistininkas bus lengviausiai prieinamas, nemokamas sveikatinimosi specialistas ir t. t. Atrodytų, informacijos dabar visur pilna, tačiau juo jos daugiau, tuo sunkiau susigaudyti. Pagalvokite, kodėl net ir užsienyje užsisakius internetu reikia ateiti į vaistinę atsiimti prekių? Todėl, kad turėtumėte paskutinę galimybę pasikonsultuoti. Vaistininkas yra paskutinis barjeras ir saugas“.

Atmerktos abi akys

Pasak mokslininkės, vaistininkų svarbą geriausiai apibūdina senas kinų posakis: „Pacientas yra užsimerkęs, gydytojas atmerkęs vieną akį, o vaistininkas – abi“.

„Kodėl? Nes jis išduos vaistą ir grandinė baigsis. Nusipirkus netinkamus batus blogiausiu atveju nuospaudų pritrinsi. O su vaistu gali būti liūdniau. Specialistui tikrai yra į ką įsigilinti: ar tas vaistas išrašytas, ar vaikui nepaskirta suaugusiojo dozė, ar nebus vaistų sąveikos ir pan. Užsienyje vaistininkai turi padėjėjus. O Lietuvoje, išsiplėtus tinklui, tai tapo istorija“, - liūdnai konstatavo J. Daukšienė.

Vaistininkų pakanka

LSMU mokslininkė nesutinka su viešojoje erdvėje eskaluojama mintimi, jog Lietuvoje trūksta vaistininkų. Jos nuomone, skaičiai rodo ką kita.

„Lietuvoje yra 1381 vaistinė. Vidutiniškai vienai tenka apie du tūkstančius pacientų. Europoje - trys penki tūkstančiai. Tik keturiose Europos šalyse vidutinis vaistininkų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra didesnis nei pas mus. Taigi vaistininkų yra, vaistinių netrūksta. Tik pas mus jų tinklas netolygus: kai kuriuose miestuose galima pamatyti vaistinių alėjas. Jose, be abejo, sėdi po vieną darbuotoją“, - teigė J. Daukšienė.

Būtina atskirti paslaugas

Lietuvos farmacijos sąjungos (LFS) prezidentas prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius konferencijoje sakė, kad dabar plačiai diskutuojama dėl farmacinės rūpybos diegimo Lietuvos vaistinėse ir dėl vaistininkų ir jų padėjėjų darbo sąlygų.

Jo teigimu, pirmiausia būtina atskirti būtinąją farmacinę rūpybą nuo papildomų farmacinių paslaugų, kurioms pagal skandinavų patirtį galėtų būti priskirta pagalba astma ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams; rūkymo nutraukimo, vaistų vartojimo tinkamu laiku priminimo, informacijos senyviems žmonėms suteikimo, vaistų pristatymo neįgaliems pacientams ir kt. paslaugos.

Anot E.Tarasevičiaus, „jas galėtų teikti tam tikros vaistinės pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką, o farmacijos specialistai turėtų akreditacijos pažymėjimus šioms veikloms. Jas apmokėtų arba pacientas, arba ligonių kasos, arba savivaldybės“.

Užgožia būtinąsias

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas piktinosi, jog dabar kartais papildomos farmacinės paslaugos užgožia būtinąsias.

„Štai kad ir siūlymas vaistinėse vykdyti skiepijimą vakcinomis. Šios papildomos farmacinės paslaugos sureikšminimas – nepagrįstas. Galima daryti prielaidą, kad tai susiję su vieno vaistinių tinklo komerciniais interesais“,- tvirtino E. Tarasevičius.

Kasdienė profesinė veikla

Profesoriaus nuomone, kur kas svarbesnė yra būtinoji farmacinė rūpyba: konfidencialus individualių konsultacijų teikimas apie receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimą, jų sąveiką, eiliškumą; vaistų vartojimo problemų sprendimas su gydytojais ir slaugytojais; pacientų informavimas apie prevencines programas ir pan.

„Tai ir yra kasdienė vaistininko profesinė veikla, nepaprastai svarbi. Juk tyrimais įrodyta, kad net viena iš keturių mirties priežasčių yra pašalinis vaistinių preparatų poveikis ir neracionalus vaistų vartojimas“, – sakė E. Tarasevičius.

Vieša privati informacija

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento teigimu, dabar pas mus vaistinių tinklų vaistinėse nesudarytos tinkamos sąlygos būtinajai farmacinei rūpybai, jose net nėra paprastų dalykų, tarkim, atsisėsti, kaip įprasta bankuose, poliklinikose ar galiausiai „Sodroje“.

„Kita vertus, neužtikrinamas konfidencialumas: tiek bendraujant, tiek pateikiant informaciją kompiuterių ekranuose, kurie matomi kitiems eilėje stovintiems pacientams, - dėstė E. Tarasevičius. – Dar 2010 m. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija perspėjo Nacionalinę vaistų prekybos asociaciją ir vaistinių tinklus, tačiau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas pažeidžiamas iki šiol. Vaistininkas turėtų išspausdinti čekį su kainomis, patarimus ir vaistų vartojimo rekomendacijas, kad pacientas grįžęs namo galėtų pasiskaityti“.