Kasmet Klaipėdoje skirstant specialiosios visuomenės sveikatos programos lėšas pusė visos sumos yra skiriama narkotikus vartojančių asmenų problemų sprendimui – t.y. nemokamam švirkštų dalijimui. Planuojant kitų metų biudžetą, iškilo klausimas, ar tikrai socialiai teisinga iš savivaldybės lėšų didžiąja dalimi finansuoti vos vieną socialinę grupę, pamirštant likusias? Ar tikrai „žemo slenksčio“ programos finansavimas turi gulti tik ant miesto pečių?
Diskusijos dėl „Žemo slenksčio“ programos finansavimo kilo po to, kai Klaipėdos priklausomybės ligų centras, kuriam priklauso Anoniminis konsultacinis kabinetas (AKK), perėjo Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Keliolika metų kabinetą, kuriame nemokamai dalijami švirkštai, išlaikė Klaipėdos m. savivaldybė. Kaip Klaipėdos m. savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas atsakingai sakau, kad nekalbama apie „Žemo slenksčio“ programos naikinimą, yra diskutuojama, kad reikia ieškoti kitų finansavimo šaltinių kovojant su AIDS ir ŽIV problema ir, kad socialiai neteisinga iš savivaldybės biudžeto didelę sumą skirti tik narkotikus vartojantiems asmenims, užribyje paliekant kitas labai jautrias socialines grupes, tokias kaip vaikai ar senjorai. Kitų miestų praktika rodo, kad paslaugoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią AIDS ir ŽIV plitimui, teikti yra pritraukiamos lėšos iš nacionalinio biudžeto, ES ar privačių paramos programų.
Žemo slenksčio programos finansavimo šalininkai teigia, kad išlaikyti tokį kabinetą, kuriame dalijami švirkštai, tvarsliava, būtina dėl AIDS ir ŽIV prevencijos. Tačiau, deja, statistika teigiamų pokyčių nerodo. Statistikos departamento duomenis, užsikrėtusių AIDS skaičius Klaipėdoje auga. Palyginti su 2008 metais, 2012 užsikrėtusių AIDS skaičius Klaipėdoje padidėjo kone tris kartus (2008 – 33 žmonės, 2012 – 97). Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro pateiktoje 2012 metų Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2012 m. apžvalgoje teigiama, kad pagal galimą užsikrėtimo būdą, net pusė (50 proc.) 2012 metais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamų narkotikų vartotojai. Pagrįstai kyla klausimas, ar tikrai Klaipėdoje tinkamai kovojama su šia problema, ar nemokamas vienkartinių švirkštų dalijimas stacionariame kabinete sprendžia AIDS ir ŽIV plitimo problemą, juolab, kad tai nėra vienintelė vieta gauti vienkartinių švirkštų - jie dalijami ir mobiliuose punktuose kitose uostamiesčio vietose.
Kaip mokslininkas, vadovaujuosi moksline retorika, todėl vertinu moksliškai pagrįstus tyrimus. Asociacija „Pozityvus gyvenimas“ išplatintame pranešime teigia, esą švirkštų dalijimas narkotikus vartojantiems žmonėms – laiko patikrintas ir moksliškai pagrįstas būdas kovoti su AIDS, ŽIV plitimo problema. Kviečiu asociacijos atstovus atvirai diskusijai ir kartu panagrinėti turimus mokslinius tyrimus. Man, kaip sveikatos srityje dirbančiam mokslo žmogui, žinoma, kad tokios priemonės yra veiksmingos tik aukšto ekonominio išsivystymo šalyse. Valstybėse, kurios yra žemo ir vidutinio išsivystymo (šiai kategorijai priskiriama ir Lietuva), švirkštų dalinimas nėra efektyvus. Todėl siūlau visiems ieškoti bendro dialogo ir diskutuoti – gal verta pripažinti, kad reikia ieškoti kitų būdų šių pavojingų ligų plitimui ir, kad ant miesto savivaldybės pečių užkrauti šios srities finansavimą nėra sąžininga.
Kaip politikui, man dažnai užduodamas klausimas, kodėl liūto dalis iš specialiosios visuomenės sveikatos programos nuteka narkotikus vartojantiems asmenims, o kitos grupės pamirštamos? 2014 metai Lietuvoje skelbiami vaikų metais, tačiau apmaudu pripažinti, kad iš šios programos vaikų sveikatinimui lėšų neketinama skirti, nes lėšų nėra. Tai nedovanotina, mat tyrimai rodo, kad uostamiesčio vaikų sveikata nėra gera. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atlikta profilaktinių sveikatos pažymų analizė parodė, kad visiškai sveikas yra tik kas dešimtas Klaipėdos moksleivis. Maždaug kas antras moksleivis turi regos sutrikimų, penktadaliui diagnozuoti jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sutrikimai, problemų dėl kraujotakos turi 15 procentų uostamiesčio moksleivių.
Patirtis rodo, kokios būna populiarios programos, skirtos vaikų ir senjorų sveikatinimui. Šiais metais vaikams, šeimoms buvo organizuojamos nemokamos plaukimo treniruotės, klaipėdiečiai kviesti pačiuožinėti ant ledo, senjorams rengtos mankštos, jie buvo kviečiami į treniruoklių salę. Susidomėjimas buvo toks didžiulis, kad visos vietos buvo užpildytos akimirksniu. Todėl skirstant lėšas klaipėdiečių sveikatinimui, vertėtų žiūrėti plačiau, juolab, kad miestas neša ir didžiulę atsakomybę – esame vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis PSO „Europos Sveikų Miestų“ organizacijai. Pasirūpinti į rizikos grupę įtrauktų žmonių problemomis yra būtina, tačiau nedovanotina pamiršti ir kitas ne mažiau svarbias ir jautrias socialines grupes.
Prof. Artūras Razbadauskas, vyr. chirurgas, Klaipėdos krašto chirurgų draugijos pirmininkas, SAM Kolegijos narys