Ar plaukai gali būti susiję su širdies ligomis?

Europos kardiologų draugijos vykdyta studija, kuri bus pristatoma kasmetinėje kardiologų konferencijoje Indijoje, rodo, kad nuplikimas ir ankstyvas vyrų pražilimas yra didesnis širdies ligų rizikos faktorius, sulaukus daugiau nei 40 metų, nei nutukimas, – rašo bbc.com.

Reklama

Studija, kurioje dalyvavo daugiau nei 2000 jaunų vyrų iš Indijos, parodė, jog dauguma tiriamųjų, kuriems nustatytas vainikinių kraujagyslių pažeidimas, buvo ir anksti praplikę ar pražilę.

„Studija rodo, kad anksti praplikusių ar pražilusių vyrų identifikacija galėtų pagelbėti nustatyti tuos asmenis, kurie turi didesnę širdies ligų išsivystymo riziką. Deja, tai nėra pakeičiamieji rizikos veiksniai. Žmogus gali pakeisti gyvenimo būdą ir koreguoti tokius faktorius, kaip aukštas cholesterolio lygis kraujyje ar kraujo spaudimas. Todėl vis dėlto svarbiausia susikoncentruoti į tai, ką galime valdyti“, – komentavo gydytojas Mike Knapton (The British Heart Foundation).

Buvo išnagrinėti 790-ies vyresnių nei 40 metų vyrų, kuriems nustatyta vainikinių kraujagyslių liga, ir 1270-ies sveikų to paties amžiaus vyrų duomenys. Į tyrimą įtraukti visi, kurie pažymėjo, kad anksti prapliko ar pražilo. Tuomet šiuos požymius bandyta susieti su širdies ligų sunkumu.

Pastebėta, kad vyrai, kuriems nustatyta širdies liga, penkis kartus dažniau buvo ir anksti pražilę, 5,6 karto dažniau – praplikę. Tuo tarpu net nutukimas yra siejamas su mažesne – tik keturis kartus didesne – širdies ligų rizika.

„Tai paaiškinti galėtų biologinio senėjimo procesai: galbūt jie greičiau atsispindi plaukuose nei pajuntame fizinės sveikatos sutrikimais“, – sakė gydytojas Kamal Sharma.

Japonijoje 2013 metais buvo atliktas panašus tyrimas, įtraukęs 37000 dalyvių. Tada pastebėta, kad praplikę vyrai turi 32 procentais didesnę širdies ligų išsivystymo riziką. 2014 metais Danijoje vykdytas tyrimas susiejo ankstyvą pražilimą su padidėjusia širdies ligų rizika.

„Klasikiniai rizikos veiksniai, tokie, kaip diabetas, teigiama šeiminė širdies ligų anamnezė, rūkymas, sėdimas gyvenimo būdas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujo spaudimas yra „atsakingi“ už didžiąją dalį širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau naujų galimų faktorių nustatymas gali pagerinti rizikos grupėje esančių asmenų identifikavimą. Tuomet tokiems pacientams turėtų būti skiriamas daugiau dėmesio ir anksčiau pateikiamos rekomendacijos, kaip kontroliuoti tuos rizikos veiksnius, kurie yra koreguojami, pavyzdžiui, patariama, kaip sveikai maitintis, skatinama mankštintis“, – sakė mokslininkai.