Kas medicinoje svarbiausia? Liga. Tačiau ar taip turi būti ir ar prioritetai niekada nepasikeis? Ar ne sveikata turi būti toji ašis, aplink kurią sukasi medicinos politika? Nauji medicinos mokslo pasiekimai kuria visiškai naują ir kitokį požiūrį į pacientą ir jo ligą, taip pat - į mediciną apskritai, besiorientuojančią į atskirą individą, o ne į ligą, jos diagnozę ir standartinį gydymą, kaip yra iki šiol.
Požiūriai kardinaliai priešingi
Techninė ir organizacinė pažanga diagnozuojant ligas, gydant, vykdant ligų prevenciją bei administracinės, vadybinės sistemos bei informatikos mokslo tobulėjimas keičia požiūrį į mediciną. Nauja medicinos koncepcija vadinama keturių „P“ vardu (P4): predikcinė, prevencinė, personalizuota ir participacinė. Jos esmė - dabartinės, fokusuojamos į simptomų ir ligos gydymą reaktyvios medicininės pagalbos transformacija į individualizuotą sistemą, kurios tikslas – išsaugoti sveikatą, užbėgant ligai už akių.
Kontrastai tarp P4 koncepcija pagrįstos medicinos ir įrodymais pagrįstos šiuolaikės akivaizdūs. Pirmoji yra proaktyvi – pokyčius skatinanti dar iki ligos simptomų pasireiškimo, antroji reaktyvi – reaguojanti tik į ligos simptomus. Pastaroji taikoma ir tiriama populiaciniu lygiu, besiorientuojanti į ligą, jos diagnozę ir standartizuotą gydymą, proaktyviosios objektas – atskiras individas, kuris kartu su savo liga apibrėžiamas daugybe sudėtingų multidimensinių matavimų.
Šie du požiūriai į mediciną skiriasi ir tuo, kad įrodymais pagrįstoje medicinoje taikomi didelės apimties populiaciniai tyrimai, kurių pagrindinis įrankis - statistika. Kaip jau žinome, visi vaistai ir yra kuriami statistiniam žmogui, kuris realiai, ko gero, net neegzistuoja. Proaktyvioje medicinoje bet kuris procesas ar liga turėtų būti stratifikuojami iki pačių mažiausių pacientų ar sveikų žmonių grupių, konkrečiai apibrėžiamų, remiantis daugybe kriterijų ir kuriems būtų taikomos panašios intervencijos.
Šiuolaikė, įrodymais pagrįsta medicina šiandien taiko santykinai nedaug matavimų, P4 koncepcija pagrįsta beveik išimtinai matavimais, pradedant individualaus genomo projekto sudarymu ir baigiant dinaminiais pačių įvairiausių medžiagų kiekio matavimais kraujuje ir kituose audiniuose.
Pažanga – po dešimtmečio?
Kiekvienos ligos problema - jos sudėtingumas dėl gausybės organizme ir jo aplinkoje vykstančių procesų bei jų tarpusavio sąveikos. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai įsitikinę, kad jau po dešimties metų medicinos pažanga galėtų pasiekti tokį lygį, kad kiekvienam pacientui būtų apskaičiuojami milijonai aplinkos ir organizmo parametrų ir simuliuojama jų tarpusavio sąveika (tiesa, su tokiomis optimistinėmis prognozėmis nebūtinai sutinka mūsų šalies medikai). Šitaip apdorojant didelius duomenų kiekius, paciento ligą galima būtų dimensionalizuoti, t.y.sukurti konkrečias individui pritaikytas ir realiais procesais pagrįstas hipotezes apie sveikatos būklę ir jo organizme vykstančius patologinius procesus.
Šiuolaikinė įrodymais pagrįsta medicina labiausiai orientuota į reaktyvų elgesio modelį: reaguojama į ligą, jos sukeliamus simptomus ir procesus organizme. Panašu, jog ši medicinos šaka pasiekė lūžio tašką ir artimiausioje ateityje turėtų keistis, kadangi tolesnės investicijos į ją nebesuteiks laukiamų rezultatų.
Keisti prioritetus būtina
Vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis įsitikinęs, kad keisti požiūrį į sveikatą, tai yra – apskritai pradėti žvelgti į sveikatos išsaugojimą, tiesiog būtina. „Kiekvieną ligą gydant visų pirma reiktų išsiaiškinti jos priežastis. Išlindusi liga – jau aisbergo viršūnė, o šalinti būtina šaknį. Todėl esu už tai, kad būtų kreipiamas dėmesys į ligų prevenciją, - kalbėjo gydytojas, pateikdamas kelis pavyzdžius. – Tarkim, valstybė nekompensuoja chirurginio nutukimo gydymo, nors po skrandžio apylankos operacijos išgyjama nuo diabeto ar kraujagyslių ligų. Tad po tokios operacijos nebereikia gydyti kitų ligų. Todėl sveikatos politika turėtų būti orientuota į sveikatos išsaugojimą, o ne į pasiligojusį žmogų, kuriam paskui kompensuojamos kokios keturios ligos. Arba osteoporozės gydymas mūsų šalyje kompensuojamas, kai žmogui jau pradeda lūžinėti kaulai, nors reikėtų tuo susirūpinti dar esant osteopenijai, kai tik nustatoma kaulų retėjimo požymių. Žinoma, kompensacija priklauso nuo valstybės biudžeto. Suprantu, kad tam trūksta lėšų: kai paklodė per maža, kaip ją betempsi, vis tiek kam norsus šalta – ar galvai, ar kojoms. O pritrūkus lėšų, kaip žinome, pirmiausia pradedama taupyti sveikatos sąskaita“.
Esant įsigaliojusiai sistemai A. Lekštutis jokiu būdu netiki amerikiečių prognozėmis, kad jau po dešimtmečio medicina kardinaliai pasikeis. „O gydymas personalizuojamas jau ir dabar. Dažnai gydytojas vaistus skiria empiriniu būdu, remdamasis savo patirtimi“, - kalbėjo portalo pašnekovas.
Atėjus laikui, kai praktiškai bus pradedama labiau rūpintis sveikatos išsaugojimu nei ligų gydymu, gal ir gydytojai pasivadins sveikatos saugotojais? „Pavadinimas dar nieko nereiškia - svarbu, kas yra daroma. Beje, „doctor“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „mokytojas“. Taigi, kai į gydytoją kreipiamasi „daktare“, tolygu kaip į mokytoją“, - pažymėjo A. Lekštutis.
Kol kas - ligų gydymo propaganda
„Medicina visais laikais buvo orientuota į ligą, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Andruškienė, pabrėžusi, kad būdama ne medikė, nesijaučia kompetentinga komentuoti medicinos koncepciją. Tačiau pašnekovė neslėpė esanti įsitikinusi ligų prevenciją esant būtiną. „Tai faktas, kad tikslingiau saugoti sveikatą, o ne paskui gydytis. Manyčiau, kad esama sveikatos politika naudinga farmacijos įmonėms. Juk pakanka pažiūrėti į reklamas, įvairias televizijos laidas – visur kalbama apie ligas, reklamuojami vaistai. Vykdoma ligų gydymo propaganda, o ne raginama saugoti sveikatą“, - kalbėjo specialistė.
Moteris neslėpė irgi nesitikinti, kad situacija sveikatos politikoje artimiausiu metu pasikeis. Tačiau kaip bebūtų, jos manymu, Lietuvoje mažais žingsneliais einama į priekį: „Juk įsikūrė Sveikatos rūmai (Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos – autorių pastaba), šie metai paskelbti Sveikatos olimpiados pradiniais metais“.
Apie P4 koncepciją tokiu pavadinimu, kokia ji pateikiama JAV medikų, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis sakė negirdėjęs, bet jau kelis dešimtmečius savo veikloje skatina ne tik ligų prevenciją, bet ir sąmoningą žmogaus indėlį į savo paties sveikatos išsaugojimą. „Tai esminis dalykas, - įsitikinęs D. Kepenis. – Žmogus privalo pats rūpintis savo sveikata. Tuomet nubyrėtų du trečdaliai problemų. Tačiau jei tik koks žmogus pradeda keisti savo gyvenimo būdą ir, pavyzdžiui, nuo intensyvesnės mankštos jam kažką suskausta, medikai tuoj siūlo: „Imk vaistukų“. Dabartinė medicina labai rūpinasi nuskausminimu, bet ne priežasties šalinimu“.
Beje, sveikuolių vadovas pasirodė besąs didžiausias optimistas iš portalo pašnekovų. Jo manymu, medicinos prioritetams pasikeisti ir orientuotis į sveikatos išsaugojimą amerikiečių numatytą laikotarpį galima netgi sutrumpinti perpus. „Labai susitelkus šito galima pasiekti ir per penkerius metus. Dar Rolando Pakso prezidentavimo kadencijai prasidėjus buvome nusiuntę savo pasiūlymą, kaip keisti sveikatos politiką. Jei tai būtų buvę įgyvendinta, kasmet jau būtume sutaupę valstybei po 300 mln. Lt“, - sakė sveikuolių vadovas.
Jonas Korsakas,
Ligita Sinušienė
Šaltiniai
Hood L, Friend SH. Predictive, personalized, preventive, participatory (P4) cancer medicine. Nat Rev Clin Oncol2011; 8:184–7.
Lin B,White JT, LuWet al. Evidence for the presence of diseaseperturbed networks in prostate cancer cells by genomic and proteomic analyses: a systems approach to disease. Cancer Res
2005;65:3081–91.
Tian Q, Price ND, Hood L (Institute for Systems Biology, Seattle, WA, USA). Systems cancer medicine: towards realization of predictive, preventive, personalized and participatory (P4) medicine (KeySymposium). J InternMed2012;271:111–121.