Klausimas. Kokio dydžio apšvitą (apytiksliai) galėjau gauti kompiuterinės tomografijos metu tiriant čiurną? Ar gauta dozė galėjo sukelti chromosomų pažeidimus (kas ateityje galėtų sukelti apsigimimus ar vėžį)? Ar naudinga ir kokį tyrimą (galbūt FISH?) reikėtų atlikti norint sužinoti apie galimus pažeidimus? Aja.
Atsako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas
Tiriant galūnių kaulus (šiuo atveju čiurną), paprastai skenuojama vieną kartą (be fazių) ir apšvita, vertinant pagal kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo vidurkį, yra nedidelė (kelis kartus mažesnė nei pilvo fazinio tyrimo metu). Pasakyti, kokia bent apytikriai dozė gauta, nelabai galima, nes jos dydis priklauso nuo tiriamos srities dydžio, naudoto protokolo, ar skenuota pakartotinai (pvz., po kontrastinės medžiagos suleidimo). Sužinoti tikslią gautą apšvitos dozę galima tyrimą atlikusiame KT kabinete - visų pacientų apšvita yra fiksuojama žurnale privaloma tvarka. Ši informacija pateikiama ir vaizdų CD, jei duomenys buvo įrašomi į laikmeną.
Dėl tyrimo tikslingumo ir poveikio - KT tyrimas yra labai informatyvus kaulinės patologijos atveju (potrauminiai pakitimai, kai kuriais atvejais navikiniai pakitimai kaule) ir kai kuriais atvejais net pranašesnis už MRT. Periferinių dalių apšvita yra mažiausiai pavojinga onkologiniu požiūriu, nes nepaliečiami apšvitai jautrūs organai (lytinės liaukos, skydliaukė, raudonieji kaulų čiulpai).
Šiuo metu nėra moksliškai patvirtintų tyrimo metodų, galinčių parodyti pospindulinį chromosomų pažeidimą, todėl nieko rekomenduoti negalėčiau.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.