Aptikta Lietuvoje nauja skruzdėlių rūšis
Vertinant vienos iš Lietuvos kompanijų sanitarinę-higieninę būklę, patalpoje buvo pastebėti smulkūs ropojantys vabzdžiai, panašūs į skruzdėles. Pasikonsultavus su Gamtos tyrimų centro entomologais, paaiškėjo, kad tai Lietuvoje naujai plintanti skruzdėlių rūšis, lot. Hypoponera punctatissima.
Panašios į juodas smulkias museles
Tai kosmopolitinė klajoklė, 2-3 mm ilgio tamsios spalvos, iš pirmo žvilgsnio primenanti juodas museles, kilusi iš tropinės Afrikos. Kitose šalyse šie vabzdžiai išplito atkeliaudami su įvairiomis prekėmis, transporto priemonėse. Šiuo metu šios klajoklės paplitusios ir šiauriniuose Š. Amerikos ir Europos regionuose.
„Kalbant apie Europą, daugiausiai dėl šių ropojančių vabzdžių naikinimo kreipiasi Danijoje, Norvegijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje. Užkrėstumas pastebimas ir kaimyninėje Lenkijoje. Lietuvoje ši rūšis užfiksuota pirmą kartą“, – pabrėžia biologas Liutauras Grigaliūnas.
Naujai atrasta rūšis grėsmę kelia maisto pramonei
Pašnekovas dalinasi savo pastebėjimais: skruzdėlės buvo aptiktos apšildomų patalpų viduje, bet jos gyvena ir išorėje, pavyzdžiui, šiukšlių-atliekų laikymo vietose.
„Skruzdėlės savo kolonijas yra linkusios kurti drėgnose patalpų vietose. Neretai šie vabzdžiai tampa maisto pramonės, maitinimo įstaigų, ligoninių, šiltnamių, oranžerijų problema“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Kenkėjų kontrolės ekspertas, paklaustas, kokią grėsmę kelia naujai atrasta skruzdėlių rūšis, tikina, kad didžiausia rizika yra maisto gamybos įmonėse, ypač tada, kai spiečiasi sparnuotos motinėlės.
„Lietuvoje aptikta skruzdėlių rūšis gyvena ne pačiose švariausiose vietose, tad didelė tikimybė, kad ropodamos nuo vieno objekto ant kito, perneša įvairius mikroorganizmus. Be to, smulkias museles primenantys vabzdžiai turi geluonį. Yra duomenų, kad esant dideliam užkratui gali būti kandžiojami patalpose esantys žmonės“, – įspėja biologas.
Kolonijos – iki 100 individų
Kalbant apie rastų skruzdėlių biologiją, kenkėjų kontrolės ekspertas pabrėžia, jog šie vabzdžiai dažniau sudaro nedideles kolonijas – iki 100 individų, bet pasitaiko ir gausesnių. Kolonijos paprastai būna gerai paslėptos ir jas užtikti nėra lengva. Dažniausiai matomos sparnuotos patelės-motinėlės, kurios po susiporavimo spiečiasi atokiau nuo kolonijos. Poravimasis vyksta kolonijos viduje, patinėliai yra besparniai ir po poravimosi žūsta.
Šildomuose pastatuose skirtingų lyčių individai gali atsirasti visų metų laikotarpyje. Darbininkės taip pat sunkiai pastebimos. Šios skruzdėlės gaudo jų aplinkoje gyvenančius smulkius nariuotakojus, taip pat renka ir negyvus.
Giedrė Krupavičiūtė
Susiję straipsniai
