Apie veiksmingą priemonę nerimui ir depresijai tramdyti
Lietuvoje antidepresantams ir raminamiesiems vaistams kompensuoti valstybė kasmet išleidžia iki 19 mln. litų. Vien pernai išrašyta daugiau nei 314 tūkst. kompensuojamųjų raminamųjų vaistų ir 424 tūkst. antidepresantų receptų. Tačiau medikai įspėja - vaistai slopina tik simptomus. Ieškantiems greito sprendimo nesunkiai gali susiformuoti priklausomybė, o priežastis nebus pašalinta.
Nejaučiate seksualinio potraukio, nes galbūt sergate depresija?
Psichoterapeutė Aistė Žemaitytė slogią nuotaiką, negatyvų savęs vertinimą ir priekaištus sau, pablogėjusį gebėjimą sutelkti dėmesį ir netgi seksualinio potraukio netekimą priskiria depresijos simptomams. „Jei asmuo jaučiasi pasyvus, stokoja motyvacijos, skundžiasi miego ir apetito sutrikimais, pergyvena dėl savo ateities, neranda atsakymų į sau vėl ir vėl užduodamus klausimus, yra tikimybė, kad jam reikia skubiai kreiptis į medikus“, – įsitikinusi psichoterapeutė.
„Negatyvias emocijas dažniausiai sukelia kritiniai gyvenimo įvykiai. Pavyzdžiui, vien išsiskyrus su artimu žmogumi vidutiniškai prireikia pusės metų susitaikyti su pasikeitusia padėtimi, o mirus artimajam – dvejų metų. Tačiau tai – natūrali adaptacija. Jei ji neįvyksta, galima depresija“, – aiškina A. Žemaitytė. Ir depresija, ir nerimas gali būti tiek fiziologinės, pavyzdžiui, pakitus hormonų pusiausvyrai, pradėjus ar nutraukus medikamentinį gydymą, tiek psichologinės kilmės.
Plaukimas gali suteikti laimės pojūtį
Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina, kad būtent plaukimo metu ne tik išskiriamas laimės hormonas dopaminas, suaktyvinantis adrenaliną ir noradrenaliną, gerinama fizinė forma, bet ir įeinama į beveik meditacinę, esamus ir būsimus rūpesčius pamiršti padedančią būseną, o raumenys atsipalaiduoja labiau nei atliekant pratimus ne vandenyje.
„Plaukiant raumenys pakaitomis tai įtempiami, tai atpalaiduojami, giliai ir ritmingai kvėpuojama ir susitelkiama tik į atliekamą veiksmą. Tai sulėtina mintis ir labai ramina. Paplaukiojus ar po kitų vandenyje atliekamų pratimų, aiškiai juntamas efektyvios treniruotės pojūtis, tačiau išvengiama apkrovimo ar net skausmo, kurie gali lydėti kai kurias kitas sporto rūšis. Jos rekomenduojamos ir pažeidžiamos emocinės būsenos žmonėms, kurie bet kokį savo kūno grįžtamąjį ryšį nesunkiai gali palaikyti neigiamu ir taip prarasti tolesnę motyvaciją imtis aktyvios fizinės veiklos“, – aiškina sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ vyriausiasis plaukimo instruktorius Kęstutis Steponavičius.
„Dėl įvairių psichologinių ar fiziologinių priežasčių įsitempę raumenys greitai pavargsta, taip iššvaistoma daug energijos ir nepasiekiama norimo rezultato. Dirbdami su įtampą jaučiančiais žmonėmis stengiamės ne tik padėti išsilaikyti vandens paviršiuje, bet ir atsipalaiduoti – bendraujame ir juokaujame, drauge nepamiršdami ir plaukimo teorijos“, – pasakoja K. Steponavičius.
7 faktai, kurių nežinojote apie vandens terapiją:
Moksliniai tyrimai įrodo, kad plaukimo teikiama emocinė nauda yra veiksmingesnė nei kai kurie depresijai gydyti skirti vaistai.
Plaukimas padeda kovoti su streso sukelta žala – jis skatina naujų ląstelių augimą streso paveiktose smegenų dalyse.
Nepaisant vandens baimės, plaukimas ir treniruotės vandenyje didina saugumo jausmą. Saugiau jausdamiesi vandenyje, saugiau pasijuntame ir kitoje aplinkoje.
Ritmingi vandenyje atliekami judesiai teigiamai veikia mūsų nervų sistemą - ramina mintis, padeda atkurti emocinę pusiausvyrą.
Plaukimas padeda sumažinti ankstyvos vyrų mirties riziką net iki 50 proc.
Pustrečios valandos plaukimo per savaitę padeda sumažinti chroniškų ligų tikimybę net iki 65 proc.
Įrodyta, kad plaukimas ar pratimai vandenyje teigiamai veikia nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų fizinę ir psichologinę sveikatą.
Susiję straipsniai
