Apie mokamas ir nemokamas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose

Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems pacientams sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos nemokamai – už jas gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos. Tačiau kartais už gydytojo specialisto konsultaciją bei atliktus tyrimus pacientams tenka susimokėti.  Apie tai –  pokalbis su Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskiene.

Kada pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos PSDF biudžeto  lėšomis?

Išlaidos apmokamos, jei asmuo turi gydytojo siuntimą ir jei sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo.

Kaip minėjau, viena esminių sąlygų gauti nemokamą specialisto konsultaciją – kreipimasis su gydytojo siuntimu. Siuntimas – tai gydytojo kreipimasis į kitą gydytoją, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti, nutraukti pradėtą gydymą) ar darbingumo. Siunčiant pacientą užpildoma Nr. 027/a arba Nr. 028-1/a ar laisvo pavyzdžio forma. Siuntimą išduodantis gydytojas nurodo siuntimo galiojimo laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Galiojimo laikas skaičiuojamas, kol pacientas užregistruojamas gydytojo specialisto priėmimui arba įregistruojamas į eilę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Apsilankymo pas gydytoją specialistą metu atliekami pagal šio gydytojo kompetenciją pacientui būtini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Už gydytojo konsultanto skirtus tyrimus pacientui mokėti nereikia, nes ligonių kasos gydymo įstaigoms už specialistų suteiktas konsultacijas apmoka patvirtintomis bazinėmis kainomis.

Ar siuntimą turintis asmuo gali pasirinkti pageidaujamą gydymo įstaigą?

Taip, jis gali pats pasirinkti, į kokią gydymo įstaigą kreiptis. Gydymo įstaiga privalo į bendrą eilę registruoti ne tik joje, bet ir kitose gydymo įstaigose prisirašiusius pacientus.

Išduodant siuntimą, pacientui turi būti suteikiama informacija, kuriose bent trijose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirba nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas.

Siuntimą ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms turi teisę išduoti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, o brangiesiems tyrimams ir procedūroms (pvz., kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimams), – tik gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Ar visada pacientui būtina turėti siuntimą?

Kai kuriais atvejais ir neturėdamas gydytojų siuntimo pacientas gali tiesiogiai kreiptis į specialistą. Siuntimas neprivalomas kreipiantis dėl būtinosios medicininės pagalbos arba kai numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Siuntimo nereikia ir kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą.

Kitais atvejais, jei kreipiamasi be siuntimo, už gydytojo specialisto konsultaciją reikės mokėti įstaigai, kurioje dirba pasirinktas gydytojas. Už konsultaciją taip pat teks mokėti, jei nesate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu – nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba.

Svarbu žinoti, kad pacientams ne visada būtina kreiptis į gydytojus specialistus. Pavyzdžiui, laboratorinius tyrimus, numatytus Šeimos gydytojo normoje, esant reikalui, nemokamai turi atlikti šeimos gydytojas.

Kokie tai tyrimai?

Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, c-reaktyviojo baltymo koncentracijos arba eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai. Šeimos gydytojai taip pat nustato ir vertina kalio, natrio kiekį kraujo serume, kreatinino ir šlapalo kiekį (urea), atlieka gliukozės toleravimo mėginį.

Nuo šių metų balandžio 1 d. šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami šie nauji laboratoriniai tyrimai: kepenų fermentų (ALAT, ASAT, GGT, šarminė fosfotazė), bilirubino, skydliaukės hormonų (TTH, FT4), prostatos specifinio antigeno (pacientams po prostatektomijos), mikroalbuminurijos, geležies kraujyje nustatymo. Šeimos gydytojo kompetencijai priskirtas ir specialusis ligonio ištyrimas: neurologinis, oftalmologinis (įskaitant regėjimo aštrumo, spalvų skyrimo nustatymą, vokų akių gleivinės, ašarų latakų, vyzdžio ir rainelės apžiūrą, akispūdžio matavimą, akių dugno apžiūrą tiesioginės oftalmoskopijos būdu), nosies, ausų ir gerklės, dermatologinis, chirurginis, ortopedinis, akušerinis ir ginekologinis. Todėl šeimos gydytojas privalo išduoti siuntimą konsultuoti ir gydyti tik neaiškiu, jo kompetencijai nepriskirtu atveju.

Kokiais atvejais iš paciento gali būti imamas papildomas mokestis?

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra įsipareigojusios už pacientams teikiamas iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas neimti papildomo mokesčio. Tačiau jei pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie moka patys.

Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas (dokumentuojant, kokios paslaugos, medikamentai ar kt. pasirenkama), patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininėje dokumentacijoje.

Dėl konsultacijų besikreipiantys pacientai turėtų iš anksto pasidomėti, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir kokios paslaugos apmokamos iš PSDF, kokią priemoką tektų sumokėti už brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ir procedūras. Įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai būtų informuoti apie mokamų paslaugų teikimo tvarką ir galėtų naudotis mokamomis paslaugomis, kurios teikiamos toje įstaigoje. Pacientams matomoje vietoje turi būtia skelbiamos mokamų paslaugų kainos, apmokėjimo už jas tvarka.

Pacientai neretai skundžiasi, kad gydantis ligoninėje reikalaujama įsigyti pagalbinių medicinos priemonių, vaistų. Ar tai teisėta?

Dėl priemokų gydantis stacionare iš tiesų kyla nemažai klausimų. Visi besigydant ligoninėje skiriami vaistai įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Jei pacientui gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius, brangesnius medikamentus arba gydymo technologijas ir pacientas sutinka, jis turi sumokėti ligonių kasų apmokamos paslaugos sumos ir gydytojo siūlymu paciento pasirinkto varianto skirtumą. Jeigu pacientas sutinka sumokėti skirtumą, privalo patvirtinti tai parašu.

Sumokėti visą kainą reikia tų paslaugų, kurios, gydytojo manymu, nėra reikalingos ir todėl jis pacientui jų neskiria. Pasitaiko, kai stacionarų gydytojai rekomenduoja įsigyti vaistų patiems ar atsinešti pagalbinių medicinos priemonių (pvz., reikalingų operacijai). Tačiau pacientams reikėtų įsidėmėti, kad tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta.

Jei kyla klausimų dėl mokėjimo už paslaugas, pacientas gali kreiptis į skyriaus vedėją arba įstaigos administraciją. Jeigu gauti atsakymai netenkina, galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą.

Vilniaus TLK inf.