Mitai apie pagalbinį apvaisinimą: komentuoja gydytoja X

Pagalbinis apvaisinimas (dirbtinis apvaisinimas) yra sudėtinga ir emocionali tema, kurią dažnai lydi įvairūs mitai ir klaidingi įsitikinimai. Lietuvoje esminės diskusijos apie šią medicinos sritį vyko 2016-2017 m., kuomet buvo svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Ieškodami informacijos žmonės gali surasti įvairių argumentų ir mitų internete, todėl nutarėme išsiaiškinti su šios srities specialistais ir paneigti arba patvirtinti sklandančius mitus. Komentuoja „Medicija“ klinikų gydytoja, nevaisingumo specialistė X Y:

Reklama

Mitas 1 – pagalbinis apvaisinimas yra lengvas ir greitas būdas susilaukti vaiko

Pagalbinis apvaisinimas yra sudėtingas medicininis procesas, kuris susidaro iš paslaugų komplekso, kurie yra parenkami porai. Procesas gali trukti 1-2 mėnesius priklausomai nuo nustatyto nevaisingumo tipo, kitų poros indikacijų. „Medicija“ klinikose pagalbinio apvaisinimo procesas apima nevaisingumui nustatyti skiriamus tyrimus, stimuliaciją, kiaušinėlių surinkimą, embrionų sukūrimą ir embrionų perkėlimą, todėl negalima teigti, kad pagalbinis apvaisinimas yra lengvas ir greitas būdas susilaukti palikuonių.

Mitas 2 – pagalbinis apvaisinimas tinka visoms poroms, kurios turi problemų susilaukti vaikų

„Medicija“ klinikose pirmos konsultacijos metu dėl nevaisingumo aiškinasi, ar problema yra dėl nevaisingumo ar dėl kitų priežasčių, t.y. vertinama, ar pora turi reguliarų lytinį gyvenimą, kaip ilgai nesėkmingai bando susilaukti vaikų, paskiriami vaisingumą nustatantys tyrimai. Pagalbinio apvaisinimo procesas skiriamas tik poroms, kurios turi tam tikrų reprodukcinių problemų, pavyzdžiui, užsikimšusių kiaušintakių, žemą spermos kokybę ar ovuliacijos sutrikimus. Kiekvienu atveju gydytojas individualiai įvertina situaciją ir parenka tinkamiausią porai gydymo metodą.

Mitas 3 – vaikai, susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu, yra „netikri“

Vaikai, susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu, yra tokie patys kaip ir visi kiti vaikai. Jie užauga mylinčiose šeimose ir turi tokius pat emocinius poreikius. Vienintelis skirtumas yra tai, kad jų pradžia buvo kiek kitokia, t.y. moters kiaušinėliai buvo apvaisinti ne moters kūne, o laboratorijoje. Svarbiausia, kad nėštumas bei gimdymas taip pat niekuo nesiskiria nuo natūralaus pastojimo, tik būsimai mamytei po pagalbinio apvaisinimo yra skiriama daugiau dėmesio.

Mitas 4 – pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra labai brangios

„Medicija“ klinikose pagalbinis apvaisinimas yra kompensuojamas iš teritorinių ligonių kasų. Poros, gali gauti valstybės kompensuojamą (nemokamą) gydymą, jeigu atitinka nustatytus kriterijus:

a) vienas iš partnerių yra nevaisingas;

b) yra susituokę ar įregistravę partnerystę;

c) moteris yra ne vyresnė nei 42 metų amžiaus;

d) abu asmenys poroje yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Siekiant padidinti pastojimo tikimybę, „Medicija“ klinikose galima pasirinkti papildomų paslaugų greta pagalbinio apvaisinimo, tokių kaip embrionų auginimas specialiame inkubatoriuje, embriono dangalo paruošimas ir kt. už kurias pacientai susimoka patys.

Mitas 5 – pagalbinis apvaisinimas padidina daugiavaikių nėštumų riziką

Šiuolaikinės technologijos leidžia gydytojams perkelti į gimdą tik vieną arba du embrionus, taip sumažinant daugiavaikių nėštumų riziką.

Mitas 6 – pagalbinis apvaisinimas turi daug šalutinių poveikių

Kaip ir bet kuri medicininė intervencija, pagalbinis apvaisinimas gali turėti šalutinių reiškinių, tokių kaip pilvo pūtimas, nuotaikos svyravimai ar galvos skausmas. Tačiau šie reiškiniai yra laikini ir pacientų gerai toleruojami. Svarbiausia yra tikslas, kurio link yra judama.

Svarbu suprasti, kad kiekviena pora, kuri susiduria su nevaisingumo problema, yra unikali. Prieš priimant sprendimą „Medicija“ klinikose gydytojai detaliai aiškinasi nevaisingumo priežastis ir suteikia visą galimą informaciją apie porai tinkantį pagalbinio apvaisinimo metodą, jo privalumus ir galimas rizikas.

Reklama