Apie gyvenimo energijos balansą
Šiuolaikinėje visuomenėje labai daug žmonių skundžiasi chronišku nuovargiu. Tai reiškia, kad žmonėms trūksta gyvenimiškos energijos, kuri yra visų gyvenimo procesų palaikymo jėga. Kur gi ji dingsta? Pirmiausia – kiekvienas iš mūsų yra energetinės sistemos dalis, todėl mus veikia aplinkos energija.
Veikia mus ir tai, ką valgome – mūsų kasdieninis maistas. Poveikį gyvenimo energijai turi ir žmonių žalingi įpročiai bei gyvenimo būdas. Kaip išsaugoti arba, tiksliau, palaikyti gyvenimo energijos balansą?
Pasirodo, yra pamatiniai dėsniai-taisyklės, kurie nurodo energijos praradimo būdus. Juos galime atrasti visuose dvasiniuose mokymuose. Peržvelkime juos:
Darykite tai, kas tikslinga ne tik kitiems, bet ir jums. Gyvenimo energija – visada apykaita, atpildas. Mūsų veiklos rezultatas turėtų būti dėkingumas arba orumo jausmas. Jei kiti žmonės suvers ant jūsų pečių savo rūpesčius, jūs niekada nejausite nei džiaugsmo dėl atliekamo darbo, nei įkvėpimo kitiems darbams. Kokia prasmė daryti tai, kas neatneša jums nė mažiausio džiaugsmo?
Nieko nedarykite neprašomas. Kartais, vedini pačių geriausių ketinimų, stengiamės padaryti įtaką kitų žmonių pasirinkimams, mąstymui ar veiksmams. Ir vietoje dėkingumo tokie veiksmai dažnai sulaukia tik smerkimo. Neįmanoma išmokyti kažko kitų žmonių prieš jų valią. Kiekvienas eina savo keliu.
Jei pažadėjote – tesėkite. Neatsakingai dalindami pažadus, ne tik netenkate energijos (teisindamiesi ar vengdami susitikimo su tuo, kam pažadėjote), bet ir sulaukiate negatyvios aplinkinių reakcijos ir jų siunčiamos negatyvios energijos.
Jei jūsų kažko prašo – neatsisakykite. Kai jūsų kažko prašo (nepainiokite su įnoriais), tai reiškia, kad kaip atsaką gausite dėkingumo energiją, kuri leis pasijusti naudingu, reikalingu (o tai yra žmogaus orumo energijos šaltinis).
Neskleiskite informacijos, kol ji netapo jūsų gyvenimo dalimi. Negalima kitiems patarti kažką, ko neišbandėte patys. Žmonių pasitikėjimo ir pagarbos sulauksite tik tokiu atveju, jei jūsų žodžiai bus paremti asmenine patirtimi.
Neužstrikite. Neprisiriškite, neužsikabinkite – tai stabdo vystymąsi. Jei trypčiojate vietoje – nėra energijos apykaitos, nėra ir gyvenimo energijos.
Tikslas turi būti lyg žiburys, o ne inkaras. Tikslas – tai veiklos kryptis, bet ne užbrėžta riba, kurią pasiekę pajusite tuštumą. Geriausi tikslai – beribiai, pavyzdžiui: saviugda, tobulėjimas, profesionalumas. Tokių tikslų tarpiniai pasiekimai įkvepia veikti toliau, praplečia žmogaus galimybes.
Gyvenkite šia akimirka, bet ne vakarykšte diena ar rytdiena. Šios dienos energija turi būti skirta ir paskirstyta būtent šiai dienai. Klaidžiojimas praeityje ar ateityje atima, išsklaido arba sumažina energiją.
Atsisakykite teisimo ir kritikos. Įprotis būti teisuolio pozicijoje ar kritikuoti – žemo savęs vertinimo požymis. Be to, teisdami ar kritikuodami ne tik švaistote savo energiją, bet ir sukeliate neigiamą grįžtamąją reakciją.
Nenuleiskite rankų. Kritinėje situacijoje mokykitės susikaupti, ieškoti sprendimų ir eiti į priekį – vietoje to, kad eikvotumėte savo energiją neigiamoms emocijoms ir išgyvenimams.
Kalbėkite tik tuomet, kai žmonės pasiryžę jūsų klausytis. Nepirškite savęs žmonėms – rezultatas bus neigiamas, o energijos ginčams išnaudosite labai daug.
Visuomet klauskite leidimo. Gerbkite kitų erdvę, laiką, intelektualią ar fizinę nuosavybę. Priešingu atveju turėsite skirti energiją pasiteisinimams ar konfliktams.
Taigi, viskas paprasta: geri, pozityvūs, prasmingi darbai įkvepia, o tai reiškia – ne tik palaiko mūsų energijos balansą, bet ir yra gyvenimo energijos generatoriai. O išeikvojame savo energiją kažkam negatyviam, nereikalingam, nereikšmingam, tuščiam. Ar sutinkate?
Susiję straipsniai
