Šeštadienis, 2024.05.18
Reklama

Antanas Matulas: „Vyriausiųjų gydytojų valdoma Klaipėda reformoms nepasiduoda“(3)

Ligita Sinušienė | 2013-06-18 00:02:01

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų konkursų rezultatai parodė, kad joms labai reikėjo naujos valdžios. Beje, Klaipėdoje įvykę konkursai atskleidė – uostamiestį valdo vyriausieji gydytojai.  Taip teigia šešėlinis sveikatos  apsaugos  ministras Antanas Matulas.

Antanas Matulas
"Jaunų naujų žmonių laimėjimas rodo, kad nepastebėjome, jog ilgas buvimas  įstaigos vadovu nebuvo geras reiškinys. Nepakeičiamų nėra", - sako Antanas Matulas. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Kaip vertinate jau įvykusius vyriausiųjų gydytojų konkursus?

Pirmiausia džiugu, kad prasidėjo procesas, kurio nepavyko sužlugdyti buvusiems vyriausiesiems gydytojams darant įtaką ponui Kęstui Komskiui, bandant paveikti parlamentą, kad jis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą (KT). Du kartus buvo toks bandymas, bet Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis, bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas grąžino šitą nutarimo projektą tobulinti. Atskirai Seimo nariai, jei jiems kyla abejonių, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet nagrinėjama eilės tvarka, ir tai įvyktų už kokių trejų metų. Bet jau gerai, kad procesas prasidėjo.

Atvirai teigiate, kad K. Komskiui spaudimą darė vyriausieji gydytojai?

Nes K. Komskis rodė iniciatyvą, du kartus teikdamas nutarimo projektą kreiptis į KT dėl šio įstatymo atitikimo konstitucingumą. Tokiu atveju, jeigu  Seimas kreipiasi, sustabdomas įstatymo galiojimas, ir jokie konkursai nebūtų įvykę. Gerai, kad Seimas atsilaikė prieš šitą spaudimą. Pats faktas, kad vyriausieji gydytojai bus renkami 5 metams ir galės ateiti nauji žmonės su naujomis idėjomis, naujomis mintimis, yra geras, nes išties kai kurie vyriausieji gydytojai, dirbę po 25-30 metų, išsisėmė ir tiesiog jokių naujovių, jokios kovos su korupcija, jokių naujų valdymo būdų, metodų netaikė, tiesiog savo autoritariniu buvimu valdė tas įstaigas ir išimtinai kalbėdavo tik apie pinigus. Teko labai dažnai dalyvauti Gydytojų vadovų organizacijos susirinkimuose. Išties tai gana įtakinga organizacija, vienijanti beveik visus sveikatos priežiūros įstaigų vadovus. Man visada būdavo labai keista, aš visada klausdavau: „Negi nėra moralinių problemų, negi nėra korupcijos, negi nėra klaidų?“. Kodėl Gydytojų vadovų sąjunga niekada nekeldavo tų problemų, kalbėdavo išimtinai tik apie pinigus ir apie pinigus. Trūksta pinigų, ir viskas. Taigi tikrai sveikintinas dalykas, kad prasidėjo konkursai ir įstatymas įsigaliojo.

Ar, Jūsų manymu, geras  konkursų rezultatas, kad Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžiose įstaigose palikta pusė senųjų vadovų ir ateina tiek pat naujų?

Žinodamas vyriausiųjų gydytojų įtaką savivaldybių atstovams, merams ir tarybos nariams ir tuos pusbrolių sindromus aš išties tikėjausi, kad pasikeis mažiau vadovų.  Tai, kad pasikeitė apie pusę, laimėjo nauji žmonės, ir kai kurie - aiškia persvara, man patvirtina tą faktą, kad laikas naujiems žmonėms ateiti vadovauti įstaigoms.

Savivaldybėms pavaldžiose įstaigose dar vyksta procesas, bet čia, kiek žinome, tik vienas kitas atsiranda naujas žmogus, bet konkrečių pavardžių neatsimenu. Ten gana nemažai laimi tie patys žmonės.

Minėjote, kad gerai, kai pasikeičia vadovai, valdantys po 2-3 dešimtmečius, bet Klaipėdoje, kurios didžiosios ligoninės pagarsėjo skandalais su „Snoro“ sertifikatais, liko visų keturių ligoninių tie patys vyriausieji gydytojai. Kaip vertinate tokią Klaipėdos situaciją?

Klaipėda visada sveikatos sistemoje yra išskirtinis atvejis, unikalus - nepaklūsta įstatymams, nepaklūsta reformoms, vadovai dažnai darydavo priešingus veiksmus, nei numatydavo reforma. Ir struktūrizacija, ir įstaigų sujungimas. Tai grynai įstaigų vadovų įtakos vietinei ar ministerijos valdžiai pasekmė. Arba partiškumo pasekmė.Žinomas tik vienas partinis Klaipėdos vyriausiasis gydytojas...

Vienas vadovas, bet kai kurie vadovai labai ryškiai deklaravo savo partiškumą, savo pažiūras, bet, keista, kai kurie netgi prieš rinkimus – tam, kad juos laimėtų, radikaliai pakeitė savo deklaruojamas pažiūras.

Turite omenyje Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiąjį gydytoją Joną Sąlygą?

Taip, turiu omenyje Joną Sąlygą.

Negalima atmesti to, kad visi keturi vadovai yra patyrę, bet ten prognozuoti rinkimų rezultatus buvo lengviausia. Tarp kitko, mes komitete susiderėjome su ministerijos viceministru, kuris dažniausiai vadovavo rinkimų komisijai, dėl vyriausiųjų gydytojų konkursų rezultatų. Aš  100 proc. atspėjau visus įvykius Klaipėdoje. Klaipėdiečiai - įdomūs įstaigų vadovai. Kai kurie, kaip sakiau, to posto siekė netgi pažeisdami visus etikos, padorumo principus.

Pavyzdžiui, kokius?

Tas pats J. Sąlygos, kuris viešai atvirai deklaravo esantis dešiniųjų pažiūrų, bet staiga prieš konkursą tapo socialdemokratas, atvejis.

Papasakokite išsamiau apie derybas su viceministru.

Mes buvome sudarę tokį klasterį, konkurso totalizatorių. Tame totalizatoriuje aš pralaimėjau tik dvi vietas, o Klaipėdoje daugumą vadovų abu atspėjome, nes nuo pat pradžių nebuvo konkurencijos, o tie, kurie dalyvavo konkursuose su Klaipėdos vyriausiaisiais gydytojais, buvo akivaizdžiai silpnesni.

Kaip manote, kame slypėjo problema, kad Klaipėdos vyriausieji gydytojai net nesulaukė sau lygių konkurentų?

Tiesiog kažkodėl jauni žmonės nesiryžo eiti į Klaipėdą. Galbūt nujausdami, kad kai kuriose įstaigose yra išankstiniai susitarimai, nes, pavyzdžiui, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje konkurencija buvo didžiulė. Pastarajame dalyvavo ir ligonių kasų direktorius, du buvę ministrai. Ten kažkodėl žmonės drįso dalyvauti ir tikėjo, kad konkursas gali būti objektyvus, o Klaipėdoje galimai jauni žmonės netikėjo konkursų objektyvumu ir iš dalies tai pasitvirtino. Nebuvo konkurencijos, nes jeigu žiūrėtume, kas konkuravo, tai dabartiniai įstaigų vadovų teoriškai ir vadybos atžvilgiu buvo stipresni, tad natūralu, kad jie ir laimėjo.

Kodėl neatsirado daugiau norinčių dalyvauti Klaipėdos konkursuose, man keista. Keista, bet priežastis aš daugmaž žinau.

Visi ligoninių vyriausieji gydytojai iš esmės yra žinomi ir stiprūs vadovai, bet kad savivaldybė aklai daro viską, kad išlaikytų Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovą Vinsą Janušonį ir neatiduoda ligoninės ministerijai, tai yra keista. Kalbant apie KUL, per daug yra įsigalėję „švogeriški“ ryšiai. Didelė žala daroma Klaipėdai ir Lietuvai, bet taip jau yra. Ir tai rodo, kad Klaipėdai, deja, vadovauja vyriausieji gydytojai.

O kaip vertinate, kad į Jūrininkų ligoninės vadovus  buvo tik vienintelis pretendentas?

Ganėtinai keista. Vadovas yra stiprus, bet paskutiniai jo veiksmai, švelniai pasakius, buvo juokingi. Mano manymu, vien dėl konkurso tapti pajuokos objektu nevertėjo, tuo labiau kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tad kodėl žmonės, kurie gali vadovauti tai įstaigai, nerašė pareiškimų? Galimai įtarė, kad tos partijos, kurioje dabar yra SAM vadovybė, pasirinkimas buvo ne veltui.

O apskritai ar domėjotės, ar vyriausiųjų gydytojų konkursus laimėjo daug socialdemokratų?

Didžioji dalis – socialdemokratai arba valdančiosios daugumos partiniai. Arba tų pažiūrų.

Bet vis tiek, nepaisant galimų partinių interesų, praėjusius konkursus vertinate teigiamai?

Be abejo. Nė vienai partijai ir nė vienam organizatoriui tų priekaištų išvengti nepavyksta. Aš, pavyzdžiui, neturiu objektyvių duomenų, kad kažkur buvo akivaizdžiai kas nors klastojama. Ar vieni, ar kiti organizuos, tų įtarimų visada bus. Nuo to gelbsti tik didelis skaidrumas. To skaidrumo šiuo atveju kai kur gal ir pritrūko. Bet tas faktas, kad Kauno didžiausios ligoninės vadovas pralaimėjo rezultatu 6:0, ir visi komisijos nariai vienbalsiai atidavė balsus už naują žmogų, jauną profesorių, rodo, kad senieji vadovai gal kartais vadovaudavo tik įvaizdžio dėka, bet neskyrė dėmesio teisės aktų studijai, vadybai. Kiek man pasakojo Kauno klinikų komisijos nariai, dabartinis klinikų vadovas Juozas Pundzius labai dažnai atsakinėjo abstrakčiai, kalbėdamas apie teisės aktų nuostatas. Tai rodo, kad komisija, atrodo, buvo objektyvi, jei visiems šešiems komisijos nariams atrodė, kad senasis vadovas yra žymiai silpnesnis. O jo pralaimėjimas yra jau išties katastrofinis - pradirbus 18 metų įstaigos vadovu pralošti 6:0. Ir vien tas faktas rodo, kad taktika rengti konkursus kas 5 metai yra teisinga, nes Kauno klinikose problemų yra daug.

Prieš keliolika metų aš  irgi kažkada maniau, kad vadovas turi būti amžinai, kad geriau patyręs vadovas vadovautų nei nepatyręs chirurgas ar ergoterapeutas. Bet vis dėlto kai prieš keletą metų leidome vadovams dirbti nuolat be jokio konkurso, atsirado labai daug dievukų, problemų, kurių vadovai nespręsdavo arba įsigudrino netgi iš savo steigėjų išsireikalauti atlyginimų, kurie siekdavo net iki 26 tūkstančių litų. Mums pavyko apkarpyti tuos atlyginimus. Ir tai, ką dabar šneka ministras Andriukaitis, kad yra valdiškų įstaigų vyriausiųjų gydytojų, kurie gauna apie 30 tūkstančių litų atlyginimus, yra trejų metų senumo duomenys. To nebėra. Tai yra mūsų sutvarkyta, o privačiose įstaigose kiek žmogus uždirba -  tai ne mūsų kompetencija kištis.

Taigi tai, kad pasikeitė pusė žmonių, rodo, kad įstatymas veikia, ir konkursai, nors galimai ir yra tam tikros tendencijos,  vyksta gana objektyviai. O kad savivaldybėse laimi tie patys žmonės, rodo, kad mažesniuose miesteliuose tas „švogerio“ sindromas veikia efektyviau.

Kur konkrečiai pasigedote skaidrumo?

Nors buvo ketinimai dalyvauti komisijose kaip stebėtojui, net atsisakiau, nes viena yra stebėti, o kita – atsakinėti į iš anksto pateiktus klausimus. Nebuvo pakankamai objektyvumo, nes labai daug lėmė pokalbiai. O atsakymus galima paderinti, jei žinai, kokį klausimą tau užduos. Teko girdėti, kad labai skyrėsi klausimų lygis nugalėtojams ir konkursų pralaimėtojams. Nugalėtojams dažnai pakakdavo abstraktesnių klausimų, o pralaimėtojai turėdavo atsakyti į konkretesnius. Nors apskritai ministerijos rengtus konkursus vertinu gana gerai, nors galbūt jie ir turėjo tam tikrą politinę pakraipą. Kad ir tas pats kuriozinis Jono Sąlygos atvejis, kai jis staiga tapo didelis socialdemokratas.

Iš trijų žmonių teko sulaukti nusiskundimų, kad konkurse Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovo pareigoms eiti klausimai buvo užduodami labai nevienodi. Konkursą laimėjo naujas skyriaus vedėjas, kuris, kaip sako vietiniai, neturi nei patirties, nei tam reikalingų vadybinių gebėjimų. Ir tikrai gana keista, kad du buvę ministrai prasčiau žinojo sveikatos apsaugos teisės aktus negu vos penkiolikos lovų skyriui vadovavęs žmogus.

Manote, kad politinė priklausomybė galėjo turėti įtakos ir vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“ konkurso atveju, kai nepartinis įstaigos įkūrėjas Zigmantas Paulauskas pralaimėjo socialdemokratui Kęstučiui Speičiui?

K. Speičys buvo pakankamai teoriškai tvirtas, bet kaip vadovas – ne. Man yra tekę su juo susidurti, kai jis vadovavo ligonių kasoms. Manau, kad vadybiniu atžvilgiu jis nėra stiprus, bet konkursuose buvo vertinama teorija. Be to, K. Speičys dalyvavo gal   keturiuose ar penkiuose konkursuose, nors iš kai kurių savo paraiškas paskui lyg  ir atsiėmė. Tad iš keturių turėjo kažkur pataikyti. O gal ir partinis elementas suveikė.

Tačiau bendrai vertinant visus konkursus, yra teigiamas dalykas, kad kažką padarė, kad pusė vadovų bent iš ministerijai pavaldžių įstaigų pasikeitė. Ateina nauji žmonės, naujai pasiruošę. Dabartiniai konkursai parodė, kad konkurencija rimta, jei į kai kurias vietas pretendavo net po 7-8 žmones. O jaunų naujų žmonių laimėjimas rodo, kad nepastebėjome, jog ilgas buvimas įstaigos vadovu nebuvo geras reiškinys. Juk jei ilgametį vadovą nugali jaunas 45 metų žmogus, vadinasi, neįvertinome, kad Lietuvoje turime naujų vadybininkų. Ir tai rodo, kad nepakeičiamų nėra. Kaip sakoma – nepakeičiamų pilnos kapinės.

Ačiū už pokalbį.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės žaizdų priežiūrai ir prevencijai
Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia ta...
Vaikščiojimo nauda vaikams: gerina ir miegą, ir mokslo rezultatus
Vaikščiojimas – puikus užsiėmimas norint ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti po įtampos kupinos dien...
Ruošiamės vasarai: kaip sumažinti celiulitą?
Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc...
Akcija „Paskambink man šiandien“ – emocinei vėžiu sergančių vaikų paramai
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ pirmą kartą organizuoja jautrią Vaiko dienos progai skirtą akciją &b...
Su kokiais miego sutrikimais susiduria vaikai
Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi – kūdikiai gali miegoti 12-16 valandų per parą, o paauglys...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų