Pirmadienis, 2025.07.28
Reklama

Ankstyvąją melanomos stadiją nustatyti gali padėti ultragarsas

vlmedicina.lt | 2015-07-27 10:43:43

„Traukia ir medicina, ir inžinerija, tad pasirinkau aukso viduriuką“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantė Kristina Andrėkutė. Studentė prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute kuria ultragarsinę diagnostinę sistemą ankstyvosios stadijos melanomai nustatyti.

Kristina Andrėkutė
Kristina Andrėkutė. Kauno technologijos universiteto archyvo nuotr.

K. Andrėkutė KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusiose Ultragarso mokslo instituto laboratorijose vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su medicina. „Bendradarbiaudami su dermatologais kuriame naujus ultragarsinius žmogaus audinių įvertinimo metodus, kurie padėtų gydytojams patikslinti melanomos diagnozę“, – sako KTU doktorantė.

„Santakos“ slėnyje dirbanti mokslininkų grupė jau sukūrė automatinę navikų storio matavimo sistemą, kuria galima tiksliau, nei patyręs medicinos ekspertas atlieka ranka, nustatyti net ir labai plonų – iki 1 mm – navikų storį. Ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga dar nėra tokia pavojinga ir, laiku pritaikius tinkamą gydymą, išgyvenamumo tikimybė yra labai didelė.

„Mūsų atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti diagnozę remiantis neinvazinio ultragarsinio tyrimo rezultatais, be chirurginio įsikišimo, histologinių tyrimų. Ultragarso tyrimai nėra brangūs, jie nekenksmingi ir neskausmingi, todėl tiksli diagnozė šiuo metodu labai palengvintų gydytojų kasdienybę ir pacientų gyvenimo kokybę“, – aiškina K. Andrėkutė.

Kol žmogus domisi – nesensta

„Kai kurie mūsų atliekami tyrimai kol kas dar neturi praktinio pritaikymo, tačiau jie kuria pagrindus ateities technologijoms, ir, be to, yra labai įdomūs“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.

Pasak K. Andrėkutės, mokslininko darbas yra patrauklus tuo, kad jį dirbdamas žmogus yra priverstas nuolatos tobulėti, domėtis vis naujais dalykais. Mergina įsitikinusi, kad kol žmogus kuo nors domisi, kol skaito, jis – nesensta.

Beje, ji teigia, kad visuomenėje susiformavęs mokslininko įvaizdis – sulinkęs prie kompiuterio kiaurą parą užsidaręs laboratorijoje tylenis – neatitinka tikrovės.

Pasirinkimą nulėmė asmeninė istorija

„Pasirinkau tokią temą, nes mane traukia medicina, tačiau negalėjau įsivaizduoti savęs, bendraujančios su sunkiais ligoniais. Atlikti tyrimus melanomos diagnostikos srityje pasiūlė darbo vadovas – tema man artima, nes dėl šios ligos esu netekusi artimo žmogaus“, – sako K. Andrėkutė.

Vilniuje biofizikos bakalauro studijas baigusi mergina magistrantūrą pasirinko studijuoti Kaune.

„Norėjau būti inžiniere, sukurti kažką apčiuopiamo. Darbas biofizikos ar genetikos srityje, žinoma, labai įdomus, tačiau jis nesuteikia galimybių kurti realius daiktus, kurie turi klinikinį pritaikymą“, – sako doktorantė.

Pasak jos, vis daugiau merginų renkasi „kietąsias“ inžinerijos studijas ir stoja į doktorantūrą. „Gal vaikinai nori būti statybininkais ar kitų sričių atstovais, o ne mokslininkais?“, – šypsosi K. Andrėkutė.

Kauno technologijos universiteto informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Apie virusinio hepatito pavojus
Kasmet liepos 28 d. tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos ragina visuomenę atkreipti dėmesį į virusinio hepati...
Kraujo donorystės duomenys jau teikiami internetu
  Higienos institutas pristato naują paslaugą kraujo donorams – nuo šiol informaciją apie savo kraujo dono...
Specialistė Lina: „Augaliniai baltymai tinka ne tik veganams“
Dauguma žmonių kalbėdami apie baltymus iš karto įsivaizduoja kiaušinius, vištieną ar pieno produktus. Tačiau vis dažniau...
Kaip gelbėti odą nudegus saulėje?
Nors visi žinome apie apsaugos nuo saulės svarbą, saulės nudegimų dažnai vis tiek neišvengiame, po maudynių pamirštame p...
Kur geriausia namie laikyti vaistus?
Daugelis žmonių vaistus laiko įvairiose namų vietose, neretai – ir rankinėje ar automobilyje. Visgi netinkamai lai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas