Anksti nustačius galima įveikti net paveldėtą vėžį

Dėl paveldėtos genų mutacijos kai kurie vyrai rizikuoja susirgti prostatos vėžiu nesulaukę nė keturiasdešimties metų. Toks vėžys labai piktas ir greitai plinta. Specialistai ir visuomeninių organizacijų atstovai, norėdami atkreipti šių vyrų dėmesį bei paraginti dažniau tikrintis sveikatą, nes tik taip jie gali išvengti liūdnų pasekmių, Nacionalinio vėžio instituto amžinai žydinčiame sode – gyvybės simbolyje – pasodino obelaites. Trečius metus iš eilės rengiamos akcijos „Nerk į žydrą 2018“ metu sode buvo pastatytas ir suoliukas su prostatos vėžiu kovojantiems ligoniams.

Reklama

Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius teigė, kad trečius metus vykstanti akcija skirta informuoti vyrus apie prostatos vėžio grėsmę. „Labai svarbu nustatyti ne tik prostatos vėžį, bet ir atskirti pacientus, kurie gali medikų stebimi gyventi be gydymo, nuo tų, kurie susirgo agresyvia liga ir turi būti kuo anksčiau pradėti radikalai gydyti. Tarp tokių žmonių yra tie, kas iš artimųjų paveldėjo ligą galinčius sukelti genus.

Verslininkas Žilvinas Grigaitis teigė, kad jo senelis ir tėvas sirgo vėžiu, tačiau jis nė nepagalvojo, kad ir pats gali susirgti. „Tai, ką patyriau per pastaruosius penkis mėnesius, nelinkėčiau patirti net didžiausiam priešui ir niekam nelinkėčiau atidaryti onkologijos ligoninės duris. Tegul visi būna sveiki. Tačiau įvertinęs, kad vyrai kažkodėl bijo ir gėdijasi pasitikrinti sveikatą, nusprendžiau, kad jei mano viešas pasisakymas privers bent vieną vyrą pasitikrinti sveikatą, tikslas bus pasiektas. Juoba, tyrimas tekainuoja 13 eurų“, – tvirtino jis.

Verslininkas sakė turėjęs galimybę palyginti Lietuvos ir užsienio gydytojų darbą, tad dabar didžiuojasi mūsų specialistų kvalifikacija ir galimybėmis suteikti ne prastesnę pagalbą nei Vakarų šalyse.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė teigė, kad neseniai mokslininkai įrodė, jog BRCA2 genų mutacijos padidina prostatos vėžio riziką. Vyrams, turintiems tokią mutaciją, rizika susirgti didėja iki 40 proc. Žinoma, tai nereiškia, jog jie būtinai susirgs. Kadangi ši mutacija gali sukelti ir krūties, kiaušidžių, kasos vėžį, melanomą, pasak profesorės, su gydytoju genetiku turėtų konsultuotis visi šeimos nariai.

Apie 10 proc. visų nustatomų navikų yra paveldimi. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, rizika susirgti kitam šeimos nariui padvigubėja, o jei serga du giminaičiai – ligos rizika padidėja net penkis kartus. Tačiau ne visi žmonės, kurie serga vėžiu, tiriami dėl šeiminio vėžio rizikos. Į genetinę konsultaciją šeimos gydytojai siunčia jaunus pacientus – susirgusius iki 50 metų, ar pacientus, kurių pirmos eilės giminės serga šeiminiu vėžiu.

Paveldimas prostatos vėžys yra labai agresyvus, greitai plinta, todėl labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau ir, žinant genetinę riziką, pritaikyti tinkamiausią gydymą. Todėl geriausia, kai šeiminio vėžio rizika nustatoma iki pasireiškiant ligai. Įtarus paveldimą prostatos vėžį, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju urologu, kasmet atlikti PSA testą. Remiantis ekspertų rekomendacijomis vyrams, paveldėjusiems BRCA2 mutaciją, PSA testas turėtų būti atliekamas kasmet nuo 40 metų, o turintiems BRCA1 mutaciją – nuo 45 metų.

„Nors prostatos vėžys susirgusiems vyrams vis dažniau nustatomas anksti, tačiau nuo jo mirštančiųjų pacientų skaičius nelabai keičiasi, mat vis dar randame ir užleisto vėžio, nuo kurio mirštama. Tai mūsų didžiausias rūpestis“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.

Beveik kasmet Lietuvą pasieka mokslo naujovės, kurios ne tik suteikia daugiau galimybių susirgusiems vyrams ilgiau gyventi ar pasveikti, bet ir pagerina jų gyvenimo kokybę su liga. Pavyzdžiui, šiemet bus pradėtos pirmosios dirbtinių sfinkterių implantavimo operacijos. Tad operuotiems vyrams nebereikės kęsti šlapimo nelaikymo. Vis daugiau urologijos centrų prostatą pašalina laparaskopu, todėl ligoniams nereikia kęsti ilgo pooperacinio periodo. Atsirado ir naujesnės, technologiškai pažangesnės, saugesnės radioterapinės įrangos. Yra gerų naujienų ir gydyme vaistais – pirmieji pacientai, kuriems liga atsinaujino po gydymo hormonais, jau pradėjo gauti gydymą nauju antros eilės hormoniniu vaistu. Antrus metus ligoniai, kuriems vėžys išplito į kaulus irgi gydomi naujais vaistais. Naujausia žinia – ligonių kasos pradėjo kompensuoti vaistą, kuris neleidžia ligai išplisti į kaulus.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas priminė, kad Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES. Taip yra ir todėl, kad vėžys nustatomas per vėlai, kai padėti ligoniui būna sunku. „Turime specialistų, turime pinigų, yra ne prastesnės gydymo galimybės kaip kitose šalyse, tačiau kažkodėl dėl vėžio ateina pasitikrinti tik pusė, o kartais tik trečdalis tų, kurie turi pasitikrinti. Moterys, jeigu mylite vyrus, atveskite juos paėmę už rankos pas gydytojus, jei neina, dviese atvilkite“, – pusiau juokais, pusiau rimtai ragino prezidentas.

Rytoj rugsėjo 15-ąją – Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija inicijuoja plaukimą žydromis baidarėmis su šūkiu „Moterys už vyrus“. Pasipuošusios kaklaskarėmis – prostatos vėžio ir vilties simboliais – moterys plauks Nerimi nuo Verkių malūno iki Baltojo tilto. Šitaip jos ne tik palaikys vyrus, bet ir ragins juos susirūpinti savo sveikata.