Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Anglijoje daugiausia ieškinių teikiama chirurgams, Lietuvoje – ginekologams(6)

Ligita Sinušienė, Ingrida Jaselskytė | 2011-09-19 20:17:36

Šių metų „New England Journal of Medicine“ rugpjūčio numeryje paskelbta tyrimo išvada, kad per visą medikų karjeros laikotarpį trim ketvirtadaliams gydytojų būna iškeltos bylos dėl neteisėtų veikų, tačiau Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko kiek mažiau. Kaip tvirtina teisininkai – tai anaiptol nereiškia, jog mūsų medikai dirba geriau. Tai gali lemti ir pacientų nežinojimas apie galimybę ieškoti teisybės arba tiesiog brangių advokatų paslaugų baimė.

Lietuvoje pacientai daugiausia ieškinių iškelia ginekologams. Algirdo Kubaičio nuotr.

Dažniausiai kaltina chirurgus

Minėtasis  žurnalas nuo 1991 iki 2005 metų į tyrimą įtraukė 40 916 gydytojų iš 25 sričių. Išsiaiškinta, kad kasmet 7,4 proc. gydytojų buvo iškeliami kaltinimai dėl neteisėtų veikų, siekiant, kad pacientams būtų atlyginta materialinė žala, tačiau tik 1,6 proc. gydytojų buvo pripažinti kaltais ir privalėjo sumokėti už padarytą žalą. Nors 78 proc.  gydytojų kaltinimai atmetami, tačiau tai reiškia, kad daugiau nei 20 proc. jų pripažįstami kalti dėl neteisėtos veikos bent kartą per visą medicininio darbo praktiką.

Tyrimas atskleidė, kad Anglijoje dažniausiai neteisėta veika apkaltinami neurochirurgai (19,1 proc.), krūtinės ląstos ir širdies kraujagyslių chirurgai. Rečiausiai anglai skundžiasi psichiatrais – 2,6 proc. Per ketverius metus mažiausią žalos atlyginimo sumą, 11 7832 dolerių, teismas priskyrė dermatologijos srities gydytojams, didžiausią, 520 923, - pediatrams. Vidutinis kompensacijos dydis - 274 887 dolerių.

 „New England Journal of Medicine“ pažymi, jog daugiausia dėl neteisėtos veikos apkaltinami gydytojai, kurių darbas reikalauja daugiau kruopštumo ir atsakomybės. Kuo sudėtingesnė liga, sudėtingesnės procedūros, kuo daugiau gydytojams metų, tuo daugiau jų susiduria su kaltinimais.

Su kaltinimais susiduria 36 proc. gydytojų iki 45 metų amžiaus, kurie dirba mažiau rizikingą darbą, 88 proc. – dirbantys  labai rizikingą darbą.  Kaltinimų daugėja ir didėjant gydytojų amžiui. Pacientai dažniau laimėdavo tokius ieškinius, kuriuose kaltinimai buvo pateikti vyresnio amžiaus gydytojams. Tai rodo, jog medikams senstant klaidų tikimybė vis didesnė.

Taip pat nėra aišku, ar pacientai gerai informuojami apie galimą gydymo ar procedūrų riziką bei pačią gydymo eigą. Gyventojai ne visuomet žino, kokios galimos gydymo komplikacijos ar šalutinis vaistų poveikis. Medicinos personalas turėtų veikti išvien, siekdamas ne tik gerai informuoti pacientą, bet  ir norėdamas  išvengti sisteminių klaidų, kurios ganėtinai dažnos medicinos praktikoje.

Keturi nepagrįsti skundai

Lietuvoje pacientų skundus nagrinėja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Tačiau tik tuos pareiškimus, kurie jau buvo svarstomi sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, kaip įtariama, buvo padaryta žala. Tai reiškia, jog dalis tokių skundų net nepateikiama komisijai svarstyti - dalį problemų išsprendžia pačių gydymo įstaigų vadovai. Tik tuomet, jei ginčo nepavyksta išspręsti su gydymo įstaiga, pacientai kreipiasi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, raštiškai išdėstydami problemą bei pateikdami kitus dokumentus.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, vadovaujantis šiai įstaigai nuo 1992 m., sakė neprisimenąs atvejo, kad kuriam nors iš jo darbuotojų būtų iškelta byla. Jo teigimu, nėra tekę ir atlyginti žalos pacientams. Tiesa, - pastebėjo „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas, - mūsų šalyje įstatymas, tai leidžiantis, įsigaliojo ne per seniausiai.

"Priėmęs naujus darbuotojus pats juos mėgstu netikėtai patikrinti naktį ar švenčių dienomis," - tikino Jonas Sąlyga. Algirdo Kubaičio nuotr.

J. Sąlyga per beveik du dešimtmečius neatleido nė vieno darbuotojo dėl netinkamai suteiktų paslaugų pacientams. „Atleisti teko, bet dėl kitokių priežasčių, - sakė ligoninės vadovas. – Priėmęs naujus darbuotojus pats juos mėgstu netikėtai patikrinti – naktį ar švenčių dienomis“. Per praėjusius metus Jūrininkų ligoninė sulaukė keturių pacientų skundų, bet visi jie, anot gydytojo, buvę nepagrįsti.

Rezultatas neapskundžiamas – tik pastangos

Visgi uostamiesčio teisininkai turi darbo, tirdami gydymo įstaigų darbą. Advokatė Indrė Butvilė per metus dirba su 2-3 tokiomis bylomis. Kaip pati sako – nors bylų ir nedaug, bet jos itin sudėtingos, labai ilgai nagrinėjamos. Teisininkei nė karto neteko susidurti su skundais dėl poliklinikų darbo – paprastai pacientai ar jų artimieji esti nepatenkinti trečiojo lygio medicininėmis paslaugomis. „Dažnas atvejis – neatlikti tyrimai, kai tai privalėjo būti padaryta. Yra įstrigęs atvejis, kai žmogus pateko į ligoninę švenčių dienomis, ir jam nebuvo suteikta tinkama pagalba, dėl to jo sveikata sutriko nebepataisomai, - apie Vakarų Lietuvos medikų klaidas, neįvardindama konkrečių įstaigų, pasakojo I. Butvilė. – Yra buvę, kad žmonės išleidžiami į namus, neatlikus tyrimų, o po kurio laiko grįžta į gydymo įstaigą su daug didesnėmis komplikacijomis, pavyzdžiui, insultu“.

Advokatė sakė negalinti išskirti, kokios srities specialistai daugiausia sulaukia skundų iš pacientų, tik paminėjo, jog jos darbo praktikoje dažniausi atvejai, kai aplaidžiai dirba ligoninių priėmimo skyriai. Konkrečių įstaigų teisininkė vėlgi nesutiko išskirti, bet pabrėžė, kad medikų klaidos nesikartoja – kas kartą tenka atstovauti pacientams vis iš kitos gydymo įstaigos. „Vienodai klysta tiek miestų, tiek provincijų medicinos įstaigos“, - teigė pašnekovė.

Indrės Butvilės nuomone, labai tikėtina, kad ne visi pacientai žino turį teisę ieškoti teisybės ar žalos atlyginimo. Algirdo Kubaičio nuotr.

I. Butvilės nuomone, labai tikėtina, kad ne visi pacientai žino turį teisę ieškoti teisybės ar žalos atlyginimo dėl, jų manymu, netinkamai atliktos gydytojo pareigos. „O dalis galbūt yra klaidingai įsitikinę, jog teisininkų paslaugos labai brangios“, - svarstė advokatė.

Kalbėdama apie pacientų teisę ieškoti teisybės, I. Butvilė pabrėžė, kad įstatymas nenumato teisės apskųsti gydytoją dėl gydymo rezultato – ligos progresavimo ar net paciento mirties. „Visi žinome, kad net ir šiuolaikė medicina nėra visagalė, - sakė teisininkė. – Tačiau galima skųstis ir medikai gali būti nubausti dėl maksimaliai neįdėtų jų pastangų, gydant ligonį“.

Labiausiai skundžiasi ginekologais

Valstybinės medicininio audito inspekcijos (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjas Vismantas Matulas „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino tikslaus pacientų ar jų artimųjų ieškinių skaičiaus nežinąs, nes jie pateikiami bendros kompetencijos teismams. „Kartais VMAI įtraukiama į bylą kaip trečiasis asmuo, t.y. tais atvejais, kai VMAI yra atlikusi kontrolę dėl pacientui teiktų paslaugų kokybės  ir ieškovas prašo įtraukti VMAI byloje trečiuoju asmeniu. Šiais metais inspekcija dalyvavo ar dalyvauja, kaip trečiasis asmuo, trijose bylose“, - sakė V. Matulas.

"Dažniausiai skundžiamasi dėl ginekologinio profilio paslaugų",- teigė Vismantas Matulas. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Tačiau, jo tvirtinimu, tokių atvejų daugėja, kadangi pacientai turi vis daugiau informacijos apie savo teises ir vis aktyviau jas gina. „Be abejo, didelę įtaką tiek skundų, tiek ieškinių teismuose skaičiaus augimui daro ir televizijos laidos bei kitos žiniasklaidos priemonės, kurios viešai nagrinėja tam tikrus atvejus, - pastebėjo vedėjas. - Dažniausiai skundžiamasi dėl ginekologinio profilio paslaugų, odontologinio, nemažai - chirurginio, traumatologinio“. Anot pašnekovo, natūralu, kad daugiausia skundų sulaukia sudėtingiausias, daugelio profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos. „Į šias gydymo įstaigas patenka sudėtingiausios būklės pacientai, šios įstaigos teikia plataus profilio paslaugas, - priežastis aiškino V. Matulas. – Yra įstaigų, kurios dėl tam tikrų organizacinių, vadybinių problemų yra problematiškesnės ir pacientų skundų sulaukia santykinai daugiau nei analogiškas paslaugas teikiančios įstaigos. Tačiau, siekdami išvengti diskreditacijos, jų negalime įvardinti“, - sakė VMAI atstovas.

Per aštuonerių metų darbo praktiką inspekcijoje V. Matulas prisimena vieną ar du atvejus, kuomet Lietuvos medikais skundėsi užsienio pilietis.

Atleidžia iš darbo tik mirus pacientui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d., pacientai dėl žalos atlyginimo, prieš kreipdamiesi į teismą, visų pirma turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Anot pašnekovo, daugelis lieka patenkinti šios komisijos sprendimu ir į teismą nebesikreipia.

“Vakarų Lietuvos medicinai” panorus sužinoti dažniausias pažeidimų priežastis, V. Matulas paaiškino, jog VMAI to nenustatinėja. Tačiau, remdamasis savo darbo praktika, teisininkas paminėjo dažną atvejį, kai medikams pritrūksta žinių apie teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimą - todėl ir pažeidžiantys vieną ar kitą norminį reikalavimą. Pašnekovas išskyrė ir ekonomines priežastis: “Esant nepakankamam sveikatos sistemos finansavimui, medikai priversti dirbti keliose gydymo įstaigose, didesniu krūviu, todėl tam tikrais atvejais ir praranda atidumą”.

V. Matulo pastebėjimu, rašyti skundą pacientus dažniausiai paskatina informacijos trūkumas apie teikiamas paslaugas, skiriamą gydymą, galimas komplikacijas, rizikas, prognozes. “Dažnos situacijos, kai pacientams pasiteiravus vieno ar kito klausimo apie gydymą, medikai tai traktuoja kaip nepasitikėjimą, jų kontrolę, nors tai tik natūralus žmogaus noras žinoti, būti informuotam, ir, beje, mediko pareiga teikti tokią informaciją, - kalbėjo VMAI atstovas. - Pažymėtinas ir medikų nenoras pripažinti klaidas ir atlyginti žalą pacientams, todėl ir prasideda ilgi, brangiai kainuojantys skundų nagrinėjimo teisminiai procesai”.

Kaip baudžiami nesąžiningi ar aplaidūs gydytojai? “Atsižvelgiant į tai, kad gydytojus įdarbina asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, todėl tik jis ir gali nustatyti konkrečią drausminę atsakomybę - pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo. Dažniausia būna skiriamos pačios švelniausios drausminės nuobaudos, nors buvo keli atvejai, kai gydytojai buvo atleisti iš darbo, bet tai buvo itin grubios klaidos, lėmusios pacientų mirtis”, - sakė V. Matulas.

Priteisė šimtus tūkstančių

Per praėjusius metus, atlikdama asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą

žalą privalomojo draudimo stebėseną, VMAI draudiminiais įvykiais pripažino 20 įvykių penkiolikoje šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų, 11 įstaigų išmokėjo 247 356 Lt išmokų. Buvo priimtas 21 teismų sprendimas dėl 13 įstaigų: 9 iš jų priteista atlyginti 353 366 Lt žalos pacientams, kiti ieškiniai netenkinti.

Dar trylika įstaigų pateikė informaciją apie 24 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus. Vienai įstaigai vienu atveju buvo nurodyta atlyginti 20 tūkst. Lt žalos.

2010 m. VMAI Teisės skyrius išnagrinėjo 553 pareiškėjų prašymus, pareiškimus, skundus, t. y. 23 proc. Daugiau nei 2009 m. VMAI Teisės skyrius 2010 m. dalyvavo administracinėse bei civilinėse bylose. Iš 36 administracinių bylų, nagrinėtų Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje bei administraciniuose teismuose, tik 3 atvejais pareiškėjų skundai buvo patenkinti (2 atvejais visiškai, 1 – dalinai).

2009 m. VMAI atliko 388 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontroles bei išnagrinėjo 449 pareiškėjų ar jų atstovų skundus bei prašymus. Pareiškėjų skundai pasitvirtino 71 kontrolės metu (30 proc. atliktų kontrolių, 2008 m. - 34 proc.). Iš 154 kontrolių, kai skundas nepasitvirtino, 109 atvejais (47 proc. atliktų kontrolių) buvo nustatyti kiti, su skundu nesusiję išorės teisės aktų ar įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai.

 

Šaltinis:

Chandra A, Jena AB, Seabury S, Lakdawalla D. Malpractice Risk According to Physician Specialty. N Engl J Med. 2011; 365(7): 629-36

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (6)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų