Amerikiečių nuomone, insulto galima išvengti ir be kraujagyslių stentavimo (4)

  Aterosklerozės sukeliamos galvos smegenų kraujagyslių stenozės yra dalies galvos smegenų infarktų priežastis. Ypač pavojingos simptomus sukeliančios stenozės -  joms esant galvos smegenų insulto pavojus siekia 22,5 proc. per  metus.

 Stentas paskatino insultą?

 JAV atlikta SAMMPRIS studija siekė išsiaiškinti, ar naudinga greta maksimaliai efektyvaus gydymo medikamentais papildomai pašalinti stenozę, į kraujagysles implantuojant stentą.

 Visiems pacientams, kuriems angiografija nustatyta stenozė, buvo skirtas intensyvus gydymas medikamentais, pritaikytos mokymo programos, suteikta pagalba keičiant gyvensenos ir mitybos ypatumus.

 Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes, vienos iš jų dalyviams kraujagyslės susiaurėjimo vietoje papildomai implantuotas stentas. Po šių procedūrų visi pacientai stebėti neurologų. Vertintas galvos smegenų insultų dažnis abiejose tiriamųjų grupėse.

  Į tyrimą buvo įtrauktas 451 pacientas. Gydymo medikamentais grupėje nustatyti 26 galvos smegenų infarkto atvejai (12,2 proc.), intervencijos grupėje - 46 atvejai (20,2 proc.). Taigi pacientų, kuriems buvo implantuotas stentas, prognozė nepagerėjo, netgi atvirkščiai – stentas paskatino galvos smegenų infarkto išsivystymą.

 Gydymo būdų ne vienas

 Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų skyriaus vedėjas doc. dr. Henrikas Kazlauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad galvos smegenų kraujagyslių stenoze vadinamas didesnio ar mažesnio laipsnio kraujagyslių susiaurėjimas. „Kraujagyslių stenozė formuojasi palaipsniui, dažniausiai jos atsiradimą nulemia aterosklerotiniai pokyčiai. Aterosklerozės vystymąsi gali pagreitinti arterinė hipertenzija, rūkymas, lipidų kiekio padidėjimas kraujuje ir kiti kraujagysles neigiamai veikiantys veiksniai“, - kalbėjo H. Kazlauskas.

 H. Kazlausko teigimu, pradėjus siaurėti kraujagyslėms žmogus kurį laiką gali nejausti jokių simptomų, bet susiaurėjimui viršijus 50 proc., o  dar dažniau – daugiau nei 70 proc. arterijos spindžio, gali vystytis ūmūs galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, galintys baigtis ir insultais.

 Diagnozė, anot portalo pašnekovo, nustatoma įvairiais būdais: atliekami ultragarsiniai bei radiologiniai stambiųjų kaklo srities ir galvos smegenų arterijų tyrimai.

 Gydymo būdų Lietuvoje irgi yra ne vienas: medikamentinis arba chirurginis, kurio metu kraujagyslė yra rekonstruojama chirurginiu būdu (metodai įvairūs, vienas iš jų – arterijos stentavimas) ir tokiu būdu atkuriama kraujo tėkmė. „Rūpestingai gydant pacientą, naudojant šiuolaikius tyrimo ir gydymo metodus, esant kaklinės ar galvos smegenų arterijos stenozei, galima reikšmingai sumažinti išeminio insulto riziką arba jo  išvengti“, - tvirtino daktaras.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Chimowitz MI, Lynn MJ, Derdeyn CP, et al. Stenting versus aggressive medical therapy for intracranial arterial stenosis. N Engl J Med. 2011;365(11):993–1003