Alzheimerio liga – ne tik dingstanti atmintis

Ką nors užmiršti pasitaiko kiekvienam. Jei po įtemptos darbo dienos skubėdamas namo pamiršote nusipirkti duonos, panikuoti nereikia– jūs tikrai ne alzheimeris, kaip kartais pusiau juokais pavadinami užuomaršos. Tačiau jei vyresnio amžiaus sulaukęs artimas žmogus užmiršo, kad ką tik užsiplikė arbatos, ar išėjęs pasivaikščioti nebeprisimena, kur jo namai, į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, nes tai gali būti signalas, kad jis susirgo demencija.

Reklama

Ligą išduoda pakitęs elgesys

„Pastebėjau, kad mama tapo užmarši, pradėjo kartotis ir nuolat klausinėja, kas paėmė pinigus iš jos piniginės. (…) Vieną dieną mano sūnėnui įdavė pinigų, kad šis nupirktų duonos. Kai jis grįžo, ma­čiau, kaip mama pasidėjo grąžą į piniginę. Vos tai padariusi atsisuko į mane ir pasakė: „Jis neatidavė man grąžos.“ Tai tik viena iš istorijų, papasakotų Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos žurnalo puslapiuose ir atskleidžiančių, kaip žmonės suvokė, kad jų artimųjų atmintis ima šlubuoti.

Pasak Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojos psichiatrės Jūratės Kotomin, pasikeitęs artimo žmogaus elgesys – užmaršumas, negalėjimas paaiškinti, kas įvyko ką tik ar vakar, nesugebėjimas išsivirti valgio, pasiklydimas einant įprastu maršrutu, tarkime, iš parduotuvės ar bažnyčios į namus, ar savame sode – yra signalas, kad jis serga demencija. „Demencija arba įgyta silpnaprotystė – tai laipsniškas žmogaus protinių sugebėjimų nykimas. Žmonės yra skirtingi, todėl ir jų mąstymas, gebėjimas susikaupti, spręsti problemas, asmenybės bruožai bei elgesys pasikeičia nevienodai, tačiau pagrindiniai ligos požymiai yra susilpnėjusi atmintis, kai tampa sunku atlikti paprastus, gerai žinomus darbus, užmirštama, kur padėtas koks nors daiktas, ima trikti kalba, orientacija laike ir vietoje. Taip pat sumažėja gebėjimas sutelkti dėmesį į konkretų dalyką ir priimti sprendimus. Toks žmogus vengia imtis iniciatyvos, jo nuotaika dažnai kinta, o elgesys tampa neadekvatus“, – vardija ji.

Demencija, pasak gydytojos psichiatrės, pažeidžia daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų. Prastėja ne tik atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, suvokimas, bet ir skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, protavimas. „Paprastai sutrikus pažinimo procesui pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys. Žmogus tampa itin jautrus, irzlus, piktas, agresyvus, įkyrus, praranda gebėjimą orientuotis laike ir vietoje, jam trūksta savikritikos. Tokiems ligoniams dažnai svaigsta galva, ją skauda, sutrinka pusiausvyra“, – aiškina gydytoja.

Serga ne tik žilagalviai

Laikui bėgant šie simptomai vis stiprėja, o liga sunkėja.Ilgiau sergant atsiranda visa daugiau problemų– ne tik sutrinka bendravimas su aplinkiniais ir sergančiojo psichosocialinės funkcijos, betir gresia šlapimo takų infekcijos, pneumonija, pragulos, sepsis, dėl kurio ligonis dažniausiai ir miršta.

Gydytoja psichiatrė sako, kad dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga – lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kuria sergant plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidai), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.

„Dažnai būtent dėl Alzheimerio ligos vyresniems nei 65 metų žmonėms pradeda reikštis demencijos simptomai, iki 20 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių serga šia liga. Tačiau smegenų funkcijos silpsta pamažu. Nors ji paprastai vadinama senyvo amžiaus žmonių liga ir laikoma, kad ja dažniau serga vyresni nei 65-eriųasmenys, kai kurios demencijos formos pasireiškia ir anksčiau. Jei suserga vyresnis žmogus, liga progresuoja lėčiau, o pagrindinis jos simptomas – blogėjanti atmintis. Jaunesniems žmonėms, kurie suserga nesulaukę 65-erių, liga progresuoja greičiau ir labiau nukenčia aukštesniosios smegenų žievės funkcijos – sutrinka kalba, rašymo, skaitymo gebėjimai, nebesugebama atlikti kasdienės praktinės veiklos“, – pabrėžia J.Kotomin.

Pastebėta, kad Alzheimerio ligą provokuoja apsinuodijimas aliuminiu, anksčiau patirta galvos smegenų trauma. Didesnė rizika ja susirgti, jei šeimoje yra žmonių, kuriems pripažintas Dauno sindromas, jei tėvai ar seneliai sirgo arba serga Alzheimerio liga.

Demencijos priežasčių yra ir daugiau. Esant pažeistoms galvos smegenims ar į jas pritekant mažiau kraujo, neretai susergama kraujagysline demencija. Trečia demencijos rūšis – Lui kūnelių demencija, susijusi su nenormaliu proteinų surinkimu galvos smegenų ląstelėse. Dar yra frontotemperalinė (kaktinės smegenų dalies) demencija, arba Piko liga. Taip pat silpnaprotystė dažnai vystosi sergantiesiems epilepsija. Pasak gydytojos psichiatrės, pažinimo sutrikimų sukelia persirgtas insultas, tačiau atminties sutrikimai kraujagyslinės demencijos pradžioje nebūna ryškūs ir sustiprėja ligai perėjus į vėlesnes stadijas. Didžiausias pavojus, kad ims vystytis kraujagyslinis pažinimo sutrikimas, gresia pirmuosius 3 mėnesiai po insulto.

Atpažinti kuo anksčiau

Alzheimerio liga minima kaip trečia pagal dažnumą mirties priežastis po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tačiau skelbti nemalonios diagnozės gydytojai neskuba – demencija nustatoma tik tada, kai išvardyti sunkumai patiriami mažiausiai šešis mėnesius, o jeigu tinkamai gydyti pradedama vos pasirodžius pirmiesiems simptomams, iki ligonio mirties gali praeiti nuo trejų iki dvidešimties metų.

„Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti ligą, nes ankstyvose stadijose pradėtas gydymas veikia efektyviau“, – sako gydytoja psichiatrė ir priduria, kad pradinė ligos stadija trunka trejus metus, vidurinė – nuo trejų iki šešerių metų, o galutinė ligos stadija pasiekiama tik per 8–10 metų nuo jos pradžios.

Anksčiausiai ir ryškiausiai pažeidžiama trumpalaikė atmintis, prarandamas gebėjimas priimti naują informaciją. Ligoniai suvokia didėjantį savo bejėgiškumą, dėl to išgyvena, gali būti nerimastingi ir depresiški. Kartu progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, apima nerimas. Kalbos sutrikimai, atsiradę pradinėse ligos stadijose, vėliau pasireiškia nebesugebėjimu rasti reikiamų žodžių kalbant spontaniškai, nyksta bendravimo įgūdžiai, taip pat atsiranda vizualinio ir erdvinio suvokimo problemų, sergantysis tampa dirglus, neramus, o trinkant judesių koordinacijai jie ilgainiui tampa betiksliai. Vėlyvoje stadijoje, pasakoja specialistė, sutrinka gebėjimas atgaminti anksčiau įsisąmonintą informaciją, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus. Šios ligos varginamiems žmonėms dažnai būdinga depresija, apatija, ligai progresuojant apie 70 proc. pacientų praranda iniciatyvą, dalis ima kaltinti artimuosius neištikimybe, persekiojimu, regi haliucinacijas, o galiausiai išryškėja primityvūs rijimo, čiulpimo, čepsėjimo refleksai.

Gydytoja apgailestauja, kad kol kas medicinos mokslas nepajėga sustabdyti demencijos progresavimo, tačiau pabrėžia, jog jos gydymo ir kontroliavimo galimybių, pagerinančių ligonių gyvenimo kokybę ir palengvinančių juos slaugančių artimųjų dalią, daugėja.

„Be abejo, pacientams skiriami vaistai, bet vienas iš svarbiausių dalykų – slauga ir stebėjimas. Sergantiesiems demencija skiriama atitinkama dietinė mityba, jiems padedamapatenkintiasmens higienos ir fiziologinius poreikius. Taip pat labai svarbu, kad ligoniai būtų kuo dinamiškesni, aktyvūs, kad kuo ilgiau išliktų savarankiški ir atliktų bent nedidelius buities darbus. Kadangi įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali pabloginti demencija sergančių ligonių fizinę bei psichinę būsenas, į ligoninę jie guldomi tik esant labai ryškiems elgesio sutrikimams ar pasireiškus psichozei, tačiau ypač svarbu, kaip jais rūpintųsi šeimos nariai“, – pabrėžia Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė J.Kotomin.

Medikė atkreipia dėmesį, kad rūpinantis Alzheimerio liga sergančiu žmogumi svarbu padėti jam kuo ilgiau jaustis oriai ir pasitikėti savimi. Patariama drauge užsiimti lengva, tačiau prasminga veikla: skalbti, tvarkytis, ruošti maistą ir panašiai. „Tai padeda išsaugoti sergančiojo savigarbą – nors jo jėgos ir pasaulio suvokimas neišvengiamai silpsta, jis jaučiasi naudingas darydamas tai, ką darydavo anksčiau. Taip pat svarbu nepamiršti kuo dažniau pagirti bei paskatinti slaugomą ligonį, nes jausdamas paramą ir girdėdamas patvirtinimą, kad kažką daro gerai, jis ilgiau išsaugo pasitikėjimą savimi“, – pabrėžia specialistė.