Alkoholis nebegali būti priskiriamas maisto produktams

2012 m. spalio 17 - 22 dienomis Švedijoje Stokholme vykusioje kelis metus trukusio Europos komisijos finansuoto mokslinio projekto AMPHORA baigiamojoje konferencijoje buvo pristatytos mokslininkų grupės parengtos rekomendacijos dėl efektyvių alkoholio kontrolės priemonių taikymo Europoje.  Konferencijoje dalyvavo ir AMPHORA projekto mokslinės monografijos bendraautorius LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. Aurelijus Veryga.

Konferencijos metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai paskelbtos trys pagrindinės alkoholio kontrolės priemonės, kurios būtų efektyviausios mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą: alkoholinių gėrimų kainos didinimas, alkoholio reklamos draudimas ir alkoholio prieinamumo mažinimas nefiskalinėmis priemonėmis.

Konferencijoje buvo diskutuojama ir apie tai, kaip iš alkoholio kontrolės politikos turėtų būti pašalinta alkoholio pramonė, kuri yra vienas esminių kliuvinių formuojant efektyvią alkoholio kontrolės politiką.

Konferencijos dalyviams ne tik buvo pateikti duomenys apie alkoholio kontrolės politikos efektyvumą, tačiau buvo pristatyti straipsniai, iš esmės laužantys nusistovėjus normas ir stereotipus apie alkoholinių gėrimų vartojimo saugumą. Išplatintoje mokslinėje medžiagoje pateikiami duomenys tiek apie alkoholinių gėrimų kancerogeniškumą, tiek apie toksiškumą. Apibendrinant galima teigti, kad moksliniai tyrimai pagrindžia teiginį, jog saugus alkoholio vartojimas neegzistuoja.

Alkoholiniuose gėrimuose yra kelios ar net keliolika medžiagų, kurios gali sukelti vėžį žmonėms.

Alkoholiniuose gėrimuose aptinkamos tokios kancerogeninės medžiagos kaip acetaldehidas, akrilamidas, aflatoksinas, arsenas, benzenas, kadmis, etanolis, etilo karbamidas, formaldehidas, furanas, švinas, 4-metilimidazolis, N-nitrozodimetilaminas, ochratoksinas A ir safrolis.

Ar cheminė medžiaga turi poveikį sveikatai nustatoma įvertinant poveikio ribą (MOE – the mergin of exposure). Kuo poveikio riba mažesnė, tuo didesnė žala sveikatai. Poveikio ribos virš 10.000 yra vertinamos kaip mažai rizikos sukeliantis veiksnys. Švino ir arseno vidutinė poveikio riba: nuo 10 iki 300. Acetaldehido, kadmio ir etilo karbamato poveikio riba tarp 1000 ir 10.000. Visų kitų junginių poveikio ribos per 10.000, nepriklausomai nuo gėrimų rūšies. Etanolis nustatytas kaip svarbiausia kancerogeninė ir toksinė medžiaga alkoholiniuose gėrimuose (poveikio riba – nuo 0,8 iki 3,1), nes yra aiški reakcija į suvartotą dozę. Tokia žema poveikio riba parodo, kad sveikatai padaroma žala vartojant net mažais kiekiais. Kuo riba mažesnė, tuo didesnė žala.

Etanolis fermento alkoholdehidrogenazės dėka kepenyse yra skaidomas į acetaldehidą. Acetaldehidas – stiprus neurotoksinas, kuris yra pirmasis etanolio skilimo produktas, kuris gali kauptis ir paskatinti  piktybinių stemplės navikų išsivystymą, taip pat jis priskiriamas 1 grupės kancerogenams.

Tyrimo rezultatai parodė, kad iš visų įvertintų sudedamųjų medžiagų etanolis dėl savo labai staigaus ir stipraus momentinio poveikio, vartojamas net mažais kiekiais, yra kancerogeniškas, kaip ir kitos medžiagos. Mokslininkai akcentuoja, kad nėra svarbu, kokia alkoholio rūšis vartojama  (alus, vynas, degtinė...), nes visos šios medžiagos dažniausiai įeina į visų alkoholinių

gėrimų sudėtį, kuri, paradoksalu, tačiau net nėra viešinama, nes alkoholiniai gėrimai -  vienintelė prekių grupė, priskiriama maisto produktams ir neprivalanti nurodyti produkto sudėties.

* Vienas alkoholio vienetas ~ 13,6 g etilo alkoholio, kuris prilygsta: 341 ml alaus, 142 ml vyno, 43 ml spiritinio alkoholinio gėrimo ar neaiškios kilmės spiritinio gėrimo.

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ijc.27553/abstract;jsessionid=D9BE820F1AF415E7AF8EA29E3B74B376.d01t04

Tyrimų rezultatai pagrindžia nuomonę, kad negalima kontroliuoti alkoholinių gėrimų vartojimo ir jų gamybos remiantis maisto įstatymais ir pats alkoholis nebegali būti priskiriamas maisto produktų kategorijai.  Alkoholinių gėrimų negalima priskirti prie maisto produktų ne tik dėl to, kad į jų sudėtį įeina nekontroliuojami kiekiai cheminių kancerogeninių medžiagų, bet ir dėl to, kad pats etilo alkoholis, t.y. medžiaga, dėl kurios vartojami alkoholiniai gėrimai, ir jo skilimo produktai yra kancerogeniški.

Naujausi moksliniai tyrimai apie alkoholinių gėrimų toksiškumą aiškiai rodo, kad būtina atkreipti visuomenės, politikų, sveikatos priežiūros atstovų dėmesį į alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimo politiką Europoje. Jau ne kartą minėta, kad geriausios ir moksliškai pagrįstos priemonės yra šios: prieinamumo mažinimas (kainų kėlimas, alkoholinių gėrimų pardavimo laiko, vietos ribojimas, ), akcizų kėlimas, reklamos draudimas.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Lachenmeier DW, Przybylski MC, Rehm J. Comparative risk assessment of carcinogens in alcoholic beverages using the margin of exposure approach. Int J Cancer. 2012;131(6):E995–E1003.