Anksti nustatytas imunodeficitas – išgelbėtos gyvybės

Naujagimiams atliekamas imunodeficito tyrimas galėtų vieniems vaikams išgelbėti gyvybę, kitiems – anksti skirti gydymą. Dabar nuolatinių infekcinių ligų kankinami žmonės dešimtį metų beldžiasi į gydytojų duris ir neranda pagalbos, o kai kurie dėl imuniteto stokos net suserga vėžiu.

Reklama

Kai tinkamai neveikia imunitetas, žmogus serga beveik nesustodamas, ligos gyvenimą paverčia kone neįmanomu, o gydytojai nesuranda priežasties, kodėl taip yra. Jeigu sužinotume priežastį, paaiškėtų, kad imuninę sistemą galima pagydyti arba kompensuoti tai, ko organizmui trūksta, ir imunitetas pradės veikti taip, kaip turėtų, spaudos konferencijoje „Pirminiai imunodeficitai – nuosprendis ar galimybė?“ kalbėjo Lietuvos pirminių imunodeficitų draugijos „Imunas“ valdybos narys Laurynas Ramanauskas.

Vyras pats patyrė imuniteto sutrikimų pasekmes. Ryškius simptomus jis pajuto dar būdamas studentas. Sirgo plaučių uždegimais, bronchitu, bet labiausiai kankino energijos stoka. Jis vis gydydavosi, vartojo antibiotikų, bet ligos nepraeidavo.

Tik po dvejų metų jis galų gale buvo nusiųstas pas imunologus, ir buvo nustatytas imunodeficitas. Dabar ligos praėjo, nes L. Ramanauskas vartoja vaistus. Ir net jei suserga peršalimo ligonis, greitai pasveiksta, kaip kiti žmonės.

„Imunodeficitas gali būti įgytas ir įgimtas. Įgytas imunodeficitas, dar vadinamas antriniu, atsiranda tada, kai žmogus arba suserga kokia nors liga, kuri pažeidžia imuninę sistemą, pavyzdžiui, ŽI virusas, ar vartoja vaistus, kurie pažeidžia imuninę sistemą, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė profesorė Laura Malinauskienė. – O pirminiai, arba įgimti, imunodeficitai išsivysto tuomet, kai žmogus gimsta su tam tikru imuninės sistemos defektu. Ir to pakeisti ar išvengti neįmanoma.“

Jeigu yra dideli defektai, kurie apima kelias imuninės sistemos dalis, simptomai pasireiškia jau kūdikiui. Jeigu defektas nėra labai ryšius, kitos imuninės sistemos dalys ilgą laiką gali trūkumą kompensuoti, imunodeficitas gali pasireikšti vyresniam vaikui, paaugliui, netgi suaugusiajam. Apskaičiuota, kad tol, kol tokiems žmonės nustatoma diagnozė, vidutiniškai praeina dešimt metų! Taip yra todėl, kad imunodeficitas neturi specifinių simptomų.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 300 pirminiu imunodeficitu sergančių pacientų.

„Ne visus sergančiuosius žinome, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centro vadovė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė doc. dr. Edita Gasiūnienė. – Lietuvoje pirminiai imunodeficitai dažniau diagnozuojami suaugusiems.“ Deja, negydomos ligos gali sukelti komplikacijų, tuomet tokiems žmonėms gyventi daug sunkiau.

Yra gydymo būdų, kurie veikia imuninę sistemą. Esant sunkiausiam imunodeficitui, kai ligoniui trūksta kelių imuninės sistemos komponentų, jam persodinami kaulų čiulpai. Tokie ligoniai gali pasveikti.

Jeigu nustatoma, kad trūksta kokio nors imuninės sistemos komponento, ligoniui taikoma pakaitinė terapija –- skiriamas komponentas, kurio jam trūksta.

„Svarbu kuo anksčiau nustatyti imunodeficitą ir stengtis, kad ligonis kuo rečiau sirgtų ar patirtų ligų komplikacijų“, – teigia profesorė L. Malinauskienė.

Profesorė įsitikinusi, kad būtų prasminga Lietuvoje visus naujagimius ištirti dėl imunodeficito. Vakarų šalyse šis tyrimas leido sergantiems vaikams anksti suteikti pagalbą. Taip buvo išvengta mirčių – didelė dalis vaikų, kurie turi sunkų kombinuotą imunodeficitą, be gydymo nesulaukia nė metų. Be to, būtų sutaupyta daug lėšų, kurios būtų išleistos vėlesniam jų gydymui. Kaip minėta, persodinus kaulų čiulpus, šie vaikai pasveiksta.

Dabar Lietuvoje visi gimę vaikai tiriami dėl keliolikos ligų. „Sistema jau veikia, reikėtų tik sustyguoti pagalbos teikimo vaikams, turintiems imunodeficitą, tvarką. Tam reikia investicijų“, – tvirtina profesorė.

Doc. E. Gasiūnienė sako, kad pasaulio gydytojai yra parengę patarimų, kaip sau ar savo vaikui įtarti galimą imunodeficitą. Esmė – neįprastas, per dažnas sirgimas įvairiomis infekcijomis. Įtarus imunodeficitą, reikėtų apie tai pasakyti savo šeimos gydytojui, o jis nusiųs į Kauno arba Santaros klinikas ar į Klaipėdos universiteto ligoninę pas alergologą-klinikinį imunologą.

L. Ramanauskas sako, kad turintiems imunodeficitą, derėtų burtis į bendruomenę. Lietuvoje veikia Pirminių imunodeficitų draugija „Imunas“. Jos nariai gali palaikyti sergančiuosius, padėti surasti specialistus, gauti žinių, pasitarti, pasidalyti patirtimi.

„Daug žmonių savo ligą slepia. Aš ir pats retai apie ją pasakoju. Labai sunku kalbėti, nes visuomenė neretai mano, kad tai susiję su ŽIV. Susibūrę į draugiją kartu galime pakeisti visuomenės nuostatas apie ligą ir tik kartu galime pagreitinti inovacijų atėjimą į Lietuvą – naujos gydymo galimybės“, –- sako vyras.

Burtis kviečiami visi, kam yra nustatytas imunodeficitas, ir tie, kurie mano, kad galėtų sirgti šia liga, jų globėjai bei artimieji. Daugiau informacijos apie draugijos veiklą ir ligą galima rasti interneto puslapyje imunodeficitas.lt.

Draugija ketina dėti pastangų, kad šeimos gydytojai daugiau sužinotų apie imunodeficitus.

„Būtų labai gerai, jei šeimos gydytojai žinotų, kaip atpažinti imunodeficitą, ir galėtų nusiųsti pacientus pas specialistus – taip sutrumpėtų ligonių kelias iki gydymo“, – teigia L. Ramanauskas.