Pirmosios žindymo dienos ne visada būna tokios sklandžios, kaip tikėtasi: spenelius gali skaudėti, krūtys įsitempti, o nerimą dar sustiprina abejonė, ar kūdikiui pakanka pieno. Dalis šių sunkumų susiję su tuo, kad mamos organizmas ir kūdikis dar tik prisitaiko prie žindymo, tačiau stipraus skausmo ar blogėjančios savijautos nereikėtų laikyti neišvengiama šio laikotarpio dalimi.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad vienas dažniausių žindymo pradžios sunkumų yra skausmingi speneliai. Neretai pagrindinė to priežastis – netaisyklingas krūties apžiojimas.
„Jei kūdikis čiulpia tik patį spenelį, o neapžioja ir laukelio aplink jį, spenelis gali būti stipriai dirginamas. Jautrumo pirmosiomis dienomis gali būti ir dėl to, kad speneliams reikia laiko priprasti prie pasikeitusių sąlygų. Spenelių skausmas gali pasireikšti jau pirmąją žindymo parą“, – sako K. Šnirpūnienė.
Įtrūkusiems speneliams reikia daugiau dėmesio
Pasak vaistininkės, jautrių spenelių priežiūrai galima rinktis lanolino turinčias priemones, kurios padeda apsaugoti ir nuraminti odą. Po kiekvieno žindymo ji taip pat rekomenduoja speneliams trumpam leisti pabūti atviriems.
Jei speneliai jau įtrūkę ar žaizdoti, jų priežiūra keičiasi. K. Šnirpūnienė nurodo, kad tokiu atveju gali būti naudojamas vaistinis tepalas su dekspantenoliu, tačiau prieš žindymą jį reikia nuvalyti.
„Jei dėl įtrūkusių spenelių žindyti labai skausminga, galima naudoti silikoninius antspenius. Jie apsaugo spenelį nuo tiesioginio kontakto su kūdikio burna ir kartu gali paskatinti kūdikį plačiau apžioti spenelį. Antspeniai būna skirtingų dydžių, todėl dėl tinkamiausio verta pasitarti su akušere ar žindymo specialiste. Juos po kiekvieno žindymo taip pat reikia kruopščiai išplauti ir kasdien sterilizuoti“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Ji įspėja, kad per įtrūkusius spenelius į krūtį gali patekti bakterijų ir sukelti infekcinį mastitą. Todėl pažeistiems speneliams nerekomenduojama naudoti savadarbių tepalų ar kitų liaudiškų priemonių. Ne mažiau svarbi ir švara bei reguliarus liemenėlės įklotų keitimas.
Sukietėjusi krūtis gali įspėti apie pieno sąstovį
Kitas dažnas žindymo pradžios sunkumas – mastitas. Pasak K. Šnirpūnienės, jis gali būti infekcinės kilmės, tačiau daug dažniau jį sukelia pieno sąstovis, kai krūtis nevisiškai ištuštinama arba dėl netinkamos žindymo ar miego padėties užsispaudžia pieno latakai.
„Sąstovio vietoje formuojasi uždegimas, kuris pasireiškia skausmingu sukietėjimu. Dažniausiai su mastitu susiduriama per pirmuosius tris žindymo mėnesius, kol pieno gamyba susireguliuoja ir prisitaiko prie kūdikio poreikių“, – paaiškina vaistininkė.
Neinfekcinės kilmės mastito atveju ji išskiria tris svarbius veiksmus – šildymą, žindymą ir masažą. Šildantis kompresas prieš žindymą ir jo metu gali paskatinti pieno atleidimą ir tėkmę, o vėsinantis po žindymo – sumažinti patinimą bei skausmą.
„Tokiu atveju svarbu kuo dažniau žindyti – 8–12 kartų per parą, pradedant nuo pažeistos krūties. Iš karto po žindymo sukietėjusią vietą galima masažuoti sukamaisiais judesiais, stumiant pieno sąstovį spenelio link, o po masažo uždėti vėsinantį kompresą. Jei skausmas stiprus, galima vartoti paracetamolį, o kitus nereceptinius vaistus nuo skausmo – tik gydytojui leidus“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Pasak jos, dėl pieno sąstovio atsiradęs mastitas paprastai praeina per vieną ar dvi paras. Tačiau jei savijauta blogėja, laikosi temperatūra ar padidėja pažasties limfmazgiai, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar tikrai kūdikiui trūksta pieno?
Vienas dažniausių klausimų, kurių vaistininkė sulaukia iš neseniai pagimdžiusių moterų, – kaip paskatinti pieno atsiradimą ir padidinti jo išsiskyrimą. Nerimas ypač dažnas pirmosiomis dienomis, kai naujagimis dažnai verkia, o mamai atrodo, kad pieno dar nėra.
„Iš pradžių išsiskiria labai nedaug priešpienio, todėl mamai gali atrodyti, kad kūdikis nepasisotina. Tačiau priešpienis yra labai kaloringas ir, jei po gimdymo nukritęs naujagimio svoris vėl pradėjo augti, vadinasi, maisto jam užtenka. Pirmieji pieno lašeliai gali atsirasti tik penktą parą po gimdymo, tad dėl to nerimauti nereikėtų“, – sako K. Šnirpūnienė.
Pasak jos, pieno gamybą labiausiai skatina dažnas žindymas visą parą, ypač naktį. Taip pat svarbu, kad žindanti mama pati gautų pakankamai skysčių ir visavertiškai maitintųsi.
Kada gali prireikti pientraukio?
Kai kuriais atvejais žindymą gali palengvinti ir pientraukis. Pavyzdžiui, kai kūdikis dėl trumpo liežuvio pasaitėlio, neišnešiotumo ar kitų priežasčių negali visiškai ištraukti pieno iš krūties.
„Tokiu atveju po kiekvieno žindymo likusį pieną galima nusitraukti pientraukiu ir sugirdyti kūdikiui specialiu švirkštuku ar taurele. Taip pientraukis prisideda ir prie pieno gamybos skatinimo, o išsisprendus kūdikio sveikatos problemoms jo gali nebereikėti“, – pastebi K. Šnirpūnienė.
Tačiau, anot jos, žindymą pakeitus pientraukiu ir buteliuku gali padidėti tikimybė, kad kūdikis nebenorės imti krūties, nes iš buteliuko pieną gerti lengviau. Ilgainiui gali mažėti ir pieno gamyba.
Žindymo pradžioje gali kilti ir priešinga problema – pieno gaminama daugiau, nei tuo metu reikia kūdikiui, todėl krūtys įsitempia ir tampa skausmingos.
„Dažniausiai pieno gamyba susireguliuoja ir prisitaiko prie vaiko poreikių per pirmuosius tris žindymo mėnesius. Diskomfortui sumažinti po žindymo galima naudoti vėsinančius kompresus, taip pat rinktis didesnius įklotus į liemenėlę“, – pataria vaistininkė.
Kadangi žindymo pradžioje gali kilti labai skirtingų sunkumų – nuo skausmingų spenelių ir pieno sąstovio iki abejonių dėl pieno kiekio, K. Šnirpūnienė primena, kad konkrečią situaciją galima aptarti su žindymo konsultante ir kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo