Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Aktualūs maudyklų vandens kokybės valdymo klausimai savivaldybėse

vlmedicina.lt | 2012-11-26 13:58:08

2012 m. spalio 22 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro salėje, Trakuose, savivaldybių gydytojai, visuomenės sveikatos biurų vadovai bei specialistai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai bei savivaldybių atstovai, atsakingi už paplūdimių ir maudyklų administravimą, susirinko aptarti aktualių maudyklų vandens kokybės valdymo klausimų savivaldybėse.

Susirinkimas
Smlpc.lt nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas pasveikino susirinkusiuosius ir pažymėjo, kad vanduo yra retas gamtinis išteklius, kurio kokybė turėtų būti saugoma, ginama, valdoma. Konkrečiai paviršiniai vandenys yra atsinaujinantys ištekliai, turintys ribotą gebėjimą atsistatyti po neigiamo žmogaus veiklos poveikio. Nuolatinė Bendrijos maudyklų politikos svarba tampa akivaizdi kiekvieną maudymosi sezoną, kadangi jos dėka visuomenė apsaugoma nuo atsitiktinės arba nuolatinės taršos Bendrijos maudymosi zonose arba netoli jų.

Europoje yra daugybė nuostabių paplūdimių ir maudymosi vietų. Vandens kokybė 27 Europos Sąjungos šalyse yra stebima daugiau kaip 21 000 maudyklų, iš kurių du trečdalius sudaro priekrantės vandenys ir vieną trečdalį – vidaus vandenys. Stebimų maudyklų skaičius nuo 1990 m. iki 2011 m. nuolat didėja. Didžiausias skaičius priekrantės vandenų maudyklų 2011 m. buvo Italijoje (4 902), Prancūzijoje (2 029), Graikijoje (1 149), Ispanijoje (1 927) ir Danijoje (1 012), vidaus vandenų maudyklų – Vokietijoje (1 938) ir Prancūzijoje (1 304). Lietuva maudyklų vandens kokybės atskaitas teikia nuo 2004 m. ir įteisintų, tinkamų maudyklų skaičius nuo 2004 m. taip pat žymiai padidėjo, atitinkamai: jei 2004 m. buvo 67 maudyklos (14 priekrantės ir 53 vidaus vandenų), tai 2011 m. – 114 maudyklų (16 priekrantės ir 98 vidaus vandenų), tačiau tai sudaro tik apie 0,5 % iš visų Europos Sąjungos stebimų maudyklų.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo Upių baseinų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Martynas Pankauskas mano, jeigu vandens baseinuose nesiveisia ar nenoriai veisiasi vandens gyvūnija, tada su tuo vandens telkiniu yra ne viskas gerai ir mato tiesioginę vandens telkinio taršos sąsają su poveikiu žmogaus sveikatai. Europos Sąjungos šalims yra iškelti šie tikslai: neleisti toliau prastėti vandens ir susijusių sausumos ekosistemų būklei, ją apsaugoti ir pagerinti, skatinti subalansuotą vandens vartojimą, laipsniškai mažinti pavojingų medžiagų išleidimą ar išmetimą, užtikrinti laipsnišką požeminio vandens taršos mažinimą ir užkirsti kelią jo tolesniam teršimui. Šiuo metu jau išskirti 832 upių, 345 ežerų ir tvenkinių vandens telkinių, 603 rizikos ir 162 labai pakeistų Lietuvos vandens telkinių, kur valdymo planuose numatytos priemonės poveikiui vandens būklei stebėti ir duomenims bei informacijai upių baseinų rajonų valdymo planams teikti. Naudojantis duomenimis, surinktais 256 stebimuosiuose gręžiniuose, įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, buvo įvertinta požeminio vandens baseinų kiekybinė ir cheminė būklė. Nustatyta, kad daugumos požeminio vandens baseinų būklė gera, tačiau išskirti keturi baseinai, kuriuose yra mineralizuoto vandens pritakos rizika: chlorido ir sulfato koncentracija viršija geriamajam vandeniui leistinas ribines reikšmes. Šiuo metu nepakanka duomenų vienareikšmiškai nustatyti, ar žmogaus veikla (požeminio vandens gavyba) turi įtakos šių

komponentų koncentracijos didėjimui, todėl nuo 2013 metų numatyta vykdyti požeminio vandens veiklos monitoringą rizikos baseinuose.

Paviršinius vandens telkinius antropogeninė tarša veikia labiausiai. Atlikus taršos šaltinių analizę ir jų poveikio paviršinių vandens telkinių būklei vertinimą, buvo nustatyti šie pagrindiniai Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklei įtakos turintys veiksniai: pasklidoji tarša, kurios didžiąją dalį sudaro dėl žemės ūkio veiklos susidarančios taršos apkrovos ir kuri yra vienas pagrindinių nitratų azoto taršos šaltinių, ir sutelktoji tarša, kurios aktualiausia keliama problema – tarša bendruoju fosforu ir amonio azotu. Pastaraisiais metais nuolat gerėjant nuotekų valymui, labai sumažėjo vandens telkinių būklės problemų dėl sutelktosios taršos. Trečias pagrindinis paviršinių vandens telkinių būklei įtakos turintis veiksnys – tarptautinė tarša, kurią sudaro iš kaimyninių šalių patenkančios taršos apkrovos.

Į Kuršių marias suteka vanduo iš 75 procentų Lietuvos teritorijos – tai labai eutrofikuotas vandens telkinys, o Baltija vis dar laikoma viena labiausiai užterštų jūrų. Kuršių marios ir Baltijos jūra Lietuvai yra pagrindinis žuvų išteklių šaltinis. Jo būklė tiesiogiai priklauso nuo taršos. Visi keturi Lietuvos upių baseinų rajonai yra tarptautiniai, todėl aktualios ir tarptautinių vandens teršalų pernašų problemos, ypač Nemuno baseine. Baltijos jūros aplinkos būklei iki 2020 metų Baltijos jūros monitoringą sudarys išskirtinės ekonominės zonos, teritorinės jūros ir priekrantės vandenų monitoringas, tarpinių vandenų – Kuršių marių (įskaitant labai pakeistą vandens telkinį – Klaipėdos sąsiaurį) ir Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonos monitoringas.

Martynas Pankauskas pabrėžia, kad tik aktyvus savivaldybių atstovų ir bendruomenių dalyvavimas rengiant upių baseinų valdymo planus ir programas, identifikuojant vandens saugos problemas ir vandensaugos problemų sprendimo taikomų priemonių įgyvendinimas išspręstų daugelį tiek aplinkosaugos, tiek žmogaus sveikatos problemų. Kiekvienai problemai spręsti savivaldybėse sudaroma koordinavimo taryba, kurių sprendimai yra patariamojo pobūdžio, tačiau Aplinkos apsaugos agentūroje visada apsvarstomi šie sprendimai, vertinamos jų įgyvendinimo finansinės ir techninės priemonės, rengiamos įgyvendinimo programos. Aplinkos apsaugos agentūros atstovas mano, kad pati visuomenė dar mažai informuota apie galimybę pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl vandens telkinių tvarkymo priemonių (Lietuvos gyventojams skiriama net šeši mėnesiai pareikšti pastaboms ir pasiūlymams). Savivaldybių institucijos, organizuodamos ir vykdydamos savivaldybių aplinkos monitoringą turi užtikrinti savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklės stebėjimus, analizuoti ir vertinti turimus ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis, vertinti ir prognozuoti gamtinės aplinkos pokyčius ir galimas pasekmes bei teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją visuomenei ir valstybės institucijai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu, stebi ir renka duomenis ir teikia ataskaitas Europos Bendrijų Komisijai apie 113 Lietuvos maudyklų. Už poilsiautojų saugą, paplūdimių naudojimą ir priežiūrą, paplūdimių higienos reikalavimų, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ laikymąsi atsakingos savivaldybės ar fiziniai asmenys, kurių teritorijose yra paplūdimiai. Šio projekto koordinatorė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražvydė Norkienė kalbėjo, kad pagal 2011 m. maudyklų vandens charakteristikų aprašo rengimo rekomendacijas ir maudyklų vandens kokybės ataskaitų Europos

Bendrijų Komisijai rengimo ir teikimo tvarkos nuostatų aprašus, Lietuvos maudyklų vandens charakteristikos aprašuose turėtų būti nurodyta tam tikros maudyklos susijusių paviršinių vandenų, kurie gali būti taršos šaltiniai, fizinės, geografinės ir hidrologinės savybės; melsvadumblių, didžiųjų dumblių ir jūrinio dumblio išplitimo galimybės; taršos pavojų ir taršos priežasčių nustatymai  bei įvertinimai; maudyklos vandens kokybės įvertinimai ir numatytų valdymų priemonių naudojimas.

Maudyklų vandens charakteristikų sistema yra kaip valdymo priemonių sąrašas, kuris yra būdas užtikrinti geresnį supratimą apie grėsmę. Informacija apie maudyklos lokalizacijos vietą (maudyklos žemėlapis koordinačių sistemoje) yra labai svarbi informacija visuomenei, bet šiuo atveju, savivaldybių aplinkosaugos specialistai turėtų bendradarbiauti su žemėtvarkos specialistais. Savivaldybių specialistai, atsakingi už maudyklų priežiūrą, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriui maudyklų savivaldybės charakteristikų aprašų atnaujinimui turėtų pateikti šią atnaujintą informaciją: maudyklos lokalizacijos vieta, paplūdimio aprašą, fizines ir geografines savybes, žemės naudojimą (žemėlapį ir aprašomąją informaciją), pasklidosios taršos šaltinius (žemėlapį ir aprašomąją informaciją), sutelktosios taršos šaltinius (žemėlapį ir aprašomąją informaciją), trumpalaikės ir ilgalaikės taršos valdymo priemones (aprašomąją informaciją), vaizdinę informaciją (nuotraukas, kuriose būtų pakrantė su maudymosi vieta, funkcinės zonos, informacinis stendas, vandens kokybės ženklinimas, šiukšlių tvarkymas, tualetai, persirengimo kabinos).

Gražvydė Norkienė, kalbėdama apie 2012 m. maudyklų vandens kokybės stebėsenos rezultatus pažymėjo, kad didžiausia Lietuvos maudyklų laikinoji tarša buvo užfiksuota liepos mėnesį (9 % visų registruotų maudyklų), mažiausia prieš maudymosi sezono pradžią, o švariausias vanduo maudyklose buvo Telšių apskrityje.  Maudykla – paplūdimio vieta, skirta maudytis dideliam besimaudančių žmonių skaičiui maudymosi sezono metu. Maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d., šiuo laikotarpiu maudyklų vandens kokybė stebima reguliariai - kas dvi savaites, o pirmasis vandens maudyklų tyrimas prieš maudymosi ne anksčiau kaip prieš dešimt dienų. Europos Komisija vertina apie maudyklų vandens kokybę iš ne mažiau kaip 16 mėginių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius pavaduotoja Ingrida Zurlytė pabrėžė, kad savivaldybių atsiųsti duomenys apie maudyklų vandens kokybę talpinami ne tik Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainėje. Ingrida Zurlytė pademonstravo bei supažindino su Europos bei Lietuvos − aplinkos sveikatos informacinėmis  sistemomis ir interneto svetainėmis, kuriose yra talpinama informacija apie maudyklų vandens kokybės rodiklius, tokius kaip pavyzdžiui, mėginių, viršijančių Lietuvos nustatytas maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių analičių vertes, dalis (gėlo ir jūros vandens), stebimų ir nuolat kontroliuojamų maudyklų (gėlo ir jūros vandens) duomenys. Lietuvos maudyklų stebėsenos duomenys yra patalpinti ENHIS – Europos aplinkos ir sveikatos informacinėje sistemoje, UNIPHE (Regioninių rodiklių panaudojimo visuomenės sveikatos gerinimui Europai projekto) – harmonizuotoje informacinėje sistemoje, Europos vandens informacinėje sistemoje – WISE, internetiniame portale „Žvilgsnis į žemę“ (angl. Eye on Earth) ir kitose. Informacija apie geriamojo vandens tiekimą, nutekamųjų vandenų valdymą bei susijusius sveikatos rodiklius skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos „Vandens ir sveikatos atlase“. 

Taigi labai svarbu, kad duomenys apie Lietuvos maudyklų vandens kokybę būtų tinkamai

parengti ir informatyvūs, nes vienas iš pagrindinių uždavinių yra visuomenės informavimas ir aktyvus dalyvavimas valdant maudyklų vandens kokybę. Šiuolaikinių technologijų dėka informacija apie Lietuvos maudyklų vandens kokybę yra pasiekiama kitų šalių gyventojams, o tai gali būti naudinga Lietuvai įvairiomis prasmėmis, pavyzdžiui turizmo plėtrai.

Trakų rajono Grendavės seniūnijos seniūnė Vida Jankauskienė su seminaro dalyviais pasidalino patirtimi, vykdant Vilkokšnio ežero maudyklos palūdimio renovacijos projektą, finansuotą ES paramos lėšomis. Pagal Europos Sąjungos standartus, įrenginėjant Vilkokšnio ežero maudyklą, reikėjo parengti namažai dokumentų, atlikti daug įvairių administracinių darbų, tačiau dabar Trakų rajono Grendavės seniūnija turi puikią maudyklą.

Savivaldybių atstovai ir ateityje pageidavo tokių informatyvių susitikimų bei apgailestavo, kad savivaldybių administracijos dar nepakankamai įvertina šios problemos reikšmingumo, neskiria pakankamai lėšų nei maudyklų sutvarkymui, nei maudyklų vandens mėginių tyrimų atlikimui.

  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: maudyklos
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų