Vaikas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Dažnų infekcijų priežastis – adenoidai. Otorinolaringologas diagnozuoja juos ir pataria: reikia operuoti. Gana pažįstama situacija, ypač tiems, kurie augino arba augina mažamečius vaikus.
Naujausia studija, kurią atliko olandų specialistai, pateikė atsakymą į šį klausimą. Studijos išvadose teigiama, kad jei vienintelė adenoidų pašalinimo priežastis yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, operacija nesumažina šių infekcijos skaičiaus. Laikui bėgant šių infekcijų mažėjo savaime ir mažėjo vienodai abiejose grupėse: ir tiems vaikams, kurie buvo operuoti, ir tiems kurie nebuvo operuoti.
Olandų mokslininkų grupė, vadovaujama G.H. Schilder, savo rezultatus paskelbė naujausiame “British Medical Journal” numeryje.
Į studiją buvo įtraukta 111 vaikų, kurių amžius buvo 1-6 metai ir kurie dažnai sirgo viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Pusei iš jų buvo atlikta adenoidų pašalinimo operacija, kiti buvo aktyviai stebimi (stebėjimo grupė).
Vaikai buvo stebimi 24 mėnesius.Iki įtraukimo į studiją operuotųjų vaikų grupėje vienas vaikas per metus kvėpavimo takų infekcijomis vidutiniškai sirgo 9,39, stebėjimo grupėje - 9,22 karto. Po dvejų metų šie skaičiai buvo 6,55 ir 6,17 – tai yra, jie išliko beveik vienodi.
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad ne tik nesiskyrė viršutinių kvėpavimo takų susirgimų skaičius grupėse, bet taip pat abiejose grupėse nesiskyrė tikimybė sirgti viduriniosios ausies uždegimu, nesiskyrė operuotų ir neoperuotų vaikų darželio ar mokyklos lankomumo statistiniai rodikliai, taip pat nesiskyrė gyvenimo kokybės parametrai
Su išvadomis sutinka
Gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė visiškai sutinkąs su studijos išvada, kad adenoidų pašalinimas tik dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, tų infekcijų nesumažina.
“Šių infekcijų dažnis labiau priklauso nuo imuninės sistemos būklės, vaiko priežiūros, mitybos, ir pan.; o adenoidus šalinti rekomenduojama esant kitoms indikacijoms”, - teigė jis.
Indikacijos adenoidotomijai, - informavo D. Guzevičius, - yra sutrikęs alsavimas nosimi, kada vaikas naktį miega išsižiojęs, nosytė lyg ir “švari”, tačiau balso skambesys vis tiek nosinis, pablogėja klausa sutrikus ausies trimito funkcijai. Gydytojas otorinolaringologas apžiūrėdamas gali matyti įtrauktus ausų būgnelius, gleivių “kamštį” ar išvešėjusį limfoidinį audinį nosiaryklėje. Vėliau gali kisti veido forma, vystytis netaisyklingas dantų sąkandis.
Operacija gali ir padėti
„Tyrimų apie adenoidus ir jų gydymo būdus yra atlikta pakankamai daug, tačiau iki šiol nėra pasiekto bendro tarptautinio susitarimo, kada jau reikėtų šalinti juos, kada dar verta laukti. Deja, vien remiantis šiame straipsnyje pateiktais duomenimis pasakyti, kad adenoidų šalinimas yra neveiksmingas, negalima (pirmiausia todėl, kad tiriamųjų skaičius yra pernelyg mažas – tik 111 vaikų), - savo požiūrį „Vakarų Lietuvos medicinai“ išsakė vaikų ligų gydytoja Indrė Būtienė.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra labai dažnos, ypač tarp darželinio amžiaus vaikų. Pagal pateikiamus duomenis, tokio amžiaus vaikų sergamumo viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis vidurkis (t. y. norma) yra 9 kartai per metus, net ir nesant adenoidų išvešėjimo. Iki 4 metų imunitetas tik formuojasi ir todėl vaiko organizmas nėra atsparus virusinėms infekcijoms, - informavo I. Būtienė.
Ji paaiškino, jog adenoidai yra padidėjusios nosiaryklės limfinio audinio išaugos ir jų atsiradimą gali skatinti tiek infekcinės (virusinės, bakterinės), tiek ir alerginės ligos (todėl svarbu atlikti alerginius mėginius). Išvešėjusi, paburkusi gleivinė yra kaip atviri „vartai“ virusinei ar bakterinei infekcijai, tad kartais jų pašalinimas gali kiek sumažinti infekcijų skaičių.
„Vis dėlto, esant dideliems adenoidams, yra didelė rizika pasireikšti komplikacijoms. Išvešėję adenoidai gali apsunkinti kvėpavimą pro nosį, todėl vaikas dažniau kvėpuoja pro burną – tai gali turėti įtakos tinkamam sąkandžiui, sutrinka miegas ir kvėpavimas jo metu (vadinama miego apnėja). Taip pat gali pablogėti klausa, kadangi adenoidai gali sąlygoti skysčių susikaupimą vidurinėje ausyje. Pačiuose adenoiduose gali tūnoti lėtinė bakterinė infekcija, kas ir gali lemti dažnus susirgimus viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tik įvertinus adenoidų dydį, komplikacijų riziką, alergijos buvimą, sprendžiama, ar šalinti adenoidus“, - sakė vaikų ligų gydytoja.
Jei vyrauja tik gleivinės išvešėjimas, nėra komplikacijų, pastaruoju metu kaip alternatyva operacijai (arba kai tėveliai atsisako operacinio gydymo), arba kaip pradinis gydymas vis dažniau rekomenduojama vartoti purškiamuosius kortikosteroidinius preparatus į nosį, kurie gan raiškiai sumažina gleivinės paburkimą ir išvešėjimą.