A. Matulas: „Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sveikatos priežiūros įstaigos negali būti diskriminuojamos“

Šiandien įvykusioje spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Seimo sveikatos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas išsamiau pakomentavo Konstitucinio Teismo (KT) išvadą dėl Lietuvos sveikatos sistemos konstitucingumo.

Parlamentaras priminė, kad 2010 m. Seimo narių grupė, vadovaujama dabartinio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, buvo apskundusi keletą Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių, neva jie prieštarauja šalies Konstitucijai. Tačiau esminių prieštaravimų KT neįžvelgė. Nepaisant to, sveikatos apsaugos ministras suskubo paskelbti apie savo pergalę, nors netgi skaičiuojant aritmetiškai, iš 8 KT apskųstų Sveikatos draudimo įstatymo punktų, 7 atvejais prieštaravimo Konstitucijai nerasta.

Pasak A. Matulo, tik vienu atveju, nors jis KT nebuvo skųstas, teismas įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai. Teismo išvadoje konstatuota, kad Konstitucijai prieštarauja tai, jog mokant sveikatos draudimo įmokas, sveikatos draudimas įsigalioti turėtų nuo pat įmokų mokėjimo pradžios, o ne po 3 mėnesių nuo pirmosios įmokos.

„KT teismo išvada turi istorinę reikšmę jau vien todėl, kad ateityje turbūt nebeatsiras žmonių, norinčių savaip interpretuoti sveikatos sistemą reglamentuojančius įstatymus ir kelti problemas, kurių iš esmės valstybėje nėra, – sakė Seimo narys. – Tikrai gana keista, kad po 23 Nepriklausomybės metų atsirado žmogus, prabilęs, kad dabartinė sveikatos sistema prieštarauja Konstitucijai. Negana to, netgi gavęs KT išvadą, toliau ją savaip interpretuoja“.

Pasak A. Matulo, KT pirmiausia pasakė, kad valstybė turi rūpintis žmonių sveikata, jiems tam sudarydama sąlygas. Teismas vienareikšmiai išaiškino, kad dabar egzistuojanti Privalomojo sveikatos draudimo sistema ir privalomosios įmokos, pagrįstos solidarumo principu, neprieštarauja Konstitucijai. Kiekvienas asmuo, jei jo nedraudžia valstybė, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas privalo mokėti sveikatos draudimo mokestį. Negana to, KT nuosekliai išaiškino, kaip paslaugos turi būti finansuojamos.

„Keista girdėti iš ministro lūpų, kad neva KT pareiškė, jog valstybės lėšomis turi būti finansuojamos paslaugos tik valstybinėse įstaigose. Išties KT pasakė, kad būtinoji pagalba, kurios reikia žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti, pirmiausia turi būti suteikta ir užtikrinta valstybės įstaigose. Tik jei pastarųjų teikiamų paslaugų tam nepakanka, jos gali būti teikiamos ir privačiose įstaigose, – aiškino byloje atsakovu dalyvavęs A. Matulas. – Bet dėl visų kitų paslaugų teismas labai aiškiai nurodė, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis modelį, kuris nepaneigtų valstybės priedermės rūpintis privačia nuosavybės teise, sąžiningos įstaigų konkurencijos, paslaugų vartotojų teisės rinktis sveikatos priežiūros įstaigas. KT kaip tik ir konstatavo, kad pilietis turi teisę rinktis, kur jam gydytis, – valstybės ar privačioje įstaigoje. Aišku, būtina sąlyga, kad įstaigos būtų sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis“.

Svarbu pažymėti, kad, KT teigimu, visa būtinoji pagalba turi būti apmokėta iš valstybės biudžeto. Iki šiol iš valstybės biudžeto už būtinąją pagalbą buvo apmokama tik nedraustiems asmenims arba iš užsienio atvykusiems piliečiams. Likusiems asmenims būtinoji pagalba būdavo apmokama PSDF lėšomis.

„Tai reiškia, kad vėliausiai kitų metų valstybės biudžete valstybė turės surasti papildomai iki 1,5 mlrd. litų lėšų tam, kad užtikrintų būtinosios pagalbos teikimą visiems šalies gyventojams, nesvarbu, ar jie drausti privalomuoju sveikatos draudimu ar ne. Šis išaiškinimas suteikia gerų perspektyvų sveikatos sistemai žinant, koks šioje srityje yra lėšų trūkumas. Lietuva sveikatos apsaugai tepajėgia skirti apie 4 proc. nuo šalies BVP, kai ES šiai sričiai vidutiniškai skiriama apie 9 proc.“, – sakė parlamentaras.

KT pažymėjo, kad sveikatos apsaugos finansavimas gali būti nustatytas atsižvelgiant į ekonominę situaciją valstybėje, o piliečiai taip pat gali prisidėti prie sveikatos apsaugos finansavimo, jei valstybėje situacija yra sudėtinga, papildomai skirdami lėšų per papildomą sveikatos draudimą arba individualiai primokėdami už paslaugas. Tačiau prieš tai Sveikatos apsaugos ministerija turi nustatyti teikiamų  paslaugų apimtis.

„Sveikatos apsaugos ministras ir ministerija po tokios KT išvados turi kuo skubiau teikti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus, tam, kad būtų apibrėžta ir įvardyta nemokamai teikiamų paslaugų apimtis, numatytos sutarčių su gydymo istaigomis sudarymo sąlygos.Tik tuomet bus galima kalbėti apie papildomo sveikatos draudimo įvedimą ir papildomų lėšų pritraukimą“, – apibendrino A. Matulas.

Pasak Seimo nario, ši KT išvada sudarė geras sąlygas užtikrinti sveikatos sistemos politikos tęstinumą ir sumažinti galimybę ateityje piktnaudžiauti savaip interpretuojant jos įgyvendinimą.

lrs.lt