A. Matulas: „Daryti išimtį Klaipėdai būtų nesąžininga“(10)
Ar Klaipėdoje funkcionuojančios ligoninės nusipelnė būti išimtimi iš taisyklės – nepaisant Vyriausybės patvirtinto ligoninių optimizavimo plano, išsprūsti iš stringančio reformos rato ir kurti savitą valdymo bei lėšų taupymo modelį? Ką apie susidariusią situaciją ir uostamiesčio ligoninių perspektyvą mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas? Pakalbėjome.
Praėjo metai, kai Klaipėdos miesto taryba nusprendė neatiduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo funkcijos Sveikatos apsaugos ministerijai. Po to nežengiami jokie reorganizacijos žingsniai. Gal reforma aplenks uostamiesčio ligonines?
Yra Vyriausybės nutarimas dėl Klaipėdos ligoninių jungimo – pirmiausia vadinamosios universitetinės ir Jūrininkų ligoninių. Bet, deja, jos toliau dirba savo darbą. Kiek žinau, yra numatytas susitikimas su naujuoju meru Vytautu Grubliausku. Esu šnekėjęs su juo iškart po rinkimų, sutarėme, jog kai tik bus sukurtos visos struktūros savivaldybėje, Taryboje, bus mažiau darbų, - susitiksime ir bandysime dėliotis, ką toliau daryti, nes palikti taip, kaip yra dabar, reiškia, kad pamažu vadinamoji KUL taps savivaldybės lygio ligonine. O pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministro įsakymus, savivaldybės statusą turinčiose ligoninėse numatyti labai siauri profiliai ir daug mažiau investicijų. Tad norime ar nenorime vis tiek juridiškai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi paisyti tų dalykų.
Jei niekas nesikeis, yra grėsmė, kad tas funkcijas, kurias teikia dabar KUL, perims Jūrininkų ir Respublikinė Klaipėdos ligoninės. Pastaroji sparčiai vystosi ir išmintingai tvarkosi, nepolitikuoja, jos lygis labai sparčiai auga.
Gali būti, kad kol vyriausieji gydytojai, ypač vienas vyriausiasis gydytojas, rodys savo ambicijas, kurias palaikė ankstesnė valdžia, kentės įstaigos darbuotojai, įstaigos prestižas. Tad tikiuosi, kad SAM į susitikimą pakvies ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovus ir bandysime su naujuoju meru rasti būdą ir peržengti tas ambicijas, nes tikslas – padaryti stambų medicinos centrą Vakarų Lietuvos regione. O tai galima tik sujungus dvi ligonines ir racionaliau naudojant visus turimus išteklius. Tas tolesnis ligoninių priešinimasis jau pradeda kenkti pačiam Klaipėdos kraštui, jo žmonėms.
Galbūt tas problemas padės išspręsti prezidentės siūlomas įstatymas, numatantis riboti vadovų kadencijas.
Kaip komiteto pirmininkas, neturiu nei galimybių, nei galių, nei teisės toliau tą procesą ypatingai stumti, bet vykdant parlamentinę kontrolę ir žinant galiojančius įstatymus, akivaizdu, kad jungimas anksčiau ar vėliau turės būti įvykdytas ir iš to laimės visos ligoninės, visas Klaipėdos kraštas. Juk jungimo tikslas – stiprus medicinos centras, analogiškas Santariškių ligoninei, Kauno klinikoms.
Tenka išgirsti kalbų, neva jau svarstomos kitokių junginių galimybės.
Taip, girdėjau kalbų, kad reikia sujungti Respublikinę Klaipėdos ligoninę su kažkuria kita. Bet juokinga sujungti toliau esančias ligonines, kada akivaizdu, jog siekiant racionaliau naudoti išteklius turi būti sujungtos dvi šalia esančios.
Pasigirsta dar tokių kalbų, kad neva Jūrininkų ligoninę reikia atiduoti savivaldybei ir sujungti abi savivaldybės statusą turinčias ligonines. Tai būtų kenkimas: jei yra įstaiga savivaldybės lygio, negalėsime leisti teikti rimtų paslaugų, nes tuomet reikėtų visus įstatymus koreguoti. Išeitų, kad visai Lietuvai galioja įstatymas, išskyrus Klaipėdai. Panašu, kad taip dabar ir vyksta.
Užsitęsusi vyriausiųjų gydytojų kova darosi nekorektiška, tuolab kad vienas iš motyvų - sunkiai suvokiami atlyginimai, kuriuos bandysime dabar reguliuoti. Gaila, kad SAM pateikė projektą kuriame siūlo tokius pačius atlyginimus: universitetinių ligonių vyriausiesiems gydytojams 14 tūkst., mažesnių ligoninių - apie 10 tūkst. litų. Tai būtų nekorektiška ir darbuotojų atžvilgiu, pagaliau ir tam tikra struktūra turi būti. Po 14 tūkst. šiandien neuždirba nei ministrai, nei prezidentė.
Tie dalykai gal ir verčia kai kuriuos vyriausiuosius gydytojus priešintis panaudojant politikus, nežiūrint į perspektyvą. Nes perspektyva Klaipėdos laukia labai graži, gera, bet jei bus taip daroma, ligonių kasa, ministerija negalės finansuoti paslaugų, kurias dabar teikia savivaldybės ligoninė Klaipėdoje.
Viešėdamas Palangoje ministras Raimondas Šukys prasitarė, jog nerandant kompromiso turės būti keičiamas įstatymas, kad vienos sveikatos priežiūros įstaigos steigėju galėtų būti ir ministerija, ir savivaldybė.
Negali taip būti. Keisti įstatymą dėl vienos ligoninės nekorektiška. Tuomet sugriūva visa sistema. Tuomet tą patį reikės daryti Šiauliuose, kitur. Reikia toliau siekti optimizuoti stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų tinklą. Šių paslaugų Lietuvoje teikiama per daug.
Klaipėdoje yra dar viena ligoninė, kuri, pagal patvirtintą planą, turėtų prarasti savarankiškumą.
Atskira Vaikų ligoninė Klaipėdoje – irgi įdomi išimtis. Mano manymu, reikėtų ją integruoti į Respublikinę. Jos netoli. Ji būtų efektyviai valdoma, ir lygis pakiltų, statusas pakiltų, būtų galima racionaliau naudoti turimus išteklius, nedubliuoti įrangos, aparatūros.
Ar pritartumėte, kad Klaipėdos ligonines valdytų asociacija, kurioje dalyvautų ir medikų, visuomenės, pacientų organizacijų atstovai?
Čia ieškoma gudrybių. Tokia asociacija 6-7 metai egzistavo Santariškių miestelyje. Mes prieš du mėnesius ten turėjome išvažiuojamąjį posėdį. Pamatėme, kad jokio darbo nėra, asociacijai vadovauti paskirtas visai neįtakingas žmogus, vien ataskaitoms rašyti. Bet iš tikrųjų vadovauja atskiri įstaigų vadovai, visa struktūra vystoma atskirai, investicijos prašomos atskirai. Asociacija per daugelį metų nesugebėjo išspręsti net pagrindinės problemos Santariškių miestelyje – automobilių parkavimo.
Santariškėse sukurta įspūdingo lygio laboratorija, kuri gali aptarnauti pusę Lietuvos. Anglijoje, Vokietijoje tai būtų išnaudota. O mes pamatėme – nors investuota į galingą laboratoriją, tačiau atskiros ligoninės Santariškėse toliau kuria savo laboratorijas, prašo didžiulių pinigų. Mes priversti sakyti SAM, kad nutrauktų investicijas į kitų ligoninių laboratorijas, kad reikia naudotis ta, kuri jau Santariškėse. Iš esmės tas pavyzdys rodo, kad asociacija neveikianti, neefektyvi, kad vis tiek toliau valdo įstaigų vadovai, kurie iškovoję pozicijas nuo seno.
Tad asociacija problemų neišspręstų ir nieko nematau bloga, jei žmonių labui ir efektyvesnių lėšų panaudojimo labui
būtų sujungtos ligoninės, vienas vadovas taptų vyriausiuoju gydytoju, kitas – pavaduotoju.
Šios principinės pozicijos laikysitės ir susitikimuose dėl Klaipėdos ligoninių ateities? Kompromisų nebus?
Ši tvarka pritaikyta visai Lietuvai, iš esmės viskas nuspręsta, atlikta, ir matome, kad ten, kur sujungtos ligoninės, pvz., Panevėžyje, Šiauliuose, ženkliai sumažėja išlaidos Yra daug pavyzdžių, rodančių, kad jungimai pasitvirtino. Manau, kiekvienas klaipėdietis supranta, kad sujungtas tuneliu, viename kieme esančias ligoninės, kuriose dubliuojamos visos struktūros, skyriai, įranga, laikyti atskiras neprotinga, neišmintinga. Tai padaryta visoje Lietuvoje, o daryti išimtį Klaipėdai būtų labai nesąžininga kitų atžvilgiu.
Kalbino Genovaitė Privedienė
Susiję straipsniai
