Rinkimai 2012: išsiilgę sveikatos apsaugos ministro posto konservatoriai žada pinigus išdalinti tam, kam reikia(11)
Pastaruosius dvylika metų neturėję galimybės vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai konservatoriai savo rinkiminėje programoje prie sveikatos apsaugos dalies paplušėjo iš peties. Viliasi – gal pasiseks? Ir, lyginant su kitų partijų programomis, parengė ne tik bene išsamiausią ir ilgiausią programinę dalį, skirtą sveikatos sistemos plėtrai, bet net kaip atskirą dalį išskyrė sveikatingumą ir sportą. Planai gražūs, bet, kaip tvirtina „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovai, ši partija išsiskiria gražiais siekiais ir jų neatitinkančiais darbais.
Pribrendo vadovauti ministerijai?
Tačiau nepradėkime nuo kritikos, nors būtent nuo jos Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų frakcija kalbėdama apie sveikatą savo programoje ir pradeda. Be abejo, ne nuo savikritikos, o nuo kaltinimų savo pirmtakams socialdemokratams, kodėl šie per septynerius valdymo metus taip ir nesugebėję priimti nė vieno sprendimo užkirsti kelią korupcijai, biurokratizmui ir neskaidrumui.
Šia įžanga į savo pažadų rinkinį konservatoriai rinkėjui netiesiogiai pasiteisina, kodėl jie per kone dukart trumpesnį laiką nesugebėję ištaisyti socialdemokratų klaidų, nors patys ir primena, kad Seimo patvirtinta 1998 metų Lietuvos sveikatos programa vaisių turėjusi atnešti būtent jų valdymo įkarštyje – dar 2010-aisiais. „Neįvedus papildomo sveikatos draudimo ir aiškiai neapibrėžus paslaugų, už kurias 100 proc. kompensuoja valstybė, kaip buvo numatyta Lietuvos sveikatos programoje, dėl nepakankamo finansavimo gydymo įstaigos ėmė piktnaudžiauti ir apmokestinti pacientus įvairiomis priemokomis“, - šitaip savo panosėje vykusią įstaigų savivalę aiškina patys konservatoriai. Tiesą sakant, gal ne visai konservatorių panosėje. „Dvylika metų neturėjome galimybės vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Tiek socialdemokratai, tiek Darbo partija, tiek dabar – liberalai, - sako vienas iš programos rengėjų Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. - O pirmininko postas – ne tas pats, kas ministro. Per tą laiką (kai konservatoriai nevadovavo SAM – autorės pastaba) ministerija užsiiminėjo daugeliu pašalinių reikalų. Reikia atskirti ligonių kasą nuo ministerijos, pinigus – nuo politikų. Negali politikai skirstyti pinigų gydymo įstaigoms“.
Įtakos programai turėjo ir Jūrininkų ligoninės milijonai
Siekiantys ne tik pergalės apskritai rinkimuose, bet ir labai konkretaus – SAM ministro – posto, konservatoriai rinkėjams atsakingai primena jau nuveiktus darbus, kad kartais jie šiems nebūtų netyčia prasprūdę per akis ar išgaravę iš atminties. Prie tų pažymėtinų įvykių – ir lietuvių gyvenimo trukmės pailgėjimas, ir mažiausias Europoje kūdikių mirštamumas, net ir ... sėkmingas mūsų sportininkių pasirodymas Londono olimpiadoje. Anot konservatorių, tik jiems atėjus į valdžią imtasi esminės sisteminės sveikatos valdymo pertvarkos. „Įkurtas savarankiškas sveikatos draudimo fondas, dėl ko Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas sėkmingai įveikė ekonominę krizę ir nebuvo deficitinis“, - giriasi TS-LKD, pamiršdami pridurti, kad PSDF buvo net ir labai smarkiai perteklinis, ką atskleidė „Snoro“ bankrotas.
Būtent todėl, kaip „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino A. Matulas, jei kartais vėl sėsią prie valdžios vairo, 2013 metais paskelbsią viešas sveikatos priežiūros įstaigų metines ataskaitas. „Matote, kaip Ūkio ministerijai buvo sunku sulaukti ataskaitų iš Šilumos ūkio? Jas pateikus paaiškėjo, kad įmonė turėjo labai daug pelno, bet paslaugų kainas vis tiek kėlė, - kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. – „Snoro“ bankrotas parodė, kad ir kai kurios gydymo įstaigos buvo sukaupusios po keliolika milijonų litų. Negalima pasidėti į bankus PSDF lėšas ir nepirkti vaistų“. Tad turbūt galima teigti, kad prie konservatorių rinkiminės programos prisidėjo ir „Vakarų Lietuvos medicina“, atskleidusi Klaipėdos jūrininkų ligoninės bankuose nusėdusius milijonus? „Vakarų Lietuvos ligoninės tai tikrai prisidėjo“, - nusikvatojo pašnekovas.
Kelių konservatorių gėdinasi
Vis dėlto anaiptol ne visas pokalbis su „Vakarų Lietuvos medicina“ buvo toks linksmas. Mat pokalbininkui teko pasiaiškinti, kaip nutiko, kad šūkiais itin kovojusi prieš alkoholio reklamą ir netgi dabartinėje programoje užsibrėžusi mažinti alkoholio reklamą viešuosiuose renginiuose iki ji bus apskritai uždrausta, partija nesugebėjo vieningai nubalsuoti už alkoholio reklamos uždraudimą? „Nuo kadencijos pradžios padarėme labai daug dalykų, mažindami alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, apribojome reklamą, bet įvyko labai nekorektiškas dalykas balsuojant dėl visiško reklamos uždraudimo. Gaila, kad buvo ir mūsų partijos narių, kurie balsavo už uždraudimo panaikinimą. Tačiau frakciją pavyko įtikinti, kad tai amoralu. Ir vis dėlto šį sprendimą priėmė Seimas ir liberalios jėgos. Nors, aišku, gėda ir dėl mūsų žmonių“, - kalbėjo A. Matulas.
Pripažindamas konservatorius negalėjus savarankiškai priimti tinkamo sprendimo dėl alkoholio reklamos uždraudimo, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga visiškai jų vaidmens minimam sprendimui nenubraukia. A. Veryga pašiepia ir jų šūkį rinkiminėje programoje, kad TS-LKD – pirmoji partija valdžioje, „suvokusi pražūtingą alkoholio žalą“ bei priekaištus socialdemokratams, kad šie nuo 2004 metų „neatsakingai liberalizavo“ ne tik reklamą, bet ir prekybą: „Nežinau, iš kur jie tai ištraukė, kad pirmieji prabilo apie tai, nes Alkoholio kontrolės įstatymas priimtas 1995 metais. Reiktų pažiūrėti, kas tada buvo valdžioje (TS-LKD buvo opozicijoje – autorės pastaba). Nesutinku ir su tu, kad socialdemokratai liberalizavo alkoholio reklamą, nes diskusijose būtent prieš reklamą labai daug pasisakydavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ir būtent konservatorių valdymo kadencijoje panaikintas alkoholio reklamos draudimas, kuris buvo numatytas ankstesnio Seimo. Ir šitas Seimas priėmė sprendimą mažinti alkoholio akcizą, bet Prezidentė jį vetavo. Faktiniai sprendimai yra tokie“.
Pasak NATKK prezidento, jei balsuodami konservatoriai būtų buvę vieningi, alkoholio reklama šiandien jau būtų uždrausta. „Sutinku, kad konservatoriai pirmieji į savo rinkiminę programą įtraukė konkrečias priemones alkoholio vartojimui mažinti. O kas iš viso to gavosi, jau kita šneka, - neslėpė apmaudo A. Veryga. - Jei ne jų keli žmonės, ir ne eiliniai politikai, o gana aukštas pareigas užimantys – frakcijos seniūnas Jurgis Razma, Kęstutis Masiulis, Agnė Bilotaitė, Saulius Pečeliūnas – tai būtų buvęs priimtas tinkamas sprendimas. J. Razma apskritai tarėsi su aludariais, o ne su nevyriausybinėmis organizacijomis. Galų gale konservatoriai netgi priėmė paramą iš koncerno „MG Baltic“, kuris yra ir „Stumbro“ savininkas, ir žiniasklaidos priemonių – televizijos „LNK“ bei internetinio portalo „alfa.lt“. Netgi į savo sąrašus įtraukė vieną žmogų iš šio koncerno, buvusį valdybos viceprezidentą – Artūrą Listavičių, kuris dabar kandidatuoja Joniškio apygardoje. Todėl aš negaliu susitaikyti su tuo, kad deklaruodami viena konservatoriai daro kita.“
Portalo pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ir rinkiminės programos dalį dėl sveikatos sistemos plėtros bei sveikatingumo rengė kai kurie politikai, kuriems tautiečių sveikata anaiptol nerūpi: „K. Starkevičius – Žemės ūkio ministras, kuriam NATKK sudaryto politikų reitingo TS-LKD frakcijoje atiteko tik trečia nuo galo vieta. Juk jo vadovaujama ministerija teikia siūlymus dėl naminės degtinės gamybos legalizavimo. Ingrida Šimonytė, Finansų ministrė, pagrindinė priešininkė, kad už alkoholį ir tabaką surinkti pinigai neatitektų prevencinėms programoms (nors konservatoriai tai ir įsirašė į savo programą – autorės pastaba). Dainius Kreivys, buvęs Ūkio ministras, dabartinis, Rimantas Žylius – irgi konservatorius, o Ūkio ministerija aršiai kovoja prieš įspėjamųjų vaizdinių atsiradimą ant tabako pakuočių. Yra žmonių, kurie stengiasi, bet nesuprantu, kas tai per partija, jei dauguma dar ką nori. Konservatoriai nėra vieningi, ir galime būti beveik tikri, kad, pavyzdžiui, Saulius Pečeliūnas, kuris yra frakcijos reitingo gale (pagal indėlį į alkoholio vartojimo mažinimą – autorės pastaba), nekeis savo elgesio ir ūmiai nenušvis ir nepraregės. Tad kam tada apskritai rengti programą, jei ji nebus įgyvendinta?“
Tačiau A. Matulas „Vakarų Lietuvos mediciną“ tikino, kad tie, nepaklūstantieji partinėms nuostatoms, jau „keičiasi į gerąją pusę“. Na, bet dėl vieno Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas dar tebejaučia gėdą – dėl A. Listavičiaus. „Apie tai, kad partiją rėmė „MG Baltic“, sužinojau visai atsitiktinai. Na, tiesiog gėda, jei partija buvo paremta šio koncerno. Tai tiesiog kertasi su politinėmis mūsų nuostatomis. O frakcijoje svarstant A. Listavičiaus kandidatūrą, aš ir dar keli kolegos balsavome už tai, kad mūsų partija neturėtų savo sąraše tokio verslo atstovo. Sako, kad jis Seime iniciatyvų dėl alkoholio nerodys, bet aš asmeniškai tuo abejoju.
Baus ir gydytojus, ir pacientus
Konservatoriai dar giriasi sumažinę biurokratijos sveikatos apsaugos sistemoje, sujungdami įvairias institucijas, jiems valdant 10 proc. sumažėjusios vaistų kainos. Ir žada už imamas neteisėtas priemokas griežtai bausti vyriausiuosius gydytojus, net atleidžiant iš darbo. Griežtai konservatoriai pasirengę elgtis ir su pacientais: turintiems atsainų požiūrį į savo sveikatą – didinti Privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, gyvenantiems sveikai – mažinanti. „Pirmiausia pradėtume nuo alkoholio, nes ligoms, kurios kyla dėl jo bei tabako vartojimo, gydyti kasmet valstybės biudžetas praranda virš 2 mlrd. Litų, o iš jų per pardavimus surenka tik pusantro milijardo, - kalbėjo A. Matulas. – Kaip tai įgyvendinti, dar reiktų pagalvoti. Gal, pavyzdžiui, jei žmogus neblaivus kreipiasi į gydymo įstaigą, jis turėtų už pirmas dvi dienas teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas susimokėti pats. Geriau tie pinigai atitektų vaikams gydyti nei "pijokams".
Tačiau A. Verygai ne visos TS-LKD pagyros atrodo vertos pasididžiavimo. Jo manymu, anaiptol ne visas valstybines institucijas derėję sujungti: "Manau, kad narkotikų kontrolę reikėjo palikti atskirtą nuo alkoholio bei tabako. Be to, Saulėlydžio komisija norėjo net ir mūsų koalicijos (NATKK - autorės pastaba) funkcijas išbarstyti po kitas institucijas, tad tek tam pasipriešinti".
Išgirdusi apie biurokratizmo sumažėjimą šyptelėjo ir vaikų ligų gydytoja Indrė Būtienė: "Mums popierių pildyti reikia daugiau". Gydytoja neatkreipusi dėmesio ir į pigesnius vaistus ir sako, kad pigę nebent pigiausieji. Skeptiškai I. Būtienė vertina ir planuojamas sveikatos priežiūros įstaigų ataskaitos. "Kiek jos atspindės realią padėtį? Ar ne dėl to ir skandalas kilo? - klausė medikė. - Tegu geriau jau paviešina vadovų atlyginimus, kurie gauna tūkstančiais, ir eilinių gydytojų, dirbančių už 1,6 tūkst. litų, ne įstaigos metinį pelną".
Dėl mokesčių diferencijavimo, atsižvelgiant į paciento vartojimo įpročius, gydytoja irgi turėjo savo nuomonę. Ant jos, idėja gera, bet klausimas kyla, kaip ją tektų įgyvendinti. "Būkim atviri. Tie, kurie geria, ir neturi pinigų, tad tik skolos didės", - įsitikinusi medikė.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
