Rinkimai 2012: Liberalų sąjūdžio rinkiminiai triukai "ne pagal mūsų nosį" prajuokino gydytojus

Kas Liberalų sąjūdžio programoje labiausiai prajuokino medikus? Ogi šūkis apie nemokamai pacientams dalinamus vaistus. Tiesą sakant, liberalai įterpė ir daugiau „linksmų“ rinkiminių pažadų, bet jų besiklausantiems gydytojams kyla tik vienas klausimas: „Iš kur?“ Tai yra, kokiomis lėšomis partija realizuosianti savo planus. 

Reklama

Padėkojo už svajones

Vardijame liberalų pažadų rinkinį, iššaukiantį medikuose klausimą „Iš kur?“: kompensuoti ligų gydymą, atsisakant kompensuojamųjų vaistų sistemos; skirti kelis kartus daugiau lėšų aikštynams, sporto salėms, baseinams, dviračių takams įrengti; įkurti pacientų žalų atlyginimo fondą, kad pacientas nesibylinėdamas gautų draudimo kompensaciją. Liberalai savo rinkiminėje programoje skelbia tikį, jog tokia draudiminė žalos pacientams atlyginimo sistema „gydytojams ir gydymo įstaigoms leis atsakingai dirbti savo darbą“. Na ir, žinoma, neatsilikdami nuo konkurentų politikoje, nepamiršta paminėti sveikatos darbuotojų „darbo vertą atlyginimą“.

„Taip, ačiū jiems už svajones, valstybė toliau grims į skolas ir ižde nieko neturėsim. Geriau jau sugriežtina „Sodros“ kontrolę“, - taip į tokį gražų liberalų siekį sureagavo neurologas Viktoras Rimas Geraskinas. Tačiau kadangi medikai skeptiškai vertina ir kitų partijų pažadus pagerinti jų finansinę gerovę, tad algų dydžiui liberalų programoje didesnio dėmesio neskirsime – pakalbėsime apie išskirtinius planus.

Papildoma administracijos kompanija

Iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ išgirdus apie minimą draudiminį pacientų atlyginimo fondą minimam neurologui iškilo ne vienas klausimas. „Kaip jie tai ruošiasi įgyvendinti? – klausė gydytojas. - Mintis gal ir nebloga, bet tai ir vėl pareikalaus išlaidų. Dar viena papildoma administracijos kompanija! Bet jei reikia kažką išlaikyti, pinigai vis tiek eis į šoną. O pacientams tai skamba patraukliai: „Va, nenaudėliai (medikai), padarys ką nors ne taip...“

Vis dėlto V. R. Geraskinas sakė gal tokį fondą vertintų ir teigiamai, bet įžvelgiąs reikalingą labai kruopštų teisininkų darbą: „Juk neapeis įstatymų. Negi galvoja, kad bet kuris pacientas pasiskųs, ir bus jam išmokėta? O kiek yra tokių, kurie ieško, kaip prisikabinti prie gydytojų, yra advokatų, kurie tiesiog kursto savo klientus, susitaria: „man – pusė, tau - pusė“. Aš galvoju, kad šitas fondas – grynas reklaminis triukas prieš pacientus pasirodyti“.

Šeimos gydytojo Ričardo Sabūno pirmoji reakcija į portalo pristatytą minimą draudiminės žalos pacientams atlyginimo sistemą buvo nuoširdus juokas. Nusijuokęs gydytojas prakalbo: „Čia tikrai nesąmonė. Turi būti pagrindas žalai atlyginti, juk reikia tikėti, kad ne nusikaltėliai gydymo įstaigose dirba.

Kitu atveju kiekvienas medikas įtariamuoju taps. Tikrai nepritariu tokiai idėjai“.

Deja, portalo pašnekovas apmaudžiai pastebėjo, kad tikrai atsiras tokių rinkėjų iš pacientų pusės, kurie susidomės tokiais pažadais.

Ne mūsų nosiai turtingų anglų pavyzdys

„Iš kur? Iš ko?“ – klausimai pabiro iš R. Sabūno lūpų, kai šis išgirdo apie liberalų mintį kompensuoti ligų gydymą. „Nėra iš ko! – pats sau gydytojas ir atsakė. –

Žinoma, gali tai padaryti, bet atsiras dar didesnė duobė šalies biudžete“.

Šeimos gydytojas įžvelgią ir kitų šios idėjos trūkumų: „Visi norės medikamentų įsigyti be reikalo, nes mūsų žmonės blogai gyvena, dar nori viską kaupti. Galų gale bus supriešinami gydytojai ir pacientai, nes pirmieji nenorės bet kokiu atveju rašyti vaistų“.

Kolegai gydytojui antrino ir V. R. Geraskinas: „Ne mūsų nosiai mokėti už vaistus, tam valstybė turi būti labai turtinga. Taip yra Anglijoje. Ateina žmogus į gydymo įstaigą, sumoka kokius 6 svarus, daktaras jam išrašo receptą, pacientas jį nuneša į vaistinę ir pasiima vaistus. Net iš ligoninės išrašant į namus jam dar išrašo kokias 30 tablečių. Bet Lietuvoje tai nerealu! Juk tokius pažadus reiktų bent kažkiek ir pateisinti. Reikia realesnes programas rengti“.

„Nesąmonė irgi“

Pasak portalo pašnekovų, akivaizdžiai į finansines valstybės galimybes remiasi ir liberalų kalbos apie didesnį kiekį aikštynų, sporto stadionų ir pan. V. R. Geraskino nuomone, galbūt verčiau derėtų siekti, kad kiekvienoje bendrijoje, atsižvelgiant į nustatytą gyventojų skaičių, būtų įrengiama infrastruktūra fiziniam judėjimui skatinti. „Tarkim, jei yra gyvenvietė su tam tikru skaičiumi vaikų, būtina aikštelė, baseinas ar panašiai. Tegu paskaičiuoja, kad Klaipėdoje, pavyzdžiui, reikalingi bent 4 baseinai, o ne vienas, - kalbėjo neurologas. – O toks kalbėjimas, kad bus skiriama kelis kartus daugiau lėšų - labai nekonkretus, neįpareigojantis“.

R. Sabūnas liberalius siekius statyti daugiau stadionų įvertino itin glaustai: „Nesąmonė irgi. Čia iniciatyvą turi rodyti patys žmonės – verslininkai, sportininkai. Kas iš to, jei pristatys tų sporto salių, stadionų, bet niekas į juos neis?“.

Nekonkretūs įsipareigojimai

Šitame, kaip leido suprasti šnekinti gydytojai, nepamatuotų pažadų kontekste nuskamba ir ne itin patraukli idėja: „Siekdami paslaugų kokybės ir sąžiningo jų teikimo įteisinsime realiai egzistuojančias pacientų priemokas už sveikatos paslaugas (taip pat ir vienkartinio apsilankymo). Tai neleis žeminti pacientų ir gydytojų orumo, sumažins korupciją, padarys sveikatos paslaugų sektorių skaidresnį“.

Pastarajam gydytojui, regis, visa liberalų programa stokoja logikos, nes ir šias frazes įvertina kaip „nesąmonę“: „Žmonės neturi pinigų. Ekstra pagalbai vis tiek turėtų būti nemokamas iškvietimas, ji yra brangesnė. Tad realiai paslaugų apmokėjimas pareikalautų daugiau išlaidų, nes žmonės kviestųsi skubiąją pagalbą – prasidėtų apgaudinėjimai“.

Galbūt dar verta priminti apie liberalų pažadą pakeisti „esamą neracionalią sveikatos apsaugą į realią draudiminę“ bei panaikinti teisės aktų nuostatas, „nepagrįstai ribojančias ir branginančias sveikatos paslaugų teikimą“. Tačiau nė šios skambios frazės neįtikina V. R. Geraskino: „Čia labai nekonkretūs įsipareigojimai. Tas pats, kaip gerą gerinti, aukštą aukštinti. Aišku, įstatymai arba riboja sveikatos paslaugas, arba jas brangina. Geriau jau tegu, pavyzdžiui, suplanuotus visus 6 procentus sveikatos apsaugai ir skiria, o ne duoda pusę – 3 proc.“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt