5 atsakymai į klausimus apie siūlomą žalos pacientams atlyginimo modelį

Viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų Seime registruotoms Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisoms, kuriomis norima pakeisti  šiuo metu galiojančią tvarką dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo. Pataisomis siekiama įteisinti naują, kitose Europos šalyse jau dešimtmečius veikiantį, Žalos atlyginimo be kaltės (ŽABK) modelį, kuris sudarytų sąlygas žalą pacientui atlyginti be ilgai trunkančio brangaus teisminio proceso. Naujos sistemos iniciatoriai – Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) atstovai – ne tik įsitikinę naujojo modelio efektyvumu, bet ir pasiryžę paneigti visus apie jį viešojoje erdvėje iškeltus mitus.

Reklama

„Iki šiol Lietuvoje veikianti žalos pacientui sistema nepasiteisina – tai įrodo ne tik skaičiai bet ir pacientų nepasitenkinimas, nesaugumo jausmas. Per pastaruosius 4 metus draudimo kompanijoms sumokėta daugiau nei 20 mln. litų, o išmokos pacientams nesiekė net 1 mln. litų. Be to, nukentėjusiems pacientams realiai teko tik dalis gautų kompensacijų, kadangi jie dar turėjo mokėti advokatams, ekspertams, – sako Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Suprantama, kad perėjimas prie naujos sistemos, kaip ir kiekvienas pokytis, gąsdina, tačiau tai daroma tik tam, kad būtų geriau. Įvedus naują sistemą, palengvėtų žalos atlyginimo pacientams procesas, būtų eliminuotas klaidų slėpimas bei atsirastų pasitikėjimas tarp gydytojų ir jų pacientų, o, svarbiausia, patys medikai būtų linkę bendradarbiauti“.

5 klausimai ir atsakymai apie naująjį Žalos atlyginimo be kaltės modelį, į kuriuos būtina atsakyti:

1. Kuo geras šis modelis? 

„Šiuo metu įvykus žalos atvejui, bijoma kalbėtis ir aiškintis įvykio priežastis, nes bet kokie teiginiai, gauta informacija gali būti visaip interpretuojama ir pateikta prieš specialistą ar/ir įstaigą. Tokiu būdu tiek pacientas, tiek sveikatos priežiūros specialistas ir gydymo įstaiga tampa egzistuojančios sistemos įkaitais, – sako advokatė Jūratė Šlitė. – Siūlomas modelis būtent ir akcentuojamas į tokios situacijos pakeitimą iš esmės: susikoncentruojama į patį atvejį, t. y. į pacientą ir jo patirtą žalą bei žalos atlyginimą, o ne į sudėtingą procesą, įrodinėjimo pastangas ir neaiškią baigtį dėl ekspertų nuomonių išsiskyrimo medicinos mokslo klausimais. Tokiu būdu dingtų baimė keistis aktualia informacija, dalintis patirtimi bei žiniomis, vykdyti žalų registraciją, analizę ir prevenciją“.

2. Kaip bus nustatoma žala?

Šiandien Žalos pacientų sveikatai atlyginimo komisiją sudaro 7 nariai, turintys medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą: iš jų 3 sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, 2 pacientų organizacijos atstovai, vienas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas ir vienas Odontologų rūmų atstovas. Komisijos priimti sprendimai įstaigoms yra privalomi ir jų pagrindu yra mokamos žalos. Jei žalos mokamos iki Komisijos sprendimo, jų pagrįstumą vertina draudimo kompanijose dirbantys asmenys.Jei žalos mokamos iki Komisijos sprendimo, jų pagrįstumą vertina draudimo kompanijose dirbantys asmenys. „Numatomo modelio atveju žalą nustatytų Pacientų saugos tarnybos darbuotojai, kuriais taps valstybės tarnautojai, jiems bus taikomas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, todėl nešališkumo, skaidrumo ir objektyvumo bus tikrai daugiau nei dabartinėje sistemoje“, – teigia LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

3. Ar žala bus atlyginama visiems besikreipiantiems?

Kasmet į Žalos sveikatai atlyginimo komisiją kreipiasi apie 100 galimai nukentėjusių pacientų, apie 15-20 proc. atvejų žala nustatoma, o draudikų duomenimis, kasmet išmokama iki 50 žalų. „Įvedus naują modelį, tikėtina, kad pacientai aktyviau kreipsis, nes pati procedūra bus žymiai paprastesnė, tačiau pažengusių šalių statistika rodo, kad žala nustatoma iki 50 proc. skundų, kiti skundai dažniausiai susiję su pacientų subjektyviu įsitikinimu, kad jų pablogėjusią sveikatą lėmė nekokybiškos paslaugos“, – sako prof. L. Labanauskas. Jis priduria svarbų faktą, kad taip pat bus išsiaiškinti ir tie skundai, kuriuose nėra žalos, o pacientai gaus atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Svarbų aspektą, užtikrinantį žalos atlyginimą, pastebi advokatė J. Šlitė: „Sveikatos priežiūros įstaigos, tiek sudariusios sutartis su VLK, tiek tokių sutarčių neturinčios, iki šiol mokėjo įmokas draudimo bendrovėms ir taip patekdavo į „privačias rankas“. Patvirtinus įstatymo pakeitimus, šios lėšos bus pervedamos kitam subjektui, kuris bus sveikatos sistemos dalis. Jeigu visos surinktos lėšos nebus išmokėtos per metus, jos automatiškai persikels į kitų metų žalos atlyginimo fondą ir taip atsiras galimybė kompensuoti daugiau žalų arba mokėti didesnes kompensacijas“.

4. Ar neliks medikų atsakomybės?

Gydytoja, teisininkė, mokslų dr. Daiva Brogienė teigia, kad medikų atsakomybė, o svarbiausia, atsakingumas tik didės: „Šiandien klaidos yra slepiamos, neregistruojamos, neanalizuojamos. Naujojo modelio atveju, Pacientų saugos tarnyba taps ta rišančiąja grandimi, kuri dirbs pagal vieno langelio principą. Ji priims visus pacientų skundus ir bus žinoma, ar įstaiga turi veiklos trūkumų, ar konkretus medikas daro klaidas, visi žalos sveikatai įvykiai bus ištirti, suregistruoti ir imtasi priemonių jiems nesikartoti. Ji pabrėžia, kad medikams ir toliau bus taikoma drausminė atsakomybė, o už grubias klaidas gali būti atimta licencija, taip pat lieka atsakomybė Baudžiamojo proceso tvarka. Įstaigoms, nepašalinusioms veiklos trūkumų, taip pat galimas licencijos suspendavimas arba panaikinimas.

Prof. L. Labanauskas pastebi, kad sveikatos sistemoje apie 10 proc. sudaro medikų klaidos, likusius 90 proc. lemia sisteminės problemos. Pasak jo, eliminavus kaltųjų paieškas ir kovą dėl kompensacijos, klaidos bus be baimės atskleidžiamos, ištiriamos ir pašalinamos iš visos sveikatos sistemos, o didžiausias laimėjimas bus nuo klaidų apsaugoti pacientai.

5. Kiek naujasis modelis kainuos pacientams?

„Pacientai, mokėdami įmokas už sveikatos draudimą, jau sumoka visus mokesčius, kurie garantuoja sveikatos priežiūros įstaigų suteikiamas paslaugas ir žalos pacientų sveikatai atlyginimą. Įvedus naująjį modelį, jokių papildomų mokesčių nebus, – teigia LGS prezidentas. – Dabartinėje sistemoje keistųsi tik vienas dalykas: kaip jau minėta anksčiau, lėšos būtų kaupiamos Žalos atlyginimo fonde ir liktų sveikatos sistemos dalis“.

Remiantis naujuoju Žalos atlyginimo be kaltės modeliu, pacientui žala būtų atlyginama ne ilgai trunkančio teismų maratono keliu, bet remiantis įstatymu bei aiškia tvarka, kurią įgyvendintų Nacionalinė pacientų saugos tarnyba. Ji administruotų Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondą, kurio tikslas – kaupti ir naudoti lėšas, skirtas paciento sveikatai padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai, atsiradusiai teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti. Lietuvos gydytojų sąjunga įsitikinusi, kad Lietuva, kaip pažangi Europos Sąjungos valstybė, jau yra pasiruošusi atsisakyti 10 metų taikyto neefektyvaus žalos atlyginimo modelio ir perimti gerąją kitų šalių praktiką. Šis modelis jau daug metų taikomas daugelyje ES šalių – Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Švedijoje, o taip pat ir Naujojoje Zelandijoje.

Lietuvos gydytojų sąjunga yra profesinė gydytojų sąjunga, vienijanti apie 80 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.