2013-ųjų - Sveikatingumo metų signalinė raketa iššauna: norint – pasiekti įmanoma!

Lapkričio 19 d. Seime įvyko įžanginė konferenciją į 2013-uosius - Sveikatingumo metus. Tai jau trečioji nevyriausybinių organizacijų inicijuota ir organizuota konferencija, kuria siekiama keisti požiūrį į sveikatos sistemą arba, tiksliau, ją sukurti, nes dabar vadinamoji sveikatos sistema yra didžiąja dalimi tik ligų gydymo sistema. Šiais metais konferencija organizuota bendradarbiaujant su Nacionaline sveikatos taryba bei Seimo Sveikatos reikalų komitetu ir vadinosi „2013-ieji – Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“

Reklama

Konferencijos pranešimai, ypač pristatyta Suomijos patirtis, parodė, kad tikrai įmanoma didžiosios visuomenės dalies sveika gyvensena, nebent politikai ir sistemos dalyviai piktybiškai nenori permainų ir rezultatų.

NVO pasisekė pasikviesti Suomijos sveikatingumo programos autorių prof. Peka Puska, kuris vadovavo pilotiniam Karelijos projektui, jis pradžioje apėmė vieną iš šalies regionų, kur buvo pats didžiausias sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis. Penkerių metų regioniniam projektui pranokus lūkesčius, jis išplėstas visoje šalyje ir Suomija tapo pavyzdžiu viso pasaulio mastu, kad tų ligų, kurios šalims dabar kainuoja milijardus litų, galima labai ženkliai sumažinti – jei valstybiniu mastu priimami esminiai sprendimai sveikatos politikos klausimais.

1960 m. didžiausias pasaulyje mirčių nuo vainikinių širdies ligų skaičius buvo Suomijoje. Šiandien Suomija yra ne tik 80 proc. sumažinusi darbingo amžiaus žmonių mirtingumą nuo kraujotakos  ligų, bet ir viena sveikiausių  pasaulio šalių.

Prof. P. Puska, paklaustas, o kaip vis dėlto pasisekė pasiekti tokių rezultatų, juk visuomenė yra labai inertiška, jos sąmonę aptemdyti siekia daug siaurų finansinių interesų ekonominių darinių, atsakė: „Pradžioje mes buvome 6 išprotėję entuziastingi daktarai radikalai ir labai norėjome pasiekti teigiamų rezultatų. Buvo labai daug trukdžių ir pasipriešinimo. Nelengvai, bet pasiekėme, tai galite ir jūs padaryti.“

Spaudos konferencijoje Nacionalinės sveikatos tarybos narys doc. Aurelijus  Veryga sakė: „Kaip reikia daryti, jau seniai yra žinoma, tai rodo ir Suomijos ir kitų skandinavų šalių pavyzdžiai, tačiau priimant politinius sprendimus Lietuvoje lemia tam tikrų verslo grupių interesai, o ne moksliniai duomenys, faktinė medžiaga, pavyzdžiai,  tačiau viliamasi, kad su Sveikatingumo metais ta padėtis turėtų pradėti keistis iš esmės.“

 Savo pranešime Seime “Sveikatingumo metai –  startas permainoms ir sveikatos dešimtmečiams” Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas pažymėjo, kad reikia ne popierinių sveikatos programų, o praktinių veiksmų, beje, tame ir buvo Suomijos sėkmė. „Asmeniškai darysiu viską, kad Seime nebūtų priimta jau kelis metus rengiama Lietuvos sveikatos programa 2011 – 2020 m., kuri savo stiliumi yra tokia

pati, kaip ir prieš 15 metų priimta programa 1998 – 2010 m., kuri pasibaigė nesumažinusi sergamumo tomis ligomis, kurios valstybės biudžetui kainuoja milijardus litų kasmet. Sveikatingumo metai yra tinkama proga priimti praktinę Lietuvos sveikatos gelbėjimo programą, kuri tikrai gali būti sėkminga, ką rodo kaimynų suomių ir kitų šalių patirtis.“

Konferencijoje dalyvavo ir  pasveikino Suomijos ambasadorė Marja-Lisisa Kiljanun, kuri skubėjo atsakyti teigiamai į konferencijos klausimą, kad tikrai įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje Suomijos pavyzdžiu. Sveikatos politikoje besidarbuojantys Seimo nariai Dangutė Mikutienė ir Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad sveikatos sąjūdį reikia toliau plėtoti sujungiant nevyriausybinių organizacijų ir vyriausybinių institucijų pastangas. V. Andriukaitis pabrėžė, kad sveikatos sistemoje reikia esminių permainų - „nuo medikalizacijos link sveikatingumo“.

J. Dapšauskas atkreipė dėmesį, kad pradžioje Lietuvos gydytojų sąjunga buvo plataus žvilgsnio, rūpinosi ne tik profesinių interesų gynimu, bet ir sveikatos klausimais. „Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė Eugenija Guogienė buvo ir Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė. Tačiau iš LGS viceprezidentės buvo gražiai išprašyta, tiksliau, „gražiai padėkota už darbą“ ir... Gydytojų sąjunga pasidarė vien tik gydytojų profesine sąjunga su ypatinga simbioze, ryšiu su farmacijos pramone. Dabar Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas yra ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas. Manau, tuo viskas pasakyta“, - teigia J. Dapšauskas. 

Asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas  sveikinimo kalboje pabrėžė, kad jam tenka matyti daugybę pavyzdžių, kaip kitose šalyse yra išplėtotos galimybės visų gyventojų masiniam fiziniam aktyvumui ir žmonės tomis galimybėmis naudojasi, o Lietuva pagal fizinį aktyvumą yra pačiame gale, dėl to tenka raudonuoti dalyvaujant konferencijose.

 Sveikatingumo metai ir yra tam, kad nereikėtų raudonuoti bei milžiniškų lėšų leisti gydymui, kai galime sąlyginai išleisdami žymiai mažiau sveikatingumui, pasiekti apčiuopiamų ir akivaizdžių rezultatų. Šiandien, Nacionalinės sveikatos tarybos teigimu, apie 80 proc. visų  sveikatos sąnaudų išleidžiama nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti. Beje, vaistų kompensavimui šiais metais iš valstybės biudžeto numatoma išleisti apie 650 mln. lt  ir tai didžiausia dalimi toms ligoms, kurių galima išvengti, o ir susirgus išsigydyti natūraliomis priemonėmis. Antra tiek, ekspertų skaičiavimu, apie 650 mln., dar patys žmonės apmulkinti pridės išleisdami receptiniams ir kitiems vaistams.

O oficialiai Seimo paskelbtiems 2013-tiesiems  - Sveikatingumo metams bebaigiančios vadovauti Vyriausybės parengtame valstybės biudžete numatoma skirti 0 litų. Viliamasi, kad naujoji Vyriausybė ir Seimas šią klaidą sugebės ištaisyti. „Kiek galima taip nelogiškai ar piktybiškai nesirūpinti  visuomenės sveikata, o tik siaurų finansinių grupių pelnais?“ - klausia organizatoriai įžanginėje konferencijoje į Sveikatingumo metus.

vlmedicina.lt