Valstybė minta iš priklausomybių ir gydymo verslo (3)
38-erių Juozas Dapšauskas yra sveikos gyvensenos propaguotojas ir šiemet Lietuvoje paskelbtų Sveikatingumo metų iniciatorius. Jis pasidalijo savo pamąstymais apie ydingas mūsų šalies sveikatos problemas ir būdus jas įveikti.
Neužkerta kelio ligoms
J. Dapšauskas prisipažino, jog jis pats nuo 14 metų žingsnis po žingsnio, keisdamas mitybą, įpročius, sportuodamas ir taip vis labiau pažindamas sveiką gyvenimo būdą, nebegalėjo likti abejingas mūsų šalyje įsigalėjusiai ydingai sveikatos politikai.
„Mūsų valstybė maitinasi iš savo piliečių priklausomybių ir netinkamo gyvenimo būdo, o po to gydo pasekmes – išsivysčiusias lėtines ligas. Vaistų vartojimą ir priklausomybes skatinantys verslai klesti: pažiūrėkit, ką rodo per TV, - pusė reklamų populiarina tabako gaminius, alkoholį, nesveiką maistą ir galybę medikamentų. Iš to lobsta atitinkamos asmenų grupės, o užkirsti kelio ligoms neskubama“, - įsitikinęs J.Dapšauskas.
Iš ekonominio taško žvelgiant, tai - didžiulis nuostolis šaliai: net 80 proc. sveikatos priežiūrai skirtų šalies biudžeto lėšų išleidžiama gydyti tas ligas, kurios priklauso nuo paties žmogaus įpročių – netinkamos mitybos, fizinio aktyvumo trūkumo, tabako ir alkoholio vartojimo. Depresija, nusivylimas, emigracija, jo manymu, taip pat - pasekmė to, kad peržengtos psichinės sveikatos ribos.
J. Dapšauskas teigė, jog būtent tai ir paskatino jį išvien su bendraminčiais imtis iniciatyvos šią dabartinio gyvenimo problemą kelti valstybės lygiu.
„Žmones reikia šviesti, išjudinti, o, sykį pabandžius, ilgainiui tai tampa įpročiu. Jei žmogus tausoja sveikatą, jis taupo ir savo pinigus. Tuo pačiu tauposi ir visos valstybės pinigai“, - pabrėžė pašnekovas.
Renginiams – nė cento
J. Dapšausko žodžiais, jo iškeltą tautos sveikatinimo idėją palaikė per 300 nevyriausybinių šalies organizacijų ir 550 pavienių asmenų, kurie pasirašė memorandumą dėl Lietuvos žmonių sveikatos saugojimo ir pasiekė, kad Vyriausybė 2013 m. paskelbtų Sveikatingumo metais.
„Siekėme, kad į šią programą būtų įtrauktos visas šalies ministerijos. Suskaičiavome, kad ligi šiol nevyriausybinės organizacijos jau surengė per 1 tūkst. 300 renginių, tačiau iš valstybės biudžeto jiems nebuvo gauta nė cento. Pinigai iškeliauja visuomenės sveikatos centrams, savivaldybių sveikatos skyriams, kurie apie Sveikatingumo metų renginius dažnai nenori nė girdėti“, - pabrėžė J.Dapšauskas.
Jo manymu, būtent toks požiūris į savo šalies piliečių sveikatą nuridena Lietuvą į Europos valstybių sąrašo galą. „Visas pasaulis subruzdo rūpintis, kaip įveikti šio laikmečio sukeltas ligas. Prieš kelerius metus Niujorke pačiu aukščiausiu valstybių lygiu buvo svarstytos piliečių sveikatingumo problemos, ypač atkreiptas dėmesys į lėtines ligas. Šioje asamblėjoje dalyvavo ir mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, deja, geroji kitų šalių patirtis į mūsų šalį nebuvo perkelta“, - mano J. Dapšauskas.
Pradžia – nuo vadovų
Jo turimomis žiniomis, prieš 40 m. kaimyninė Suomija buvo tarp šalių, kurių piliečiai labiausiai sirgo širdies bei kraujagyslių ligomis. Tačiau jie skubiai priėmė sveikatos gelbėjimo programą: vykdė mokymus mokyklose, sportuojančiais žmonėmis užpildė stadionus, netgi verslininkai persiorientavo – skatino sveiką ir tik savo šalies verslininkų gaminamą maistą, ir tokiu būdu rėmė vieni kitus.
„Rezultatai po kelerių metų buvo stulbinantys – kraujotakos susirgimų Suomijoje sumažėjo ligi 80 proc., nors gamtos sąlygos ten labai panašios, kaip ir Lietuvoje – trūksta saulės, daug mėnesių tamsos, o kai kur - ir dar atšiauresnės. Arba Kanados pavyzdys: ten buvo įgyvendinta fizinio aktyvumo programa, kurioje kryptingai dalyvavo visi, pradedant nuo Vyriausybės vadovo ligi mokinių, tam buvo pasitelkta televizija, žiniasklaida bei visos reklamos sritys“, - kitų šalių, kuriose pokyčiai pradėti nuo vadovų, patirtis lygino J. Dapšauskas.
Džiaugiasi pirmaisiais sveikos gyvensenos pumpurais
Tačiau pašnekovas tikisi, jog šie Sveikatingumo metai bei juos lydintys renginiai ir Lietuvoje jau yra startas tolimesniems darbams.
Jis pasidžiaugė, jog pirmieji sveikos gyvensenos pumpurai Lietuvoje jau apčiuopiami: steigiasi klubai, pradeda steigtis vegetariškos kavinės, vyksta blaivūs muzikos festivaliai. Iniciatyvų imasi ir vietinės bendruomenės.
„Vienas iš ryškesnių ilgalaikių Sveikatingumo metų renginių – tai bėgimas už sveiką ir blaivią Lietuvą: kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį 18 val. nemažai pasaulio miestų, kur gyvuoja lietuvių bendruomenės, simboliškai bėgama 3 km distancija: Vilniuje – Gedimino prospektu, Kaune – Laisvės alėja, bėga lietuviai Londone, Dubline. Norėtųsi išjudinti ir kretingiškius“, - pabrėžė salantiškis sveikuolis.
Irena Šeškevičienė,
Susiję straipsniai
