2011-ieji: paaiškėjo naujas stipriųjų žaidimas – žongliravimas milijonais(5)

2011-aisiais ir toliau tęsėsi veiksmai pagal “stipriojo-silpnojo” mąstymo trafaretą. Jei neturi galios, neturi valdžios ar kitų įtakos svertų –  paprasčiausiai neegzistuoji. Tokį mąstymo stereotipą gerai atsimename iš tų laikų, kai gyvenome dar SSSR.

Reklama

 „Silpnieji“ – ne prioritetas

 Ne vienas užsienietis, atvykęs į Lietuvą SSSR laikais, stebėdavosi: pas jus nėra neįgaliųjų? Viešojoje erdvėje neįgalieji neegzistavo: jie neturėjo nuolaidžių takelių gatvės laiptuose, prie parduotuvių bei kitų “smulkmenų”, kurių nereikia stipriesiems – neįgaliesiems paprasčiausiai būdavo sudaromas tokios sąlygos, kad jie kuo mažiau galėtų pasirodytų visuomenėje. Nes tarnauti komunizmo idealams, anot stipriųjų, toks žmogus jau nebegalėjo ir komunizmui statyti jis buvo bevertis, todėl jo, kaip “silpnųjų” stovyklos atstovo, stipriesiems visai nereikėjo.

 Aišku, oficialiai niekas to neįvardindavo, tačiau jei “silpnųjų” atstovas būtų kreipęsis į tuometinius biurokratus su prašymu padidinti finansavimą ar kokiu projektu, kad būtų pagerintos  gyvenimo ar buities sąlygos, jam būtų atšauta: pinigų trūksta, finansavimo šiems projektams šiais metais nebus, ateikite kitais, kai pradės gerėti – tuomet galvosime.  Išvertus į normalią kalbą: jūs mums nesate prioritetas, pinigus skiriame kitiems dalykams. O jei kada nors atliks pinigų, tai tada gal pagalvosime ir apie jus.

 Taip atsitiko 2011-aisiais ir su jaunųjų gydytojų finansavimu.

 Kėsinosi apmokestinti rezidentus

 Liepos mėnesį jaunuosius gydytojus pasiekė nelinksmos žinios. Liepos 13 d. ELTA pranešė:

 “Vyriausybė priėmė nutarimą, paliekantį dalį būsimųjų medicinos ir odontologijos rezidentų nežinioje, ar bus finansuojamos jų studijos. Trūksta 10 mln. litų, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys žada daryti viską, kad teisėti studentų lūkesčiai būtų įgyvendinti.”

 Vėliau ministras R. Šukys susidariusią situaciją paaiškino smulkiau:

 „Lėšų pritrūko, ir Švietimo ir mokslo ministerija siūlė būdą mažinti priimamų rezidentų skaičių dėl to, kad šių metų pradžioje pati Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naujus įkainius už rezidentų parengimą, kurie dvigubai išaugo, palyginti su iki šiol galiojusiais“

 Sveikatos apsaugos institucijų noras apmokestinti rezidentus cikliškai kartojasi. Šis jų apetitas buvo pažabotas 2007- 2008 metais, kai jauniesiems gydytojams pavyko pasipriešinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (pirmininkas A. Matulas) rengtam projektui, pagal kurį mažiausiai trys ketvirtadaliai jaunųjų gydytojų būtų mokėję už rezidentūrą. Lietuva būtų tapusi pirmąja pasaulyje valstybe, kurioje žmogus moka valstybei už tai, kad ji suteikia teisę į darbą, ir už tai, kad duoda dirbti.

 Iš kur kylas šis noras?

 Nenumaldomas noras apmokestinti rezidentus vargu ar kyla iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto. Jis ateina iš rezidentus ruošiančių institucijų – universitetų. Universitetai prieš daugelį metų sugebėjo apmokestinti “silpnųjų” stovyklos atstovų slaugytojų studijas. Tad kodėl gi rezidentai, kita “silpnųjų” kategorija, negalėtų užsimokėti?

 Iš kur kyla noras didinti gydytojų rengimo kainas ir kartu spausti ministerijas, kad rezidentai patys

apsimokėtų, paaiškėja iš švietimo ministro pareiškimo po to, kai rugpjūčio 24 d. valstybė vis dėlto nusprendė finansuoti visus rezidentus:

 „Viena vertus, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas sutiko sumažinti normines kainas, o Vilniaus universitetas, nubyrant įvairiose pakopose studijuojančių skaičiui, sudaro vidaus rezervą, iš ko jie gali finansuoti visus priimtus“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius per Vyriausybės posėdį.

 Iš pradžių buvo teigiama, kad trūksta 10 milijonų, vėliau - kad trūksta 5 milijonų. Daug ar mažai? Eiliniam žmogui tai yra labai daug. Dar daugiau tai būtų eiliniam rezidentui, jei reikėtų suieškoti ne tik pinigų maistui, pragyvenimui, bet dar keliasdešimt tūkstančių litų kiekvienais metais susimokėti už mokslus.

 Didintų socialinę atskirtį

 Kas galėtų susimokėti už tokius mokslus? Tik tokie, kurie turi pinigų – Lietuvoje jau susikūrusios pseudoelitinės klasės atstovai. Didėtų ir taip vis labiau prarąją primenanti socialinė atskirtis – skirtumas tarp daug ir mažai uždirbančiųjų. Lietuvoje gyvena tik trys milijonai žmonių, dažnai net ir patys savo šalį įvardijame kaip giminių šalį. Giminių šalies apibūdinimas ypač tinka medicinai, kur nepotizmo tradicijos šiuo metu yra tokios gajos, kad tokio lygio jos net nebuvo tarybiniais laikais. Asmeninių ir viešųjų interesų supainiojimas  pasiekė tokį lygį, kad kai kuriose ligoninėse net skyrių vedėjų postai jau tapo paveldimi.

 Tai kokia taptų nacionalinė medicina, jei ir toliau bus siekiama apmokestinti jaunuosius gydytojus?  Anglijoje siekiant, kad mažėtų socialinė atskirtis  bei  kad ir vargingiau gyvenančių sluoksnių žmonės galėtų studijuoti prestižines specialybes, bandoma sukurti mechanizmus, kurie tai padėtų įgyvendinti. Tarkime, ribojamas studentų priėmimas į medicinos mokslus iš privačių mokyklų. Jei šeimoje yra medikų, tai svarstant pareiškimus ir esant vienodoms sąlygomis kandidatas, kurio tėvai nėra medikai, įgyja pranašumą.

 10 mln. – daug ar mažai?

 O valstybei  10 mln. litų – daug ar mažai?  Svarstant Nekilnojamojo turto

apmokestinimo įstatymą finansų ministrė Ingrida  Šimonytė teigė, kad šis mokestis bus simbolinis. Valdančioji koalicija tikisi, kad 2012 metais iš šio naujojo mokesčio bus surinkta iki 30 mln. litų. Vadinasi, 10 milijonų litų suma yra daugiau nei simbolinė, ji iš tiesų nėra didelė. Ir apmokestinti jaunuosius gydytojus noras kyla tikrai ne todėl, kad valstybėje trūksta pinigų, o dėl kitų priežasčių.

 Šį įspūdį ypač sustiprina balandžio mėnesį Andriaus Kubiliaus  vadovaujamos Vyriausybės BNS kanalais išplatintas pareiškimas: “Optimizavus sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, sumažinta 16 sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą. Tai leido pernai sutaupyti 110,2 mln. litų.“

 Pinigų netrūko

 O kad lėšų 2011 metais sveikatos apsaugoje ne tik kad netrūko, bet jų nebuvo kur dėti, paaiškėjo po Valstybės kontrolės atlikto audito. Pinigų perteklius sveikatos apsaugos sistemoje pasiekė net 700 milijonų ribą. Tokią ribą, kad Valstybinės ligonių kasos atstovai nusprendė, kad tuo metu juos tikslingiausia būtų investuoti ne į ligonių sveikatą, bet tiesiog iš tų lėšų niekam nesakant ir, anot ministerijos, jiems net nežinant padėti į banko sąskaitą už procentus, kurie generuoja geras palūkanas.

 Su palūkanų norma, tiesa, nesutiko finansų ministrė I. Šimonytė: ji pareiškė, kad valstybė nemažą dalį tų lėšų skolino už daug didesnius procentus palyginti su tomis palūkanomis, už kurias taip puikiai, anot Valstybinės ligonių kasos  ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo, investavo VLK direktorius A. Sasnauskas.

Klausimų šioje istorijoje kyla labai daug. Tikėkime, kad atsakymus pateiks Generalinė prokuratūra, į kurią kreipėsi ministras R. Šukys. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad svarbiausia čia yra ne tai, ar pelningi buvo tie procentai, bet klausimas apie valstybės finansų valdymą ir valdymo principus.

 Piktnaudžiavo tarnyba?

 Kol Generalinė prokuratūra nagrinės šį klausimą, žinių apie tvarką Valstybinėje ligonių kasoje sulauksime iš jos direktoriaus A. Sasnausko teisminio proceso. Portalo alfa.lt žurnalistė Saulė Pauliuvienė, turbūt kol kas vienintelė Lietuvos žiniasklaidoje bandanti sveikatos apsaugos reikalus gvildenti iš esmės ir giliai, pranešė apie teismą pasiekusią bylą:

 “2010 metų sausį ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai teisėsauga gavo duomenų, kad A. Sasnauskas galimai piktnaudžiavo tarnyba, kai ligonių kasos organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą, susijusį su intelektualinės saugos paslaugomis. STT agentai atliko kratas ir dokumentų poėmius, po kurių VLK vadovui buvo pareikšti įtarimai. Įtarimai dėl galimai nusikalstamos veikos buvo pareikšti ir bendrovės „Gelsauga“ darbuotojui.”

 Įdomi ta nacionalinė medicina ir jos vingrybės: sutaupoma 110 litų, 700 milijonų padedama į banką ir gaunama mažiausiai  apie 15 - 20 milijonų metinių palūkanų, o jaunųjų gydytojų finansavimui iš pradžių trūksta 10 milijonų, vėliau 5 milijonų, kol galų gale nusprendžiama, kad vis dėlto pinigai bus surasti. Tuo tarpu slaugytojai ir toliau moka už universitetinį išsilavinimą…

 Dr. Audrius Šimaitis

Kiti dr. Audriaus Šimaičio Lietuvos sveikatos apsaugos 2011 metų apžvalgos straipsniai

Sveikatos apsaugos 2011-ieji: kas naujo ir teisingo ministre?

2011-ieji: bandant vykdyti ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą ir vėl buvo užmiršti slaugytojai   

2011-ieji. Gydytojų emigracijos ir atlyginimų paradigma, arba Kodėl negimsta nauji kudirkos?