Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

2011-ieji. Gydytojų emigracijos ir atlyginimų paradigma, arba Kodėl negimsta nauji kudirkos? (3)

Dr. Audrius Šimaitis | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2012-01-02 23:32:44

Peržvelgus 2011-ųjų metų pranešimus, matyti, jog naujienų gydytojų bendruomenėje buvo labai nedaug.  Visos jos - apie gydytojų emigraciją.

 

© TheGame - Fotolia.com

 

 Straipsniai - užsakyti

 Naujienos iš medikų bendruomenės prasidėjo keliose nacionalinėse ir regioninėse informacijos priemonėse pranešimais, jog į užsienį emigravusius medikus keičia svetimšaliai. Atidžiai peržvelgęs straipsnio turinį ir esmę, iš karto pradedi abejoti skelbiamo antraštės ir turinio atitikimu. Vienoje ligoninėje vienas  besistažuojantis užsienietis iš Gruzijos gal ir svajotų dirbti Lietuvoje, kitoje ligoninėje dirba vienas užsienietis iš Ukrainos. Tokie straipsniai  pagal užsakovo dūdelę dažniausiai yra rengiami  viešųjų ryšių agentūrų ir jų tikslas yra ne iškelti egzistuojančią problemą, bet pareklamuoti kitus straipsnyje šmėžuojančius asmenis.

Dar mažiau abejonių, kaip atsiranda tokie straipsniai, nelieka perskaičius “15 min.” paskelbtą medžiagą apie įsišaknijusią žiniasklaidos priemonių korupciją ir užsakomuosius straipsnius.  Gal ir galima suprasti žiniasklaidos priemonių norą išgyventi sunkmečio sąlygomis, todėl jos yra pasirengusios skelbti bet kokį jiems brukamą šlamštą. Tačiau taip besielgdamos jos lygiai taip pat ateityje turės skaitytis ir su pasekmėmis. Žiniasklaidos masiškai skelbiami užpirkti straipsniai slopina realius tiek visuomenėje, tiek gydytojų bendruomenėje vykstančius procesus. Kuo tie procesai vyks lėčiau, tuo didesnė tikimybė, jog žiniasklaidos priemonės bus vis labiau priklausomos nuo straipsnių užsakovų, o ne nuo skaitytojų, kurie galų gale vienaip ir kitaip nulems informacijos priemonių likimą.

Nacionalinės grėsmės neįžvelgė

 Paskelbus “pavojų” apie galimą svetimšalių gydytojų invaziją, neilgai trukus pasirodė Lietuvos gydytojų sąjungos pranešimas, kad jokios nacionalinės grėsmės nėra.  “Pasak Gydytojų sąjungos, tikimybė, kad Lietuvoje darbo prašytų medikai iš užsienio, nedidelė. Anot sąjungos prezidento profesoriaus Liutauro Labanausko, Lietuva medikams negali pasiūlyti nei stabilaus atlygio, nei socialinių garantijų, nei saugios darbo aplinkos. Be to, sąjunga sako nematanti realių pokyčių, skatinančių vietinius specialistus pasilikti šalyje, todėl po penkerių ar dešimties metų prognozuoja dar realesnį gydytojų trūkumą Lietuvoje” (LRT informacija).

Vėlesni spaudos pranešimai tik patvirtino šią Lietuvos gydytojų sąjungos nuostatą. Tiesa, prieš tai ministerija paskelbė  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir  Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu už Europos Sąjungos lėšas atliko medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę. „Atliktas tyrimas leidžia nustatyti išvykusių į kitas šalis sveikatos priežiūros specialistų skaičių. Per 6 nuo įstojimo į ES metus (nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2010 m. spalio mėn.) iš Lietuvos išvyko apie 3 proc. medicinos specialistų. Metodiškai laikoma, kad saugus gydytojų migracijos lygis, nedarantis įtakos sveikatos sistemos veiklai – ne daugiau kaip 3 proc. visų turinčių licenciją gydytojų išvykimų per 1 metus.” (SAM pranešimas).

Taigi metų viduryje Sveikatos apsaugos ministerija jokių nerimo ženklų dėl gydytojų emigracijos neparodė, tačiau po kelių mėnesių iš ministro R. Šukio lūpų jau skriejo pirmieji nerimo signalai. Susirūpinta buvo tik  tada, kai pritrūko 10 milijonų litų sumos jaunųjų gydytojų rengimui finansuoti. Vėliau ši suma sumažėjo iki 5 milijonų.

R. Šukys pareiškė: „Atliktos studijos parodė, kad šiais metais šis skaičius jau viršijo 3 proc. ir tai verčia sunerimti. Dėl to šiemet nemažai diskutavome su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, be to, tikimės supratimo ir iš Finansų ministerijos. Būtina kartu imtis priemonių, kad medicinos absolventams būtų užtikrintas šimtaprocentinis rezidentūros finansavimas“.

© iNNOCENt - Fotolia.com

 

Kodėl emigruoja gydytojai?

 Į šį klausimą bene geriausiai atsako vasario mėnesį skelbta publikacija itin taikliu ir problemos esmę atspindinčiu pavadinimu -  „Emigruojantys gydytojai – nevykusios medicinos sistemos aukos“ (valstietis.lt). Šiame pavadinime taip pat glūdi ir keliamos problemos atsakymas: norint sustabdyti gydytojų emigraciją, reikia keisti sistemą.

Sprendimas emigruoti nė vienam gydytojui negimsta staiga ir per naktį, nes nė vienam iš jų Lietuvoje netrūko duonos. Sprendimas palikti gimtąją žemę yra sudėtingas, į žmogaus sąmonę palaipsniui besiskverbiantis procesas, susidūrus su didelėmis sistemos ydomis. Nėra pasaulyje sveikatos apsaugos sistemų, kurios neturėtų ydų. Tokių sistemų ir tokių valstybių nėra. Tačiau Europos Sąjungoje tikrai yra labai mažai sveikatos apsaugos sistemų, kuriose būtų toks didelis atotrūkis tarp to, kas deklaruojama, ir to, kas daroma. Yra labai mažai sistemų, kur rodoma tokia didelė nepagarba gydytojo profesijai iš valstybės institucijų, o gydytojo vardas visuomenėje jau seniai nesiejamas su orumu, garbe ir pagarba.

Net ir ne tai yra svarbiausia emigracijos priežastis. Viskas gyvenime keičiasi, ir ypač jauni žmonės tuo tiki ir to tikisi. Didžiausias nusivylimas laukia tada, kai suvoki, jog tam, kad įvyktų bent pradinis pokytis, gali neužtekti net kelių dešimtmečių. Tada ir kylas noras bėgti iš šio skęstančio laivo.  Panašiai kaip akcijų biržose, nuotaikos ir finansinių rodiklių prognozės labiau  priklauso ne nuo esamos, bet nuo prognozuotinos padėties. Būtent šiuo fenomenu galima paaiškinti gydytojų, ypač jaunųjų gydytojų norą emigruoti.

Profesinio pasitenkinimo nebuvimas tampa viena pagrindinių emigracijos priežasčių pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse. Tai yra pasaulinė tendencija, todėl bandymas apeliuoti į nacionalinius jausmus ir mėginimas priversti visus gyventi drauge pagal iš viršaus nuleistą tvarkelę vargu ar duos teigiamų rezultatų. Reikia keisti ir plėsti suvokimą apie egzistuojančių problemų priežastis, o jas išsiaiškinus imtis realių, o ne pseudoveiksmų.

Mažas atlyginimas kompensuojamas pakišais

 Nuo  pat nepriklausomybės pradžios kalbama apie tai, kad gydytojai uždirba mažai. Tuo neabejoja niekas. Tiek politikai, tiek ministerijos pareigūnai, kurie teigia suprantantys problemą, tik negalį gydytojams algų padidinti dėl lėšų stokos. Jei turėtų, tai atseit padidintų. Supranta tai ir visuomenė, nes jei nesuprastų, tai nebandytų pakišais kompensuoti susidariusių žirklių tarp esamo ir įsivaizduotino gydytojų atlyginimo. Gydytojai ne tik supranta, bet ir tokį skirtumo kompensavimą priima kaip natūralų ir  gyvenimo išbandytą būdą.

Dėl šių priežasčių visi iki šiol bandymai bent kiek pakeisti situaciją iki šiol buvo labiau panašūs į kompresus numirėliui. Kita vertus, visi suvokia ir sutinka, kad tai yra rimta problema, kurios iki šiol niekaip nepavyko pajudinti iš mirties taško. Todėl prieš bandant suieškoti galimą receptą, reiktų gerai suvokti, kodėl iki šiol nepavyko bent kiek paklibinti šio klausimo. Neužteko noro? Nebuvo pastangų? Nebuvo valios ir ryžto? Turbūt visų šių dalykų buvo pakankamai.

Tačiau ar buvo aiški vizija, supratimas ir žinojimas, kas turi būti padaryti ir ką norima padaryti? Norint pažvelgti giliai visų pirma reikia atsakyti į kitą klausimą – ar egzistuojantis paslaugų teikimo modelis, egzistuojančios struktūros ir paslaugų teikimo būdai gali laiduoti gerą ir šiuolaikinį atlyginimą gydytojui?

Ką rodo aritmetika

 Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje dirba 12 tūkst. gydytojų. Vidutinis gydytojo atlyginimas 2011 metais buvo  apie 3  800 litų. Tam, kad įstaiga išmokėtų tokį atlyginimą, ji dar turi sumokėti apie 1 200  litų mokesčių. Vadinasi, viena gydytojo darbo vieta valstybei kainuoja 5 tūkst. litų. Dauginame 12 tūkst. gydytojų  iš  5 tūkst. litų. 60 milijonų litų mėnesiui, o per metus  - 720 milijonų.

Slaugytojų Lietuvoje yra 26 tūkst. Viena slaugytojos darbo vieta vidutiniškai valstybei kainuoja 2,5 tūkst. litų mėnesiui. Mėnesiui slaugytojų darbo vietų išlaikymas kainuoja  65 milijonus  litų, metams – 780 milijonų litų. Dar apie 24 milijonus išleidžiama jaunųjų gydytojų darbo vietoms ir apie 14 milijonų - vyriausiųjų gydytojų atlyginimui.

Sudėję gydytojų, slaugytojų, jaunųjų gydytojų ir vyriausiųjų gydytojų darbo vietų išlaidas gauname 1 milijardo 538 milijonų litų sumą, ir tai sudaro 38 proc. viso sveikatos apsaugos biudžeto (4 milijardai).

Kokios algos norėtų ir kokią algą turėtų mokėti gydytojui save gerbianti valstybė? Daugumoje Vakarų Europos valstybių gydytojai uždirba keturis kartus didesnį atlyginimą nei šalies vidurkis. Lietuvos vidurkis yra apie 2 tūkst. litų  – valstybei tai kainuoja  3 tūkst. litų. Jei darytume prielaidą, kad vidutinė gydytojo alga turėtų būti apie 8 tūkst. litų, tai valstybei kainuotų apie 11 tūkst. litų.

Kaip jau rašėme, šiuo metu vidutinė gydytojo darbo vieta valstybei kainuoja 5 tūkst. litų, vadinasi, reikėtų rasti dar 6 tūkst. litų. Valstybei per metus tai kainuotų 864 milijonus  litų, arba 22 proc. esamo sveikatos apsaugos biudžeto.

Darykime teorinę prielaidą, kad Vyriausybė priėmė utopinį sprendimą padidinti sveikatos apsaugos biudžetą tiek, kad ji galėtų gydytojams mokėti 8 tūkst. litų algą. Keliant algas gydytojams neišvengiamai reikėtų didinti ir slaugytojų algas – tarkime, pusantro karto – tam reikėtų dar 390 milijonų litų. Tai tuomet norint išlaikyti tas pačias proporcijas, bendras sveikatos apsaugos biudžetas turėtų būti 7,3 milijardo litų.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas yra 80 milijardų litų. Jei sveikatos apsaugos bendras biudžetas būtų 7,3 milijardo litų, tai sudarytų apie 7,5 proc. - šiek tiek daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.  Jungtinėje Karalystėje skiriama 8 proc. BVP, Vokietijoje ir Prancūzijoje - 10 proc., Ispanijoje  - 8 proc. Taigi 7,5 proc. būtų normalus ir šiuolaikinį valstybės modelį atitinkantis skaičius.

Kaip pasiekti 7,5 proc. biudžetą?

© rz1rhd - Fotolia.com

 Jį būtų buvę galima pasiekti, jei per pastaruosius 20 metų nuosekliai ir efektyviai būtų įgyvendinami  struktūriniai pokyčiai, atitinkantys šiuolaikinę dvasią ir pagal šiuolaikinius verslo ir vadybos principus. Deja, daugybė priežasčių,  hierarchinė struktūra, leidusi įsigalėti grupelei žmonių, kuri priima spendimus už kitus, pačių medikų pasyvumas bei  bendrų  verslo ir vadybos principų neišmanymas,  visuomenės  bei pacientų abejingumas, privačios iniciatyvos slopinimas  ir kaip visų šių faktorių rezultatas suklestėjusi šešėlinė sveikatos apsaugos ekonomika (pakišai) lėmė tai, kad esame tokioje situacijoje, kurioje esame.

Akivaizdu, kad dabartinė sveikatos apsaugos struktūra yra visiškai nepajėgi spręsti šios problemos. Ir tie, kurie žada tai padaryti šios sistemos rėmuose, arba viešai meluoja, arba nesupranta, apie ką kalba, arba tiesiog kalba masėms – nes jiems tai yra patogu.

Laimėtojai ir pralaimintieji

 Kas laimi? Laimi nesąžiningi politikai ir nesąžiningi SAM pareigūnai, vyriausieji gydytojai, privačios neskaidriais metodais veikiančios statybų ir medicinos įrangos įmonės. Nes tokiu būdu valstybė labai pigiai sumoka už sąlyginai kvalifikuotą pagalbą. Tam, kad išgyventų, gydytojai priversti dirbti labai daug. O kai žmogus daug dirba, jam nėra laiko galvoti apie tvarką – jie tampa esamos tvarkos-netvarkos įkaitais.

Pralaimi gydytojai, pacientai, visuomenė. Pralaimi gydytojai, nes didelė jų dauguma priversti imti kyšius, kad išgyventų, arba labai daug dirbti. Daug dirbant atsiranda perdegimo grėsmė, o perdegimo rezultatai dažniausiai turi pasekmes ne tik sveikatai, bet ir šeimyniniams, socialiniams santykiams.

Pralaimi pacientai, nes jie susiduria su pervargusiais, piktais gydytojais, tai gerokai dažniau gresia konfliktais arba net ir nekokybiška paslauga.

Pralaimi visuomenė, nes sistema tampa uždara, nepasiduodanti jokiems teigiamiems pokyčiams. Pralaimi, nes į mediciną atėję geriausi visuomenės atstovai galėtų tapti vertingais, kūrybingais visuomenės nariais, įnešdami savo indėlį ne tik į medikų bendruomenės ir medicinos mokslo, bet ir į valstybės, kultūros ir visuomenės vystymą.

Egzistuojanti sistema juos sužlugdo kaip kūrybingas ir laisvas asmenybes, nes dauguma jų priversti žaisti pagal iš anksto primestas taisykles. Tereikia atsigręžti į mūsų pačių istoriją ir paklausti: kodėl tarp gydytojų nebegimsta nauji kudirkos, basanavičiai, sirijos giros?

Kiti dr. Audriaus Šimaičio Lietuvos sveikatos apsaugos 2011 metų apžvalgos straipsniai

Sveikatos apsaugos 2011-ieji: kas naujo ir teisingo ministre?

2011-ieji: bandant vykdyti ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą ir vėl buvo užmiršti slaugytojai    

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų