Priklausomybės ligų centrai: iš penkių liks trys, paskui – vienas. Ar bus geriau?(5)
„Ar mūsų neuždarys?“ – toks klausimas šiuo metu kamuoja ne vieną, o gal ir visus penkis šalies Priklausomybės ligų centrus. Klaipėdos centrui licenzijos sustabdymas gresia dėl higienos normų neatitinkančių patalpų būklės, vilniečiai apskritai pinigų teturi vos dviem mėnesiams. Tačiau realią uždarymo grėsmę sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas pranašauja (ir labai tikėtina – pagrįstai), dviem mažiausiems centrams – Šiaulių ir Panevėžio. Priklausomybės ligų centrų kuo skubesnio sprendimo būdo reikalaujančioms problemoms nagrinėti šią savaitę Seime bus patvirtinta ir speciali darbo grupė.
Centrai įkurti neapdraustiesiems
Ką tik uostamiestyje viešėjusiam sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovas Liudas Andrikis guodėsi dėl lėšų stygiaus kapitaliniam remontui ir dėl šiuo metu sustabdyto higienos paso. „Ar mūsų neuždarys?“ – tiesiai klausė vadovas. Patikinęs, kad tikrai ne, ministras klaipėdiečius dar paguodė, kad nors jų padėtis – viena blogiausių šalyje, bet dar ne tokia kritinė kaip vilniečių.
Ministerijos vadovas Klaipėdos priklausomybių psichiatrams aiškino, kad tokie centrai turi dirbti taip, kad iš biudžeto lėšų būtų aptarnaujami tik Privalomuoju sveikatos draudimu neapdrausti asmenys. O visi apdraustieji, ministro įsitikinimu, turėtų būti gydomi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. „Priklausomybės ligų centruose neapdrausti asmenys turėtų sudaryti visus 100 procentų pacientų, o ne dešimtadalį, kaip yra dabar. Juk tam ir buvo įkurti šie centrai“, - sakė V. P. Andriukaitis.
L. Andrikis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog centras kasmet šiek tiek lėšų sukrapšto nebent kosmetiniams remontui, jeigu remontu galima pavadinti linoleumo sulopymą ar pelėsio nušveitimą nuo sienų. Tačiau net ir nepraradus veiklos licencijos centrui gresia sustabdyti veiklą, jei neatsiras, kas pakeičia daugiau nei 70 metų turinčius gydytojus psichiatrus. „Su vos didesne už tūkstantį litų alga jaunimo neprisišauksime“, - konstatavo pašnekovas, atkreipęs dėmesį, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai turi aiškias įstatymų numatytas atlyginimų lubas.
Pinigų – tik iki balandžio
Klaipėdos priklausomybės ligų centras gyvena nežinioje dėl specialistų, o analogiška įstaiga sostinėje nežino, kas jos laukia jau po dviejų mėnesių. Mat Vilniaus priklausomybės ligų centrą išlaiko beveik vien tik sostinės savivaldybė. Nebepakęsdamas neteisybės (kiti keturi centrai gauna dotacijas iš šalies biudžeto), Vilnius pasiryžo įstaigą perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldumui. „Todėl šiais metais savivaldybė mūsų biudžetą patvirtino tik trims mėnesiams. Vietoj reikalingų 5,5 mln. lt mums skyrė tik 1,5 mln. lt, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė centro vadovas Emilis Subata. – Esame nežinioje, nes savivaldybė nori perduoti mus ministerijai, kad būtume finansuojami kaip kiti likę priklausomybės centrai. Tačiau tai komplikuota, nes šių metų biudžetai sudaryti praėjusiais metais ir jau patvirtinti. Tad mūsų centrui rasti lėšų ministerijoje sudėtinga“.
Tačiau įstaiga kol kas nesumažino nei darbuotojų, nei lovų, nei paslaugų apimties. „Nes tokio nurodymo negavome, - paaiškino E. Subata, - Iš esmės dirbame, kaip dirbome iki šiol. Ir tikimės, kad perdavimo metu mūsų centras nenukentė - nereikės atleisti darbuotojų, specialistų ar mažinti lovų skaičių“.
Tiesa, E. Subatos vadovaujamai įstaigai vilčių teikia, pasak pašnekovo, geranoriškas dabartinės šalies valdžios nusiteikimas sistemizuoti darbą“. Centro vadovas priminė, kad dar praėjusi Vyriausybė 2012 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą, kuriame patvirtino priklausomybės ligų gydymo reabilitacijos koncepciją, numatė sujungti visus penkis priklausomybės ligų centrus ir steigti vieną valstybinį. „Tuomet atsirastų valstybės politika gydant priklausomybes, ko iki šiol nebuvo“, - sakė pašnekovas.
Pasak psichiatro, priklausomybės ligų centrai dabar savivaldybėms tartum nelabai reikalingi, juk reikalauja lėšų ir remontams. „Reiktų juos finansuoti per ligonių kasas, tad dėl to būtų gerai, jei šie centrai taptų valstybinio lygmens, - kalbėjo pašnekovas. – Kita problema - šitiems pacientams (besigydantiems priklausomybes) nėra patvirtintų įkainių. Pavyzdžiui, Minesotos programos ar alkoholinės abstinencijos gydymo. Šiuo atveju reiktų sukurti įkainį, kad paslauga galėtų būti suteikiama draustiems asmenims pagal PSDF įkainį. O dabar praktiškai nėra įkainių“.
Pinigų bus mažiau, o gal ir visai nebus
Paklaustas, ar vis dėlto tikįs, kad centras iki balandžio mėnesio būtų perduotas ministerijai ir jam bus skirti reikalingi dar 4 mln.lt, pašnekovas atsakė savivaldybės nuostatą žinąs - ji įžvelgianti gilią neteisybę dėl jau išvardintų priežasčių. Be to, Vilniaus priklausomybės ligų centro biudžetas prilygstantis visų kitų keturių centrų biudžetui kartu sudėjus. Dar vienas niuansas - sostinės įstaigos trečdalis pacientų yra ne vilniečiai. „Tad Vilniaus miesto savivaldybė ir mūsų centrą dotuoja, ir kitų miesto gyventojus. Manau, kad pagrįstai jaučia neteisybę, todėl ir stengiasi centrą kuo greičiau perduoti ministerijai. Bet mes baiminamės - balandis labai greitai ateis ir galime nespėti. Nežinome, kas laukia“.
Tiesa, net ir geriausiu atveju, jei įstaiga patektų ministerijos globon, finansinių problemų vis tiek nebūtų išvengiama. Mat finansuojamas iš savivaldybės centras galėjo darbuotojams mokėti tam tikrus priedus prie algos. Dėl šios priežasties Vilniaus priklausomybių psichiatrai uždirba daugiau nei kolegos kituose miestuose – priskaičiuojamus 2,2 tūkst. Lt už vieną etatą. Todėl čia pluša ir gerokai jaunesni nei Klaipėdoje gydytojai, kurių amžiaus vidurkis – 50 metų.
„Jeigu būsime perduoti ministerijai, nežinome, gal atlyginimai sumažės, gal nebegalėsime skirti priedų? Yra rizika. Dėl to ir jaudinamės, - neslėpė nerimo E. Subata. - Baiminamės, kad iš viso nebus finansavimo arba ženkliai mažesnis. Arba jei savivaldybė nesusitars su ministerija, ji iš principo uždarys centrą. Juk mūsų šeimininkas – savivaldybė“.
Kalbėdamas apie galimus sprendimo būdus visų šalies priklausomybės ligų centrų padėčiai pagerinti, E. Subata sakė manąs, jog visų penkių centrų sujungimas į vieną biudžetinį - tik pirmas etapas. „Šį valstybinį centrą reiktų padaryti viešąja įstaiga, - įsitikinęs pašnekovas. - Tačiau tam reikia netgi vieną įstatymą pakeisti, tad tai užimtų laiko - metus ar net porą. Priklausomybės ligomis sergantys pacientai turėtų būti finansuojami, kaip ir sergantys bet kuria kita liga. O neapdrausti turėtų būti finansuojami savivaldybių“.
Vilties šiems metams nesuteikė
Portalo šnekintas viceministras Erikas Mačiūnas vilties Priklausomybių ligų centrams ne ką tepasėjo. Paklaustas apie Klaipėdos priklausomybių centro pensininkus psichiatrus ir horizonte nematomos jaunesnės jų pamainos, E. Mačiūnas pacitavo 511-tą Vyriausybės nutarimą, kuriame numatyti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai: „Čia nurodyta, kad gydytojo atlyginimo koeficientas gali būti nuo minimalaus iki 17,4, tai yra, iki 2,122 litų „popieriuje“. Tačiau E. Mačiūnas pabrėžė, kad prie jo paminėto „visiškai pliko atlyginimo“ vyriausiasis gydytojas turi teisę skirti priedus už darbo efektyvumą ir kt., tad atlyginimą galima šiek tiek kilstelti, nors ir ne dvigubai.
Viceministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad gausūs susitikimai su įstaigų darbuotojų grupėmis atskleidė, kad trūksta ne vien psichiatrų – gydytojų apskritai. „Kita vertus, reikia tuos psichiatrus irgi kažkaip nukreipti, kad važiuotų pas jus, į Klaipėdą. O kaip tai padaryti, jei bet koks gydytojas baigė studijas ir yra laisvas pasirinkti bet kokią kryptį? Savo laiku, kai aš baigiau medicinos fakultetą, man buvo nurodyta, kur aš turiu 3 metus atidirbti, o paskui turėjau laisvę rinktis ir ieškoti, kur aš būsiu reikalingas. O čia dabar mes nevaldome situacijos: už valstybės pinigus parengiamas specialistas ir paleidžiamas. Sakome, ką nori, tą daryk. Savaime suprantama, kad jeigu jis baigė studijas Vilniuje, ir nori pasilikti arčiau, jei baigė Kaune, nori likti ten. Juk kiekviename mieste gydytojų neprirengsime. Reikia šituo aspektu dirbti“, - savo požiūrį į problemos sprendimo būdą dėstė ministerijos atstovas. Paprašytas patikslinti, ar kalbąs apie privalomą jaunųjų gydytojų atidirbimą už studijas, kiek sutrikęs viceministras atsakė: „Gal šitas sprendimo būdas tiktai man atrodo priimtinas. Aš apie tai kalbu tiesiog iš savo gyvenimo praktikos, bet kažkokį sprendimą reikia priimti. Juk negalime Klaipėdos palikti plikos. O kaip surasti tą jauną specialistą? Kaip jį pritraukti, kad jis pakeistų tuos, kurie jau yra garbingo amžiaus?“.
Pinigų kišenėse nelaiko
Kalbėdamas apie Vilniaus priklausomybės centro nerimą dėl ateities viceministras pabrėžė, kad biudžetas gali būti persvarstomas (jeigu apskritai būtų) nebent birželį. „O pinigų kišenėse mes irgi juk neturi. Kita vertus, visoms savivaldybėms yra skirtos dotacijos šiems centram išlaikyti. Tik bandome išsiaiškinti, kodėl Vilnius nėra įrašytas į tą eilutę, kur yra Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir t.t.“, - kalbėjo viceministras. Jo nuomone, iš tiesų Vilniaus centras nėra nuskriaustas – to tik neatspindi dokumentai. E. Mačiūno manymu, kadangi sostinės įstaiga yra labai seniai įsikūrusi, jai finansavimas skiriamas bendrai kartu su visomis Vilniaus miesto savivaldybei numatytomis lėšomis. „O kai neišskirti atskira eilute, tad ir kyla ta diskusija, kieno tas centras“, - sakė portalo pašnekovas.
E. Mačiūnas taip pat priminė praėjusių metų Vyriausybės nutarimą dėl priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos sistemos sukūrimo. Būtent šis nutarimas, prabilęs apie visų penkių centrų reorganizavimą, juos sujungiant ir steigiant vieną valstybinį, viceministro nuomone, privertė savivaldybes kratytis atsakomybės už šias įstaigas: „Tad visi ir sukilo, kodėl mes turime mokėti. „Anksčiau ar vėliau jūs gi pasiimsite jį iš mūsų. Tačiau juk jiems priklauso aptarnauti tuos pačius žmones. Negalima taip skirstyti: „Čia - valstybės žmonės, kiti – savivaldybės“, - kalbėjo ministro pavaduotojas.
Viceministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad reorganizacijos procesas gerokai užtrunka. Vien dokumentacijai tvarkyti reikalingas pusmetis. „Pirmiausia reiktų pertvarkyti biudžetą, parašyti įstatymą dėl įstaigų perėmimo. Pagaliau, tai – tik Vyriausybės nutarimas. Čia - tik gairės. Gal tose gairėse ne vienerius metus suksime galvą, kokius sprendimus priimti, - sulig kiekvienu žodžiu vilniečių viltis marino E. Mačiūnas. – Manau, kad šie metai bus centrų perėmimo ministerijos valdžion pasirengimo metai“.
Ar SAM kaip nors reaguos, jei Vilniaus miesto savivaldybė uždarys jai pavaldų priklausomybės ligų centrą? „Abejoju, ar uždarys... Be abejo, reaguosime. Šiuo metu ir ieškome išeities“, - sakė E. Mačiūnas.
„Du centrus drąsiai galima uždaryti“
Viceministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra didžiulis disbalansas tarp Privalomuoju sveikatos draudimu draustų ir nedraustų pacientų ir pinigų srautų: „Nedraustų pacientų gydoma ne daugiau kaip 15 proc. (išskyrus Kauno PLC, kur šis procentas net 36 proc. – vadinasi, nedirba socialiniai darbuotojai), o biudžeto lėšos skiriamos būtent nedraustiems pacientams, - pabrėžė viceministras. – Taigi, 15 proc. ligonių gydome su 85,9 proc. pinigais“.
Pagal esamą pacientų pasiskirstymą, E. Mačiūno pritarė E. Subatai, logiškiausia būtų šituos priklausomybės ligų centrus versti Viešosiomis įstaigomis. „Nedraustuosius būtų galima gydyti pagal kokią nors specialią programą, bet tokiu atveju Privalomojo sveikatos draudimo fonde reiktų planuoti visai kitas lėšas. Kol kas tai neįmanoma, nes šiandien beveik visos ambulatorinės paslaugos neturi įkainio!!! (aš apie tai jau "brūžinu" keli metai)“, - teigė viceministras.
E. Mačiūnas dar atkreipė dėmesį, kad Šiaulių ir Panevėžio centrai per praėjusius metus iš esmės neteikė ambulatorinių paslaugų. „Šiauliai per metus ambulatoriškai pakonsultavo 11 ligonių! Metadono programą vykdė 3 pirminiai psichikos sveikatos centrai, o Panevėžys apskritai Metadono programą teikė tik 40 pacientų ir jokios kitos ambulatorinės pagalbos..., - statistiką pateikė ministro pavaduotojas. - O ir stacionare gydė beveik išimtinai tik sergančius priklausomybe alkoholiu bei abstinencijos sindromu, beveik visai nedirbo su narkomanais. Manau, kad šituos du centrus tikrai be nuostolio pacientams galima uždaryti, o jų lėšas perskirstyti“.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
