Silpnaregystė – ne kliūtis sveikai gyventi

Ar negalią turintis žmogus gali gyventi sveikai, turiningai ir laimingai? Ar gali tiesiog džiaugtis gyvenimu? Uostamiestyje jau apie 20 metų masažuotoju dirbantis Justinas Kubilius tuo net neabejoja. Nuo vaikystės silpnaregis vyras sako, jog sveikatą palaikyti nėra labai sudėtinga, o susirūpinti reikia jau iki tol, kol ligos neužgožė gyvenimo džiaugsmo. Kokie yra jo sveikatos receptai?

Reklama

Ko išmokė sergantys pacientai

Pradėkime nuo pradžių. Justino silpnaregystė – įgimta bėda. Beje, astigmatizmas, daltonizmas ir, kaip jis sako, „dar kažkas“ vos gimus diagnozuotas ir broliui, nors tėvai regėjimu nesiskundė. Kodėl taip atsitiko, niekas taip ir nepaaiškinęs. O ir pagalbos esą negavęs – anksčiau jos nebuvę, o dabar įpratęs gyventi taip, kaip yra. Su pertraukėlėmis ir labai iš arti gali skaityti, naudotis kompiuteriu. Tiesa, geriau mato su tamsiais akiniais, šviesoje regėti sunkiau.

Nors gimė Kretingos rajone, dėl silpnaregystės šešias klases baigė silpnaregių internate Kaune, paskui mokėsi Vilniuje. Baigęs vidurinę 12 metų dirbo Klaipėdos aklųjų kombinate. Būdamas 33 metų pradėjo mokytis Šiaulių medicinos mokykloje masažuotojo specialybės. Daugelį metų dirbo vienoje uostamiesčio poliklinikoje – čia pacientus, paprastai gana sunkių būklių, net patyrusius traumą, jam atsiųsdavo reabilitologai.

„Dirbdamas pamačiau, kaip žmonės vargsta dėl įvairių ligų, ir suvokiau, kad pats nenoriu to susilaukti. Stebėdamas pacientus supratau, jog stuburą būtina prižiūrėti, kol dar jautiesi gerai. Tuomet ir pats nebuvau labai sveikas - dažnai kamavo galvos skausmas, kiti sutrikimai. Susirūpinau ir ėmiau save labiau prižiūrėti“, - sako Justinas. Jo patirtis parodžiusi, kad ne mažiau nei stuburą privalu prižiūrėti ir žarnyną.

Posūkis sveikos gyvensenos link davė gerus rezultatus – šiandien 54 metų Justinas jaučiasi sveikas ir žvalus.

Taigi kokie jo sveikatos ir geros savijautos receptai?

Krosas, mankšta, masažai

„Pirmiausia susidariau sveikatingumo programą. Pradėjau nuo tempimo pratimų, mankštų, o po kelerių metų jau bėgiojau krosiukus po mišką“, - pasakoja regėjimo negalią turintis sveikuolis. Beje, sveikos gyvensenos žinių jis teigia semiąsis iš interneto.

Iš pradžių atstumai, kuriuos įveikdavo, nebuvo ilgi, paskui, kai organizmas priprato prie krūvių, jie vis ilgėjo.

Tai gal jau ir maratoną galėtų bėgti? „Galėčiau, - atsako, - bet gaila sąnarių. Šeštadieniais nubėgu apie 10 km ir užtenka. Bėgioju, kad gerai išprakaituočiau.“

Anksčiau bėgiodavęs po Girulių mišką, bet norint į jį patekti tekdavo perbėgti gatvę, o tai silpnaregiui nebuvo labai patogu. Šįmet visai netoli namų įrengti dviračių takai palei Danės upę iki Tauralaukio tilto. Vienas patogumas.

Kokioms mankštoms Justinas teikia pirmenybę? Jis pamini vieną seniausių pasaulio kinų mankštų – dvasinio ir fizinio pusiausvyrai išlaikyti. Tos mankštos išmokęs iš vaizdo medžiagos internete.

„Mankštinantis svarbu taisyklingai kvėpuoti ir pajusti savo kūną“, - negaili patarimų.

Kasrytinei mankštai jis skiria apie 40 min.

Savimasažas

Bet mankšta sveikuolis neapsiriboja – žmogus turįs daug dėmesio skirti ir savimasažui.

„Tad rytais pasimasažuoju pėdas, man tai patinka. Pėdoje atsispindi visi organai, tad masažuojant padus galima pagelbėti ir vidaus organams. Ištrini aliejumi, maigai atskiras zonas, daugiau dėmesio skirdamas jautriems taškams. Naudoju eterinius aliejus, jie veiksmingi. Galiu pateikti pavyzdį: jei, kaip rašo knygoje, česnakų eteriniu aliejumi ištrintume pėdas, po 10 minučių pradėtume jausti česnako kvapą kvėpuodami.“

Justinas akcentuoja, jog itin svarbu masažuotis ne tik padus, bet ir pilvą, kuri yra labai svarbi organizmo vieta: 10 kartų sukamaisiais judesiais į vieną pusę, 10 kartų atgal, paskui pamaigyti.

Pilvo ir padų masažams jis pataria naudoti ir medų.

Rytais – kuo įvairesnės košės

Žinome, kad be tinkamos subalansuotos mitybos vargu ar būsime sveiki. Justinas sako, kad mitybai skiria nemažai dėmesio. Jis laikosi mitybos režimo, 3 valandas iki miego nevalgo ir negeria - kai įpranti, tai ne problema.

Kiekvieną rytą ant pusryčių stalo jo namuose garuoja košė.

„Jas vis keičiu, kuo įvairesnes valgau, - pasakoja. - Vakare užsimerkiu šaltu vandeniu, ryte pašildau iki 50 laipsnių C, nupilu vandenį nuo viršaus ir dar sykį pašildau. Būtinai kavamale susimalu nelukštentų moliūgų sėklų ir pusę šaukštelio įdedu į košę. Valgau tai su aliejumi, tai su spirgučiais“.

Neseniai Justinas košei pagardinti pradėjo naudoti ir kokoso sviestą. Jį pasigamina pats: perskelia kokoso riešutą, minkštąją dalį sutarkuoja, paskui trintuvu sutrina, susmulkina, įpila truputį virinto vandens, pastato į šaldytuvą. Kai vanduo apačioje nusistovi, išpila jį arba išgeria. Tai, kas lieka, ir yra kokoso sviestas, tinkamas košei pagardinti.

Mankština ir smegenis

Ar regėjimo negalia neatima džiaugsmo, ar užklumpa depresija, nesijaučia likimo nuskriaustas? Atsakydamas Justinas šypsosi: „Ne, nėra didelės bėdos, nesijaučiu nuskriaustas. Sveikas gyvenimo būdas mane gelbėja. Pagaliau juk yra žmonių, kuriems blogiau, net sveikiems, kurie neprižiūri savęs tinkamai“.

Todėl jis pataria pasinaudoti jo patirtimi: nuo ankstyvo ryto išjudinti kūną, pakrauti organizmą mankšta, savimasažu, kvėpavimo pratimais. Jei liūdesys ir užklumpa, šios priemonės padės jį nuvyti šalin ir net pagerins smegenų veiklą.

Gyvenimą praskaidrina ryšiai su šeima, kelionės į Šveicariją, kur gyvena du jo sūnūs. Dalyvauja jis ir aklųjų bei silpnaregių draugijos veikloje, o didžiausias hobis, lavinantis mąstymą, yra šaškės. Jau daugelį metų dalyvauja tarptautiniuose šaškių turnyruose ir laimi aukštas vietas.

„Loščiau ir šachmatais, bet laiko viskam neužtenka“, - sako jis.

Sveikatai labai naudinga ir tradicija tapusi savaitgalio pirtelė. Čia su draugu ne tik periasi, bet lošia šachmatais, geria arbatą, pasimankština.