Žirgas – ne tik draugas, bet ir gydytojas: ar Lietuvoje išpopuliarės hipoterapija?

Per šešis tūkstančius žmogaus ir žirgo draugystės metų pastarasis padėjo žmogui daugelyje sferų – arkliai suardavo laukus, kad galėtume išsiauginti maisto, perveždavo naujakurius su visa manta į naujas gyvenamąsias vietas, nešdavo į mūšius karžygius. Dabartiniais laikais, kai daugelį šių funkcijų atlieka mašinos, šis žmogaus draugas tampa gydytoju.

Jojant išmokstama judėti

„Ne kartą teko stebėti žmones, kuriems pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo neįkvėpdavo ilgos valandos psichoterapijos seansų, tačiau vos po valandos bendravimo su žirgu, jų akys spindėdavo, o patys vos sulaikydavo įspūdžius“, – pasakoja vaikų ir paauglių psichiatrė, neįgaliųjų jojimo instruktorė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė.

Kartu su kolege Ingrida Ravinskyte, žirgų terapijos specialistė padeda bendravimo problemų bei kitų problemų turintiems vaikams nuo 3 metų.

„Jau seniai pastebėta, kad kai kuriais atvejais gyvūnas gali sunkumų turinčiam žmogui pagelbėti labiau nei kitas žmogus. Žirgų terapija pasižymi visapusišku poveikiužmogaus organizmui–ji turi fizinį, psichologinį, socialinįir edukacinį poveikį“, – pasakoja V. Palubeckienė.

Fizinė terapija pagrįsta žirgo ir žmogaus judesių panašumu:žirgo judesiai, einant žingine, labai panašūsį žmogaus judesius vaikštant, todėl jojimo metu „išoriškai“ mokomasi eiti – kuriamos savarankiškam vaikščiojimui būtinų judesių schemos. Be to, judesiai yra simetriški ir ritmiški, skirtingu metu atsipalaiduoja arįsitempia skirtingos raumenų grupės–gerėja raumenų tonusas, sąnarių judrumas, slopinamas nevalingų judesių pasireiškimas, lavinama pusiausvyra bei koordinacija.

Jojant stimuliuojamiįvairūs jutimų organai, todėl lavinami skirtingi pojūčiai. Fizin įjojimo poveikį galima sustiprinti atliekant įvairius pratimus, specialiai keičiant raitelio kūno padėtį,žaidžiant žaidimus tiek jojant, tiek bendraujant sužirgu nuo žemės, pavyzdžiui, glostant,šukuojant žirgą.

Mokomasi bendrauti ir bendradarbiauti

„Psichologinio ir socialinio poveikio pagrindas yra tai, kad žirgai – iš prigimties neagresyvūs ir labai socialūs gyvūnai. Net būdami prijaukinti, apmokyti, jie natūraliai reaguoja į aplinkinių emocijas, elgesį. Dažnai žirgai vengia piktų, agresyviai besielgiančių žmonių, tačiau noriai bendrauja su nusiteikusiais draugiškai – tai skatina bendrauti, moko adekvačiai reikšti savo emocijas“, – pasakoja V. Palubeckienė.

Glostant, šukuojant, jojant tarp vaiko ir žirgo užsimezga ryšys, suteikiantis motyvacijos domėtis išoriniu pasauliu, tobulėti. Įgyjant naujų įgūdžių valdyti žirgą kyla pasitikėjimas savimi bei aplinkiniais, ugdoma kantrybė ir atsakomybės jausmas, savarankiškumas.

Norint pasiekti rezultato, instruktorius, raitelis ir žirgas turi dirbti darniai – mokomasi bendradarbiauti atsižvelgiant ne tik į savo, bet ir kitų norus, poreikius ir galimybes. Be to, atliekant įvairias užduotis mokomasi pažinti įvairius daiktus, spalvas, raides, skaičius, puses.

Susidomėta po Olimpinių žaidynių

Jojimu kaip gydymo būdu rimtai susidomėta po 1952 m. vykusių Helsinkio olimpinių žaidynių, kai dailiojo jojimo rungtyje sidabro medalį,varžydamasis su sveikais vyrais,iškovojo poliomielitu persirgusi paralyžiuota jojikė Liz Hartel.Nuo tada įvairiose pasaulio šalyse ėmė kurtis įvairios asociacijos, plėtojančios gydymą su žirgų pagalba, neįgaliųjų jojimo centrai. Šiuo metu vien Didžiojoje Britanijoje gydomasis jojimas ir važiavimas kinkiniais per metus taikomas daugiau nei 25 tūkst. pacientų.

Pasiekus teigiamų rezultatų ir plėtojant žirgų terapiją, išsivystė kelios pagrindinės jos atšakos. Tai hipoterapija – gydymas žirgo judesiu. Metodas dažniausiai taikomas sunkią fizinę ar kompleksinę negalią turintiems vaikams, kurio metu specialiai apmokyti fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai, pasitelkdami kokybišką žirgo judesį, siekia sensorinės, judėjimo sistemos ir kognityvinių (pažintinių) funkcijų pagerėjimo.

Taip pat taikomas gydomasis jojimas ir žirgininkystė. Šių užsiėmimų metu per bendravimą ir rūpinimąsi žirgais, jojimą ar kitas veiklas (važiavimą kinkiniais, voltižiruotę – gimnastinius pratimus, atliekamus ant judančio žirgo) siekiama gerinti fizinę,emocinę savijautą ir kasdienį funkcionavimą.Šis gydymo būdas taikomas vaikams ir suaugusiems, susidūrus su pažintinės raidos, emocijųir elgesio sunkumais.Dar viena terapijos pakraipa – psichologinis konsultavimas sužirgais.

Lietuvoje žirgų terapija – vis dar mažai praktikuojama

Nors žirgas yra svarbi mūsų etnokultūrinės tapatybės dalis, Lietuvoje žirgų terapija – dar naujas, perspektyvus gydymo ir ugdymo būdas, iki šiol mažai žinomas ir naudojamas.

Pasak V. Palubeckienės, šiuo metu Lietuvoje dar nėra daug specialistų, užsiimančių žirgų terapija, tad rasti informacijos, kas tokių procesų metu vyksta, gana sudėtinga.

„Lietuvoje, lyginant su pasauliu, dar žengiame pirmuosius žingsnius, žmonės turi gana mažai informacijos, tačiau tie, kurie apsilanko pirmą kartą, dažnai užsuka ir antrą, trečią, o kai kuriems žirgai tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais“, – pasakoja žirgų terapijos specialistė.