Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Vienintelis kriterijus – sveiki žmonės (1)

Vytautas Valevičius | 2013-06-13 15:15:09

Juo ilgesnės diskusijos apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą – tuo labiau grimzta į nežinią priežastys, kodėl kilo pats ginčas. Žmogus iš prigimties – tinginys: jam nesinori dirbti, jam nesinori sirgti. Būtų gerai, kad egzistuotų stebuklinga tabletė ar kapsulė – išgėrei ir sveikas. Tarsi gyvybės vanduo. Tave pašlakstė – tu ir būk sveikas ir jaunas. Deja, to nebuvo, nėra  ir nebus. Niekur ir niekada. Todėl mūsų laukia liūdna dalia – tapti tokiais protingais, jog nedarytume klaidų. Arba bent didelių, nes be mažų žmonija neapsieina.

Vytautas Valevičius
Vytautas Valevičius. Algirdo Kubaičio nuotr.

Mūsų diskusijos pagrindinis trūkumas - kad už esamybės iliuzijų dažnas slepia savo gana ribotą interesą. Tiesa, absoliučių altruistų niekada nebūna, todėl į suinteresuotumą būtina atsižvelgti. Vadinamojoje sveikatos apsaugos sistemoje akivaizdūs keli sandai: valstybė su pinigų kapšu, medicinos darbuotojai, turintys poreikį bent dalį tų pinigų gauti, ir piliečiai,  kurie visi nori... apie tai žr. pradžią.

Šių trijų grupių interesantų poreikiai labai skirtingi, kartais priešiški. Valstybei reikia sveikų dirbančiųjų, medikams - pacientų, piliečiams – greitų ir gerų paslaugų. Matome, kad grupiniai interesai skiriasi, ir gana aiškiai. Būčiau grynasis idealistas, jei nesakyčiau, kad tuos gana skirtingus interesus galima derinti. Geriau ar blogiau. Jei  nebus dirbančiųjų – nebus pajamų, o be pinigų jokia valstybė negali vykdyti savo veiklos. Jei visi bus sveiki, tai ką gydys medikai? Piliečiai pageidautų gyventi gana ilgai ir nesirgti.

Interesų derinimas geriausiai pagrįstas visuomenės pinigų ribotumu. Jokia valstybė negali skirti begalę resursų, sakykim, sveikatos priežiūrai. Reikia kažkiek švietimui, gynybai nuo užsienio ar vidaus priešų, socialinei pagalbai ir t. t. Vadinasi, skiriama suma bus ribojama. Nelįsdamas į detales, galiu patvirtinti, kad ir pačios turtingiausios valstybės numato santykinį lėšų, skiriamų sveikatos apsaugos  sistemai, ribojimą arba bent augimo mažinimą. Gydymas brangus ir ateityje dar brangs. Medicinos mokslas nepinga, tyrimai, aparatūra, vaistai, specialistai – visa tai gali sudaryti neribotas bendruomenės išlaidas.

Dar labiau  piktina  faktas, jog valstybės nėra vienodai turtingos. Aišku, nėra ko Lietuvos lyginti su Afrikos šalimis, tačiau Šiaurės  Amerika, Europa ar kai kurios Azijos šalys yra gerokai turtingesnės. Jos skiria daugiau pinigų sveikatos priežiūrai, nors procentiniai punktai gal ir nelabai skiriasi. Pateiksiu tik vieną palyginimą, kuris parodo mūsų šalies vietą, nes mes labai panašiai skiriame pinigų kaip Estija.

Lentelė
Sveikatos priežiūros išlaidos (paspausti, kad padidėtų)

Resursai nėra begaliniai, neturtingesnės valstybės nesiekia ES vidurkio. Štai JAV leido 8 233 dolerius vieno gyventojo sveikatos priežiūrai, kai ES vidurkis 3268 doleriai, o Estijos - 1294. Dar svarbiau pabrėžti, jog ir JAV,  ir Anglija užsibrėžė tikslą lėtinti išlaidų šiai biudžeto daliai augimą, iš esmės jas išlyginti.

Ką daryti, kai nepakanka pinigų? Finansininkai sako, jog reikia mažinti išlaidas ir tikslingai panaudoti lėšas, t. y. mažinti nuostolius. Aišku, jog tai paprasčiausias atsakymas, bet yra ir kitų kelių. Visų pirma, pagrindinis – mažinti pačių ligonių skaičių. Tam yra daug būdų. Tačiau jie kol kas mažai taikomi. Pirmasis – sveika gyvensena, t. y. sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas (mankšta bei būtinas individualus krūvis), dienos režimas (reguliarus valgymas ir reguliarus laikas miegui). Akivaizdu, jog tai ne tabletė ir kaina gana nedidelė, tačiau efektas – milžiniškas. Antras kelias – ankstyvoji diagnostika. Daugelį ligų galima atskleisti dar joms tik prasidėjus, tačiau tam reikalingos specialios procedūros ar būtini pasitikrinimai sveikatos įstaigose. Kol kas prevencija bei profilaktika lieka podukros vietoje, manau, jog netolimoje ateityje tam skiriamas dėmesys ir lėšos taps patenkinami, t. y.  šiai sričiai reikia skirti ne mažiau kaip 10-15 procentų lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai ir gydymui. Tam tenka keisti valdininkų ir politikų mąstyseną, keisti prioritetus.

Pačią sveikatos priežiūros sistemą reikia irgi vertinti. Tam būtinas kriterijus. Apie jį galima pasakyti aiškiai: reikia atskirti gydymo bei sveikatos sistemas. Sveikatos kriterijumi yra sveiki žmonės, t.y. kokia yra tokių žmonių dalis visuomenėje, kiek ilgai jie dar gyvens sveiki.  Dešimtis metų gulintys ligoninėse – nėra visuomenės tikslas, nors statistika tai ir gerina. Svarbu, jog jis galėtų gyventi ir dirbti kitiems, vadinasi, būti reikalingas.

Galima labai daug svarstyti sveikatos problemas, tai jau daroma radijuje, televizijoje ir kitoje žiniasklaidoje. Kyšis, medikų darbo kokybė, maži medicinos personalo atlyginimai ir t. t.

Manau, kad svarbiausia iš jų – suvokimas, kad niekas geriau nepasirūpins sveikata ir ateitimi, kaip pats žmogus, jokia išorinė gydymo sistema nepakeis asmens pastangų būti sveiku bei ilgaamžiu.

Vytautas Valevičius

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų