Švarus maistas, švarus oras, švarios mintys

Žiema, nors labai ir neskubėdama, vis tiek ateina, o kartu su ja – ir didesnė peršalimo ligų tikimybė. Ir ne tik: paprastai žiemą mažiau judame, daugiau valgome, taip neišvengiamai kenkdami sau. Kaip pasiruošti šaltajam metų periodui, kaip apsisaugoti nuo ligų žiemą? Ką daryti, kad sveiki būtume ištisus metus? Gerų patarimų negailėdama pažėrė sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Vida Stanelienė, papasakojusi apie savo kasdienybę.

Džiaugiasi visa šeima

– Sveikatos formulė, kurią dar X a. atrado Salermo (Italija) vienuoliai, nesudėtinga: švarus maistas, švarus oras, švarios mintys. Aš pridėčiau dar ir aktyvų judėjimą, – sako Vida, kuriai būtent ši paprasta sveikatos formulė kadaise padėjo atgauti sveikatą.

Sveikai gyventi – tai visų pirma plušėti nuo ryto iki vakaro. Neįtikėtina, kiek Vida suspėja nuveikti per dieną, ir visa tai – su energijos, kurią suteikia sveika gyvensena, pagalba. Jos diena kur kas ilgesnė nei daugelio.

– Bijau nugąsdinti miegalius – mano rytas prasideda 5 val. Kontrastinis dušas, mankšta, sultys, pusryčiai, ir prie darbų, – sako moteris.

Vida pasakoja, kad jos draugyste su gamta džiaugiasi visa šeima. Būtent jos pastangomis harmoniją su gamta jaučia ir vyras, ir vaikai.

– Mano vaikai jau suaugę, turi savo šeimas, tačiau mielai klauso mano patarimų, stengiasi maitintis sveikai, – pasakoja V.Stanelienė. – Siunčiu jiems savo natūralias arbatas, jie patys spaudžiasi šviežias sultis.

Vasarą padirbėjus žiema nebaisi

Žiemą prasideda šviesos, natūralių vitaminų badas.

– Tai žinodama, žiemai ruošiuosi vasarą. Raugiu agurkus, kopūstus, šaldau uogas, svarainių, šaltalankių sultis, įvairias daržoves, grybus, – pasakoja Vida. – Verdu ghi sviestą. Vasarą tai daryti geriausia, nes tada karvės ėda žolę. Šis sviestas nedidina cholesterolio. Tai vieninteliai riebalai, kuriems kepant nesusidaro kancerogenų. Pagal indų vedas, tai vienas vertingiausių produktų (kiti du – medus ir natūralūs aliejai). Ghi sviestas tarsi tepalas sutepa sąnarius iš vidaus, atkuria jų funkciją. Jame esančios biologiškai aktyvios medžiagos yra tas arkliukas, kuris nugabena naudingas medžiagas į ląsteles. Šio sviesto galima dėti į arbatas, kad sustiptintų jų poveikį, labai tinka peršalus, nuo bronchito ir t. t.

Vasarą V.Stanelienė renka įvairias žoleles, jų sėklas. Žolelių arbatos žiemą naudingos stiprinti imunitetą. Dėl šviesos stygiaus žiemą gali apimti nerimas, tad Vida pasiruošia jonažolių, melisos, sukatžolių, lofantos ir kt. vaistažolių. Virškinimui pagerinti prisirenka dirvuolės, apynių spurgų, ajero šaknų, kiaulpienių lapų ir žiedų, pelyno, gysločio lapų. Kosuliui įveikti – plautės, raktažolės, pušų pumpurų, šalavijo, raudonėlio, čiobrelio, liepų žiedų. Sąnarių funkcijoms palaikyti labai tinka beržo lapai, o širdies džiaugsmui, kaip ji sako, – gudobelės, pakalnutės, vingiorykštės.

– Taip gamtoj surėdyta – vasarą tempti į savo urvelį viską, ko žiemą nerasime, – šypsosi ji. – Vasarą padirbėjau, prisipyliau pilnus aruodus gamtos gėrybių, tad žiema man nebaisi.

Geriausias prieskonis – badas

Imunitetui stiprinti Vida pasakoja gerianti arbatas, laukinių raudonėlių aliejų, česnakų sultis. Savijautą labai gerina įvairių daržovių sultys. Visą žiemą ji augina įvairius želmenis:

kviečių, avižų, miežių, moliūgų, pipirnės, vaistinės ožragės, builio. Šios sultys, pasak jos, itin vertingos, jas vartojant atstatomas maistingųjų medžiagų balansas, jos labai reikalingos normaliai smegenų veiklai, energijos apykaitos procesui. Jos turi chlorofilo, o jis tiesiogiai virsta į hemoglobiną.

Žiemą Vida stengiasi valgyti įvairių sėklų mišinių, nes, pasak jos, sėklose yra gyvybės informacija. Labai geras mišinys – juodgrūdės, saulėgrąžų sėklos ir kiaulpienių šaknys. Tai maistas skeletui, jis reguliuoja virškinimo procesą, valo gleives, mažina cholesterolio kiekį ir t.t.

– Rytų išmintis sako: „Dievas sukūrė maistą, o velnias – virėją“. Užtat mano racione daug nekaitinto maisto: sultys, sėklos, riešutai, salotos, – patirtimi dalijasi Vida.

Ji įsitikinusi, kad geriausias prieskonis yra badas, ir reguliariai paskiria sau dienas, kad organizmas pats imtų gydytis ir valytis. Tą dieną ar laiką Vida vadina pasninku. Tada nieko nevalgo, geria Glauberio druską, po to – sultis ir vandenį. Pasak jos, taip išsivalo ne tik žarnynas, bet ir smegenys.

– Taip atsiranda vietos kūrybinei veiklai, nušvinta atmintis, atleidžia sąnarius, nukrinta nereikalingi kilogramai. Tai veiksminga priemonė, tiesa, pirmi kartai buvo skausmingi, tačiau dabar, žinodama, koks bus efektas, įveikiu lengvai, – pasakoja moteris.  

Pasak jos, neatskiriama sveikos gyvensenos dalis – pirtis:

– Labai mėgstu pirtį, vantas, masažą pirtyje ir, žinoma, pirties arbatą. Arbata pastiprina pirties poveikį, o pirtis – arbatos.

V.Stanelienė pirtyje savo kūną palepina natūraliomis šveitimo priemonėmis, kurias lengva pasidaryti: sucukrėjęs medus, gintaro pudra, citrinos sulčių lašelis, keli lašai natūralaus aliejaus. Veidui labai tinka šaldytų želmenų sulčių kompresiukai.

Skubėti lėtai

Galbūt kam nors pasirodys, kad visa tai užima pernelyg daug laiko? Juk jo taip trūksta. Vida tvirtina, kad viską suspėji, kai...skubi lėtai.

– Raskite laiko sau, savo šeimai, artimiesiems. Labai svarbu mylėti. Nors kartą per dieną reikia rasti laiko ir nuoširdaus noro pasakyti „myliu“ ir padaryti gerą darbą, nebūtinai matomą kitiems.

Vida įsitikinusi, kad labai svarbu visur ir visada jausti saiką. Pasak jos, tai gamtos sąjungininkas ir sveikatos sargas. Saiką reikia jausti ir valgant, ir geriant, ir net mylint, ir nenuodyti savęs besaikiu valgymu, pavydu, apgaule, nedoru gyvenimu...– pataria ji.

Jau aštuonerius metus gyvendama harmonijoje su gamta, Vida sako pajutusi visai kitokią gyvenimo kokybę.

Dabar ji dėkoja Dievui už naują dieną.

– Supratau, kokia galinga yra gamta: statanti, auginanti ir duodanti vilties geriau gyventi.

Birutė Slavinskienė

kurjeris.lt