„Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa jau apima beveik visą Lietuvą, nuo 2009 m. ji vykdoma Vilniaus ir Kauno apskrityse, nuo 2012 m. ją pradėta vykdyti ir Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse“, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė gydytoja Birutė Aleknavičienė.
Pasak gyd. B. Aleknavičienės, šios programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos.
Pagal programą visiems 50–74 metų amžiaus moterims ir vyrams 1 kartą per 2 metus atliekamas imunohistocheminis slaptojo kraujo išmatose tyrimas (iFOBT testas).
Šeimos gydytojas pakviečia pacientą atlikti tyrimą įteikdamas jam specialų informacinį pranešimą, pacientui atvykus - paaiškina jam apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos priemones, apie iFOBT testo atlikimą, apie tyrimo reikšmę ir tolesnius veiksmus.
Jei slaptojo kraujo išmatose neaptinkama, iFOBT testas kartojamas po 2 metų. Jei atlikus tyrimą išmatose randama slaptojo kraujo, pacientas siunčiamas pas specialistą atlikti kolonoskopijos, paaiškinus apie žarnyno paruošimą prieš kolonoskopijos tyrimą, kurio metu specialiu aparatu - kolonoskopu - storasis žarnynas apžiūrimas iš vidaus, siekiant nustatyti kraujavimo židinį. Kartu su siuntimu pacientui išrašomi arba išduodami žarnynui paruošti skirti medikamentai.
Pacientas gali pasirinkti, ar kolonoskopiją jam atlikti bendrinės nejautros sąlygomis, ar be jos. Jei kolonoskopijos metu nustatoma, kad storoji žarna normali, pacientas tiriamas iš naujo ir iFOBT tyrimas atliekamas ne anksčiau nei po 10 metų.
Jei kolonoskopijos metu pacientui nustatyta storosios žarnos patologija, atliekama biopsija ir paimta biopsinė medžiaga siunčiama į patologijos laboratoriją. Ištyrus mikroskopu ir nustačius diagnozę, pacientas siunčiamas gydytis.
1 kartą per 1 ar 2 metus atliekamas slaptojo kraujo išmatose testas gali sumažinti mirtingumą nuo storosios žarnos piktybinių navikų apie 33%.
vlmedicina.lt