"Reorganizacijos minusas – atotrūkis nuo stacionaro"(7)

Klaipėdiečiai vieni iš pirmųjų šalyje vadovaudamiesi numatyta sveikatos priežiūros sistemos reformos eiga 1997 metais nuo ligoninių atskyrė pirminę sveikatos priežiūros grandį. Tačiau Klaipėdos sveikatos priežiūros centro (KSPC) vadovė Loreta Venckienė šiandien įsitikinusi, kad skubėta be reikalo. Anot jos, patirtis parodė, kad tose įstaigose, kuriose teikiamos ne tik pirminio, bet ir antrinio lygio paslaugos po vienu stogu, daugeliu atvejų geriau ir pacientams, ir medikams.

Reklama

Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centras buvo sukurtas atskyrus nuo stacionaro ir sujungus kelias įstaigas: Klaipėdos miesto ligoninės I ir III poliklinikas, kaip atskirą juridinį vienetą veikusią I vaikų polikliniką bei Klaipėdos miesto vaikų ligoninės III vaikų polikliniką. 1997 metais rugpjūčio 19 dieną oficialiai veikti pradėjusi įstaiga kiek vėliau užsimojo susigrąžinti antrinio lygio specialistus, dėl to buvo pakeistas ir įstaigos pavadinimas - jame nebeliko žodžio “pirminės”. Tačiau ne veltui sakoma, kad griauti lengviau nei statyti.

Negauna kvotų

“Licencijų antrinio lygio paslaugoms mes turime labai daug: galėtume teikti endokrinologines, oftalmologines paslaugas, labai reikia urologo paslaugų, bet Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitus įstatyminę bazę bei sutarčių sudarymo tvarką kvotų mes negauname ir praktiškai nėra vilčių, kad gautume. Tai reiškia, kad ir šių specialistų mes negalime turėti. Kadangi šeimos gydytojai turi konsultuotis su specialistais, daugeliu atvejų vaistai negali būti išrašomi be jų konsultacijos, pacientai yra priversti klajoti po miestą, ieškoti, kur mažesnės eilės”, - dėl nepatogumų apgailestavo L. Venckienė.

Ji džiaugėsi, kad antrinio lygio radiologijos, echoskopijos, ginekologijos paslaugoms, LOR specialistų konsultacijoms kvotas pavyko išsaugoti, tad šias paslaugas su siuntimais žmonės gauna nemokamai.

“Žvelgiant iš gydytojų pozicijos, reorganizacijos minusas yra atsiradęs didžiulis atotrūkis nuo stacionaro. Jaučiame izoliaciją - turime labai mažai žinių apie tai, kokie tyrimai atliekami antriniame lygyje. Pacientams buvo lengviau, kai pas specialistus dar galėjo kreiptis be siuntimų, o dabar tas siutimų rašymas – ir juos, ir gydytojus labai išvargina”, - teigė vyriausiosios  gydytojos pavaduotoja šeimos medicinai Angelė Razgienė.

Anot jos, kai šeimos gydytojai ir specialistai konsultantai dirba šalia, lengviau vykdyti ir valstybės finansuojamas profilaktines programas. Juolab, pastebėjo A. Razgienė, kad dar ne visi žmonės supranta profilaktinių tyrimų svarbą.

“Kai kuriems atrodo, kad lyg ir gydytojas atsakingas už jo sveikatą. Tenka įkalbinėti, kad nueitų, pasitikrintų”, - pasakojo gydytoja.

Didžiausia mieste

Nepaisant minėto nepatogumo, Klaipėdos SPC išlieka didžiausia mieste ir dirba pelningai.

“Turime apie 70 tūkstančių pacientų. Jų sumažėjo, bet pastaruoju metu pacientai po truputį sugrįžta pas mus. Gydytojai, kurie kažkada išėjo iš mūsų, automatiškai susirinko pacientus, bet gal mažesnėse klinikose nuolat kylantys skandalai dėl papildomų, iškvietimo į namus mokėjimų išvargino žmones”, - svarstė įstaigos vadovė.

L. Venckienė pažymėjo, kad jų įstaigą tikrinę Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovai jokių pastabų dėl papildomų mokėjimų neturėję.

“Aišku, pas mus yra mokamų paslaugų, bet visos jos - griežtai pagal ministro įsakymus. Kai pradėjome savo veiklą, buvome paveldėję 1, 5 milijono svetimų skolų, kaip tik tuo metu labai sumažėjo finansavimas. Ir jeigu nieko būtume nedarę, būtume bankrutavę, ką visi nuo pat pradžių mums ir  prognozavo: sakė, kad mes dirbsime dvejus, trejus metus ir mūsų nebeliks. Bet mes dabar dirbame pelningai, darbuotojai nebeišeina ir į užsienį nevažiuoja”, - tvirtino L. Venckienė.

Šiuo metu Klaipėdos SPC, be centrinio padalinio, veikiančio buvusiose III poliklinikos patalpose, ir skyriaus Klaipėdos miesto stomatologinėje poliklinikoje, turi kelias ambulatorijas - Vaidaugų, Žvejų, Saulėtąją, Mokyklos ir Kretingos.

“Vaidauguose dar turime ir fizinės medicinos ir reabilitacijos padalinį, kad pacientai, kurie konsultuojami reabilitologo, vietoje galėtų gauti masažo paslaugą, elektros ar kitas procedūras”, - pasakojo L. Venckienė.

Trūksta šeimos gydytojų

Anot Klaipėdos PSC vadovės, didžiausia problema šiuo metu yra šeimos gydytojų trūkumas: dalis gydytojų turi net po 2000 pacientų.

“Per paskutiniuosius metus pas mus įsidarbino tik keletas pirminę rezidentūrą baigusių gydytojų. Dauguma šeimos gydytojų yra persikvalifikavę mūsų terapeutai, pediatrai. Gydytojų amžiaus vidurkis - didelis, yra ir pensininkų nemažai, bet mes džiaugiamės, kad jie dirba, nes jei jų nebeliktų, situacija Klaipėdoje būtų sudėtinga”, - neabejoja L. Venckienė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, jog dalis šeimos gydytojų jų įstaigoje dirba komandiniu pagrindu.

“Komanda, pakeičianti šeimos gydytoją, yra chirurgas, ginekologas ir terapeutas arba pediatras. Iš dalies taip net geriau. Beje, iš mūsų patirties galiu pasakyti, kad visai panaikinti pediatrus tikrai nėra tikslinga - gal kada nors bus suprasta, nes ypač mažų vaikų priežiūra šeimos gydytojui yra sudėtinga. Tai turėtų atlikti pediatrai nors kol vaikui sueis treji metai”, - mano L. Venckienė.

Ji svarstė, kad jeigu viskas būtų daroma griežtai pagal šeimos gydytojo normą, tai beveik visus, kuriuos jų įstaigoje dabar priima komandiniu principu dirbantys chirurgai ar ginekologai, reikėtų siųsti į antrinį lygį.

“Mes ir gipsuojame, ir ginekologai visu tempu dirba. Kartais pagalvoju, kas dėtųsi mieste, jei visi dirbtų tik pagal šeimos gydytojo normą: kokios būtų eilės, pavyzdžiui, pas ginekologus. Šeimos gydytojo vaidmuo šioje vietoje - kaip dispečerio, jam lieka bemaž tik profilaktinis darbas”, - pastebėjo L. Venckienė.

Įstaigos vadovė pasidžiaugė, kad per visus įstaigos gyvavimo metus pavyko išlaikyti gana didelį slaugytojų skaičių: kiekvienas gydytojas turi bendruomenės slaugytoją,  taip pat veikia Ikigydytojinis kabinetas, kur slaugytoja vaikus pasveria, išmatuoja jų ūgį, patikrina regą, procedūrinis, skiepų kabinetas.

Vieninteliai šalyje turi budinčią gydytojo tarnybą

Klaipėdos SPC vienintelė šalyje turi budinčią gydytojo tarnybą: Vidaus reikalų ministerijoje šis projektas buvo pripažintas gero pavyzdžio projektu.

“Turime padalinį, kuris dirba visą parą be poilsio dienų. Mūsų pacientai ir receptus, ir būtinąją pagalbą, ir gydymą gali gauti ir naktį, ir švenčių dienomis. Šeštadieniais ir sekmadieniais dieną gydytojas vyksta pagal iškvietimą į namus, jeigu reikia”, - informavo L. Venckienė.

Jos manymu, plačiai paplitęs kitų įstaigų sutarčių sudarymas su ligoninių priėmimo skyriais nėra pirminės sveikatos pagalbos teikimas.

“Tai iškreiptas vaizdas. Greitoji atvažiuoja, suleidžia vaistus, o paskui žmogus vis tiek turi eiti pas šeimos gydytoją, kad jis paskirtų gydymą. Dvigubas darbas. Bet kadangi ministerija deklaravo, kad šeimos gydytojas dirba visą parą, bet iki galo nepareikalavo, niekas daugiau to ir nedaro. Mums tai yra papildomos išlaidos, bet žmonėms visą parą budinčios tarnybos tikrai reikia. Turime sutartis su kai kuriais sveikatos centrais, kurie galvoja apie pacientus, tai jie tikrai gauna pagalbą”, - pasakojo L. Venckienė.

Stiprus reabilitacijos skyrius

Klaipėdos SPC Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Vladimir Rožnov pasidžiaugė, kad daugybė pacientų iš viso miesto renkasi vieną iš seniausių Klaipėdoje -  jų įstaigos reabilitacijos skyrių,  galintį pasigirti kvalifikuotais, didelę patirtį turinčiais specialistais ir didžiuliu spektru paslaugų.

“Šis skyrius egzistuoja tiek, kiek egzistuoja šita poliklinika. Būna, kad trisdešimtmečiai, kadaise lankę čia procedūras, kineziterapijos užsiėmimus, dabar pas tą patį specialistą atveda savo vaikus. Išlaikėme visas  vandens procedūras, tarp jų ir tas, kurių metu kūdikiai nuo dviejų savaičių mokomi plaukti. Turime gydomojo purvo, parafino aplikacijų procedūras, magneto, šalčio terapiją, limfodrenažinį masažą, stuburo tempimo aparatą... Ko tik neturime”, - šypsojosi V. Rožnov.

Pagrindinis šio skyriaus darbuotojų tikslas, anot V. Rožnovo, yra padėti pacientui pačiam „išeiti iš ligos“,  išvengti skausmo sindromo, kiek galima sumažinti suvartojamų vaistų kiekį ir kuo greičiau grąžinti žmogų į normalų gyvenimą.

“Pasakysiu jums seną anekdotą, kuris pasakojamas tarp gerų medikų: “Jeigu daktaras paskyrė vieną tabletę - geras medikas, jei dvi - neblogas, jei tris - reikia abejoti jo kvalifikuotumu, o jei keturias – jam reikia skubiai vykti į perkvalifikavimo kursus.” Gaila, kad efektyviai žmogaus gyvenimo kokybę, savijautą pagerinančios vandens procedūros, purvo vonios ar tokios procedūros kaip stuburo tempimas, laikomos prabangos dalyku ir  ligonių kasų neapmokamos”, - sakė V. Rožnovas.