Niekam nelinkiu įklimpti į tokį purvą, kokiame buvau aš(1)

Esu Šarūnas Mačiulis, dainų autorius ir atlikėjas, pedagogas, inžinierius, programuotojas. Kuriu dainas, koncertuoju, daug važinėju po Lietuvą ir visą platųjį pasaulį, kur išsimėtę mūsų tautiečiai.

Reklama

Supratau, kad nėra prasmės tuščiai švaistyti laiką

2008 m. liepos 4 d. paskutinį kartą vartojau alkoholį, po pusmečio mečiau rūkyti, o po to pradėjau sveikai maitintis. Jeigu kas prieš ketverius metus būtų pasakęs, jog gyvensiu tokį gyvenimą, būčiau palaikęs tokį žmogų idiotu ir skaniai pasijuokęs. Dabar esu visiškas abstinentas ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žmogus.

Priežasčių buvo labai daug, bet pagrindinė - supratimas, kad toliau taip gyventi, kaip anksčiau, negalima ir nėra prasmės tuščiai švaistyti laiką. Visiškai pasikeitė vertybių sistema. Staiga atsivėrė akys. Daugelis dalykų, kurie atrodė verti būti gyvenimo tikslu, staiga pasirodė tokie smulkūs ir menkaverčiai.

Jau po pirmųjų savaičių pajutau sveikatos gerėjimo ženklus. Maždaug po devynių mėnesių, galima sakyti, atgimiau iš naujo. Nors tobulėjimui ribų nėra. Sulig kiekviena diena jaučiuosi vis geriau. Netgi jaučiu pagerėjimą profesinėje veikloje. Galiu pakelti vis didesnius koncertinius krūvius. Sustiprėjo balsas.

Iki to laiko visą gyvenimą viską dariau priešingai. Gėriau ir rūkiau. Pirmenybę teikiau beprasmiškoms linksmybėms ir lėbavimams. Dabar net nebegaliu įsivaizduoti, jog tai buvau aš. Nebenoriu. Niekam nelinkiu įklimpti į tokį purvą.

„Ar tai viskas, ką aš pasiekiau savo gyvenime?“

Po užsitęsusio 49-ojo gimtadienio šventimo (gėriau 11 mėnesių nesustodamas), kažkuriuo momentu pagalvojau: artėja 50-metis. Jubiliejus... O ką aš gero padariau savo gyvenime, ką pasiekiau? Taip, pasiekta nemažai ir, duok Dieve, kitam tiek pasiekti, bet ar tai tikrai tiek, kiek aš galiu ir sugebu. Aišku, kad ne. Aišku, kad neišnaudojau net dešimtadalio savo potencialo. Tada tariau sau: viskas, užtenka, nusibodo taip gyventi, reikia viską keisti iš pagrindų. Nusprendžiau pabandyti nebegerti alkoholio. Paaiškėjo, jog tai ir buvo didysis mano gyvenimo stabdys bei pagrindinė visų problemų priežastis. Gyvenimo ratas pradėjo suktis kita linkme, įgaudamas su kiekviena diena vis didesnį pagreitį gerėjimo link. Susitvarkė viskas: ir sveikata, ir visi kiti buitiniai ir muzikiniai reikalai.

Šeima labai teigiamai reagavo į visus šiuos pokyčius, palaikė moraliai. Nors gyvenimas dar iškrėtė savo šunybių: pusės metų laikotarpiu mirė žmona, sesuo, uošvis ir netgi mylimas šuo, bet aš jau buvau pakankamai stiprus, kad atlaikyčiau šiuos likimo smūgius. Beje, buvo tokių, kurie stebėjosi, kodėl neužgėriau, juk buvo pakankamai „rimtos“ priežastys „nuplauti“ skausmą ir pulti į depresiją. Dabar galiu tik viena pasakyti, kad visa tai ištvėriau būtent todėl, kad buvau blaivus.

Laisvalaikiu pradėjau daugiau sportuoti. Važinėju dviračiu, dalyvauju (kai randu laiko) įvairiuose žygiuose ir maratonuose. Daugiau laiko stengiuosi praleisti gryname ore. Sezono metu ypač daug vartoju šviežių vaisių ir daržovių.

   „Sausi“ pasibuvimai sparčiai plinta

Šventės muzikantui visada yra darbymetis pas kitus žmones, todėl „šeimyninės“ liko tik dvi: Kūčių vakaras ir Naujieji metai, kurie sutampa su mamos gimtadieniu. Visus gėrimus dabar atstoja įvairiausios žolelių arbatos ir naminės sultys. Aplinkiniai į pasikeitusį šventimo būdą reaguoja labai entuziastingai. Palaiko mane ir „dėl kompanijos“ vis daugiau žmonių praleidžia šventes „sausai“, linksmai besišnekučiuodami, bendraudami, sutraukdami smagią dainą. Tokių pasibuvimų ypač padaugėjo paskutiniu metu. Blaivi šventė tampa gražia tradicija. Tai negali nedžiuginti. Mūsų gretos auga ir didėja.

Labai nedaugelis išdrįsta paprieštarauti, jog švenčiant nereikėtų vartoti alkoholio ar kad blaivi šventė yra nelinksma. Kitaip manantiems visuomet pasakau: prisimeni, koks aš buvau prieš penkerius metus? Kaip atrodžiau? O dabar? Jauti skirtumą?

Reikia nenuleisti rankų

Man atrodo, jau sveiko gyvensenos judėjimas Lietuvoje įgijo pakankamai gerą pagreitį. Apie tai liudija ir klubų gausa ir vasaros sveikatingumo stovyklų skaičiaus augimas. Reikia tik nenuleisti rankų ir eiti pirmyn, ypač jaunosios kartos ugdymo sveikuoliškumo dvasia. Lieka vis mažiau tokių žmonių, kurie nieko nežino apie sveiką gyvenseną. Visi yra girdėję ką nors apie tai, bet užsiimti tuo reikia papildomos motyvacijos.

 Šarūnas Mačiulis

Parengta įgyvendinant Sveikatingumo metų projektą „Aš - už sveiką Lietuvą“