Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Neįgaliųjų priežiūra Anglijoje – galimybė mokytis ir tobulėti(1)

Genovaitė Privedienė | 2012-11-16 00:01:57

21 metus Lietuvoje dėsčiusi moksleiviams informatiką ir matematiką, Elena Tumavičienė nuo 2006 metų Anglijoje prižiūri neįgaliuosius ir ligonius. Nors planavo svetimoje šalyje padirbėti tik metus, kol kas grįžti atgal nežada. Kodėl? Kuo patraukli ir įdomi jai pasirodė Anglija, jos sveikatos priežiūros sistema? Pasikalbėjome.

Elena Tumavičienė ir John Borthwick
Asmeninio padėjėjo darbas suteikia galimybę ir pakeliauti. Elena Tumavičienė ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis John Borthwick Venecijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

 Elena,  kaip jūs atsidūrėte Anglijoje? Kas privertė išvykti?

 Labai mėgau savo darbą, domėjausi naujovėmis, dalyvaudavau įvairiuose projektuose. Dauguma projektų buvo tarptautiniai, reikėjo rašyti anglų kalba, mokiausi jos savarankiškai, lankiau įvairius kursus, bet negalėjau nugalėti kalbos barjero.

Spaudoje buvau skaičiusi, kad Vokietijoje mokytojai gali pasiimti metus mokamų atostogų ir jiems išsaugoma darbo vieta. Gal paskatinta šio straipsnio, gal šiaip norėdama naujovių ar išbandyti save, nutariau išvykti metams į Angliją, norėjau išmokti laisvai kalbėti ir rašyti angliškai, pailsėti nuo mokytojos darbo, susipažinti su kitos šalies kultūra ir papročiais.

Ir kaip sekėsi susirasti darbą Anglijoje?

  Darbą gavau privačioje neįgaliųjų priežiūros kompanijoje Anglijoje, Telfordo mieste. Internete radau skelbimą,  užpildžiau anketą, interviu vyko Lietuvoje, už įdarbinimą mokėti nereikėjo. Atvažiavo firmos atstovai iš Anglijos ir darė atranką Vilniuje. Reikėjo bendrauti angliškai. Kadangi šiek tiek jau galėjau susikalbėti, tą darbą gavau. Neturėjau jokios patirties, nes mano šeimoje nebuvo nei ligonių, nei invalidų, nei senų žmonių, kuriems būtų reikalinga priežiūra.

Kompanija sumokėjo už bilietą, maloni moteris pasitiko mus Mančesterio oro uoste, savaitei apgyvendino gerame viešbutyje, maitino nemokamai tris kartus per dieną. Su manim iš Lietuvos atvyko devynios moterys. Iš pradžių buvo šiek tiek baugu, viskas nauja, bet greitai ta baimė ištirpo, bendravimas buvo malonus, jautėsi visapusiška pagalba iš firmos pusės.

Prieš pradedant dirbti, reikėjo išklausyti 5 dienų kursus, gauti kursų sertifikatus (ir dabar kasmet reikia važinėti į  kursus atnaujinti žinių). Už kursus ir viešbutį nereikėjo mokėti, bet reikėjo bent šešis mėnesius išdirbti kompanijoje. Per kursus buvo sutvarkyti ir kiti darbui reikalingi dokumentai, atidaryta banko sąskaita.

Po kursų pasirašėme kontraktus. Priskyrė mums po vadybininką, palinkėjo sėkmės ir kompanijos vairuotojas nuvežė mus į nuomojamą namą Walsall. Apgyvendino jame už 200 svarų per mėnesį. Nuomą atskaičiuodavo iš atlyginimo.

Kokį darbą tenka dirbti?

Mano kompanija siunčia darbuotojas prižiūrėti ligonių į jų namus. Darbas yra trijų rūšių: gyvenimas ir darbas jų namuose, valandinis ir budėtojo darbas.  Aš pagal kontraktą 2-3 savaites gyvenu ir dirbu ligonio namuose, savaitę galiu ilsėtis.

Vadybininkas suranda man darbą, jam galiu paskambinti, jei reikia kokios nors pagalbos. Jei jis neatsiliepia, tada skambinu į kompaniją, ten visą parą yra budintis žmogus, kuris stengiasi tavo problemą išspręsti. Jei rimta bėda, susijusi su ligonio sveikata, reikia skambinti 999 ir kviesti greitąją pagalbą.

Dauguma ligonių priežiūros kompanijų Anglijoje yra privačios, socialinės tarnybos samdo tas kompanijas, jos gauna finansavimą iš valstybės. Man atlyginimą moka ne ligonis ar jo šeima, o kompanija. Aš turiu mokėti visus mokesčius, darbas yra legalus, skaičiuojasi pensija.

Kokie pirmieji įspūdžiai naujame darbe?

 Atvažiavau į Angliją, norėdama išmokti anglų kalbą, bet vos ne pirmą darbą gavau pas seną mokytoją, kuri negalėjo kalbėti. Ji spausdindavo mašinėle ir aš taip galėdavau suprasti, ko ji nori. Tai speciali mašinėlė, leidžianti nekalbantiems žmonėms susikalbėti.

Kasdien turėjau 3 laisvas valandas, darbas nebuvo sunkus: turėjau  ją ryte pakelti, naudojant keltuvą, pasodinti į vežimėlį, palydėti į vonios kambarį, aprengti, paruošti pusryčius, pasodinti ją į fotelį, suplauti indus, paduoti ką nors... pašildyti pietus, padaryti arbatos. Vakare iš vežimėlio perkelti į lovą.  Kartą per savaitę ateidavo valytoja, moteris iš kitos kompanijos išmaudydavo ją, kaimynas nupirkdavo maisto, sūnus atvažiuodavo sutvarkyti sodo, ateidavo moteris išlyginti drabužius. Aš turėjau savo atskirą kambarį su televizorium. Pas ją aš išdirbau beveik metus.

Po metų mano visos draugės jau kalbėjo angliškai laisvai, o aš dar lemenau.

Buvo ir tokių darbų, kaip saugoti ligonio katę, kol jis guli ligoninėje, arba vedžioti šunį tris kartus per dieną, nes jis pats negali, arba sukti cigaretes ligoniui, nes taip jam pigiau. Vieno ligonio mama sugalvojo, kad aš kartą per savaitę gaminčiau jų šeimai lietuviškus patiekalus. Atsisakiau.

Kokiems ligoniams reikalinga jūsų pagalba?

 Mano visi ligoniai patyrę stuburo traumas: buvę regbio žaidėjai, po nelaimių, avarijų, turį įgimtas patologijas, nesėkmingai bandę nusižudyti... Dauguma jų sėdi vežimėliuose. Vieni valdo rankas, kiti tik gali pasukti galvą. Kai kurie yra labai pikti, ir pas juos niekas nenori dirbti. Paprastai mes apie tuos ligonius žinome ir važiuojame tik pabūti savaitę ar kelias dienas. Bet dauguma ligonių yra geri, supranta, kad tu nesi vergas, turi savo darbo valandas.

Kalnuose
Elena Prancūzijos kalnuose. Asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi po metų į Lietuvą visgi negrįžome, kaip klostėsi tolesnis gyvenimas Anglijoje?  

 Po metų darbo ir gyvenimo Anglijoje jau buvau pailsėjusi nuo mokyklos, šiek tiek pramokusi anglų kalbos. Tuomet įstojau į  koledžą kelti  kvalifikacijos, lankiau paskaitas, laikiau egzaminus. Buvo labai sunku, bet įdomu save išbandyti, nes mano grupėje nebuvo užsieniečių, tik anglai, todėl visur reikėjo suspėti su jais. Jiems buvau labai įdomi, nes lietuvius ar lenkus jie įsivaizduoja tik plaunančius namus ar pakuojančius vištas. Pradžioje net sulaukiau klausimų, ar  suprantu, kad čia koledžas ir reikės mokytis. Turėjau įrodyti, kad suprantu, kur patekau. O kai išlaikiau stojamąjį matematikos testą geriausiai iš grupės, visi dėstytojai buvo nustebę, nes manė, kad susikirsiu.

Kaip tik po metų patekau pas žmogų, kuris ir įkūrė tą kompaniją, kurioje aš dirbau. Jis papasakojo, kaip šis verslas prasidėjo.

Įdomu, papasakokite apie verslo pradžią.

 Jį 1992 metais pradėjo šeima, kurios vienas narys buvo neįgalusis, turįs  stuburo pažeidimą, ir jis pasisamdė globėją gyventi ir dirbti jo namuose. Taip kilo idėja pradėti verslą. Tuo metu tai buvo maža įdarbinimo kompanija, kuri išaugo į didelę. Jie surasdavo neįgaliesiems  ar ligoniams žmones, galinčius juos prižiūrėti.

Kompanijai pinigus moka socialinės tarnybos ar vietinės valdžios institucijos. Kai paslaugas iš kompanijų pradėjo pirkti valstybinės institucijos, jos pradėjo augti kaip ant

mielių. Ne visos Anglijos grafystės gauna vienodą finansavimą. Kartais du klientai, turį tokią pačią negalią, gyvenantys beveik šalia vienas kito, bet skirtingose grafystėse, gauna nevienodai: vienas turi du ar tris padedančius žmones, o kitas - tik kelias valandas ateinantį.

Pirmiausiai klientas kreipiasi dėl globos ar slaugos į socialines paslaugų tarnybas. Sudaroma komisija iš sveikatos apsaugos specialistų ir jie nusprendžia, kokią globą skirti ir kiek pinigų tai kainuoja. Tada jie ieško kompanijų, kurios galėtų atlikti šį darbą. Tai multimilijoninis verslas Anglijoje. Valstybė ligonių slaugai ar globai skiria labai dideles lėšas. Pvz., kompanija, kurioje aš dirbu, turi apie 160 ligonių ir gal apie 500 – 600 darbuotojų. Tai laikoma maža kompanija, bet  per metus disponuoja apie 20 - 25 mln. svarų. Tokia kompanija kaip „Active Assistance“ (pirmoji kompanija, kuri pradėjo tą verslą)  yra vidutinio dydžio, turi apie 200 klientų. Tų kompanijų daug. Už vieno ligonio priežiūrą kompanija prašo apie 1200 - 3000 svarų per  savaitę. Darbuotojas  už ligonio priežiūrą namuose per savaitę uždirba apie 300 – 400 svarų.

Norvegijoje
Norvegijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Ar pačiai teko tiesiogiai susidurti su Anglijos sveikatos apsauga? Kokį tai paliko įspūdį?

Atvažiavus į Angliją, būtina prisiregistruoti pas šeimos gydytoją - susirasti artimiausią NHS (National Health Service), užpildyti anketą. Tada tau paskiriamas apsilankymas pas šeimos gydytoją.

Dauguma dantistų yra samdomi NHS, todėl už taisymą mokėti reikia mažiau. Kas 6 mėnesiai paskiriamas dantų patikrinimas, bet jei neturi problemų, nebūtina eiti. Galima paskambinti ir prisiregistruoti vėliau. Jei dantis skauda, priima tą pačią dieną arba nusiunčia į kitą odontologijos kabinetą. Dantisto priėmimas kainuoja apie 17 svarų, nesvarbu, ar tik patikrino, ar davė receptą. Jei plombuoja, reikia mokėti daugiau.

Dauguma vaistų yra receptiniai. Jų kainos visur vienodos. Nesvarbu, kiek vaistai kainuoja, reikia mokėti 7, 65 svaro. Jei yra panašių vaistų be recepto ir jų kaina mažesnė, vaistininkas pasiūlo pirkti be recepto. Vaistinėse jokių akcijų nėra. Gali būti akcija šampūnui ar vitaminams...

Šeimos gydytojas nustato ligą, išrašo receptą, seselė paima kraujo, šlapimo tyrimą, patikrina spaudimą. Jei reikia daryti rentgeno nuotrauką, atsiunčia siuntimą paštu ir pasiūlo keletą artimiausių ligoninių. Rezultatai atsiunčiami pas šeimos gydytoją. Galima pasiskambinti į registratūrą ir paklausti. Registratorė pasako, ar tau viskas gerai, ar tau reikia vėl registruotis pas gydytoją. Kartais rezultatų reikia laukti labai ilgai. Man skaudėjo kaklą, nusiuntė persišviesti, rezultatas atėjo po dviejų mėnesių. Tuo metu jau kaklas buvo praėjęs skaudėti.

Kai turėjau sveikatos problemų, teko gulėti ligoninėje. NHS samdo privačias ligonines, kurios yra labai modernios, turi naujausią įrangą. Už nieką mokėti man nereikia. Jei šeimos gydytojas nustato, kad tau reikia specialisto, atsiunčia laišką, kuriame nurodo tavo registracijos numerį ir ligoninių sąrašą, kur galima nuvykti pas specialistą. Tai gali būti ir privati ligoninė. Tokią aš ir pasirinkau. Aptarnavimas buvo labai malonus, jokių eilių nebuvo, kyšio niekam nereikia duoti.  Gydytojas nustatė, kad reikalinga operacija, paskyrė laiką. Seselė padarė kraujo tyrimą, paaiškino, kas bus daroma, ką reikia atsinešti, kiek laiko tai užtruks, kokios gali būti komplikacijos... Atvykus į ligoninę, pasitiko moteris ir nuvedė į palatą. Palata - kaip viešbučio kambarys, su atskira vonia, tualetu, televizoriumi, telefonu... Ligoninė labai švari, šilta ir jauki. Ta pati moteris užpildė anketą, net paklausė, ką aš norėčiau valgyti po operacijos. Pasirinkimas buvo nemažas: keturių

rūšių sumuštiniai arba sriuba, jogurtai, arbata ar kava, sultys, sausainiai... Buvau nustebinta tokio aptarnavimo. Gal ne visose ligoninėse taip, bet man pasitaikė būtent tokia. Po operacijos, kai atvežė į palatą, iškart atnešė kavos. Ne tik puodelis, bet visas serviruotas padėklas su kavinuku, puodeliu, cukrine, servetėlėmis... Vėliau atnešė maistą, kurį užsisakiau pradžioje. Už nieką mokėti nereikėjo. Tas pats gydytojas dabar stebės, ar viskas gerai užgijo.

Kuo patraukli ir įdomi jums pasirodė Anglija? Ar žadate grįžti į Lietuvą?

  Anglijoje didesnės galimybės tobulėti, siekti naujovių, mokytis bet kokio amžiaus žmogui -  daug kursų suaugusiems vakarais koledžuose ir miestelių bendruomenėse (fotografijos, floristikos, šokių, siuvimo ir kt.), o užmokestis – simbolinis. Žmonės čia mandagesni ir daugiau šypsosi, jų veidai nepaženklinti tokio nuovargio kaip Lietuvoje; didesni atlyginimai, todėl nepavargsti nuo galvojimo apie pinigų taupymą.

O į Lietuvą tikrai grįšiu, kai tik atsibos čia gyventi, kai čia nebebus ko mokytis. Jei kitą mėnesį pasirodys, kad Lietuvoje yra įdomiau, nedvejodama grįšiu.

Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės.

Kalbino Genovaitė Privedienė

 genovaite@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų