„Mirštu, kaip noriu gyventi“: laukimas, trunkantis parą, pusmetį ar 10 metų

Praėjusių metų spalį organų donorystę skatinantis Irenos Matijošaitienės fondas viešai klausė: „Kiek išstovėtum dėl kito gyvybės?“. Tokiu būdu fondas kvietė lietuvius dalyvauti analogo iki šiol neturėjusiame socialiniame performanse „Mirštu, kaip noriu gyventi“, kuris truko visą parą ir sulaukė daugiau nei 700 dalyvių. Šiandien performanso organizatoriai dalijasi tos dienos nufilmuotomis akimirkomis ir primena, jog naujus metus verta pradėti nuo gerų darbų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, pasirašyti sutikimą gauti organų donoro kortelę...

Reklama

Filmuotame vaizdo klipe organizatoriai siekė perteikti žmonių jausmus, kurie spalio 13-ąją, Pasaulinės organų donorystės ir transplantacijos dienos išvakarėse, pasiryžo stovėti ir patirti simbolišką laukimo jausmą. Renginio metu dalyviai buvo kviečiami ateiti į Vilniaus geležinkelio ir Kauno autobusų stotis, atsistoti specialiai paruoštoje erdvėje ir taip išreikšti palaikymą organų donorų laukiantiems žmonėms.

Pasak vaizdo klipo režisierės Kristinos Buožytės, šis kūrybinis procesas privertė stabtelti ir susimąstyti tiek iš profesinės, tiek iš žmogiškosios pusės. Teko ilgai ieškoti būdų, kaip kuo tiksliau, jautriau, bet ir suprantamiau perteikti šią organų donorystės problemą. Vis atrodė, kad bet koks kadras ar žodis yra nepakankamas, jog žmogų sustabdytų.

„Ypač ryškiai prisimenu pokalbius ir susitikimus su donoro laukiančiais žmonėmis. Suvokimas, kad organų donoro gali prireikti bet kuriam iš mūsų – ir universitete besimokančiam jaunuoliui, ir ką tik kūdikio susilaukusiai mamai. Tai buvo sukrečianti patirtis, bet ji leido pajusti sergančiojo vidinę būseną – tą nesibaigiantį, bet vilties kupiną laukimą ir bauginančią nežinią, senkant kūno jėgoms. Labai tikiuosi, kad šis projektas ir visuomenėje keliamos diskusijos padės žmonėms atsikratyti išankstinių nuostatų bei pažvelgti į donorystę kaip į būtiną bei socialiai atsakingą veiksmą,” – mintimis apie vaizdo klipo kūrimą kalbėjo 2008-ųjų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimo laimėtoja K. Buožytė.

Organizatorių teigimu, performanse dalyvavęs gausus užsiregistravusiųjų būrys bendrai išstovėjo 1217 valandų, o tai yra daugiau nei 50 parų! Netrūko žmonių, kurie stovėjo po dvi, keturias, penkias valandas ir net 4 dalyviai sugebėjo išstovėti visą performanso laiką – 24 valandas.

Šios socialinės kampanijos „Mirštu, kaip noriu gyventi“ rezultatai stulbinantys. Nuo 2017 metų pradžios iki spalio 1-osios elektroninį sutikimą gauti donoro kortelę pasirašė 777 Lietuvos gyventojai, o per paskutiniuosius tris metų mėnesius, t. y. spalį, lapkritį ir gruodį – tokių prašymų iš viso sulaukta 1066. Nors bendri pastarųjų metų statistikos rezultatai nėra dideli, tačiau skaičiai yra augantys: 2015 m. – iš viso buvo gauta 1030 sutikimų, 2016 m. – 1475, o 2017 m. – 2284 sutikimai.

Irenos Matijošaitienės fondo vadovas Andrius Palionis džiaugiasi, kad ši socialinė akcija pasiekė šalies žmones. Ne vienas jų susipažino su donorystės tema, kuri jiems iki šiol atrodė bauginanti ir nepriimtina: „Tikiuosi, kad šis pristatomas vaizdo klipas sulauks antros žmonių susidomėjimo bangos ir pritariančiųjų donorystei skaičius vėl ryškiai šoktels statistikos lentelėje“.

Vaizdo klipo „Mirštu, kaip noriu gyventi“ operatorius – Eitvydas Doškus, garso režisierius – Julius Grigelionis, montažo režisierė – Silvija Vilkaitė. Nuorodą į vaizdo klipą galite rasti čia.