Memorandumas dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo

 2011 m. balandžio 7 dieną vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje A/RES/65/238 „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžė neatidėliotinų koordinuotų kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (toliau - LNL) priemonių būtinumą.

Reklama

 Kalbėdamas šioje sesijoje Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Munas akcentavo, jog Jungtinių Tautų istorijoje tai tik antras kartas, kai pačiu aukščiausiu lygiu nagrinėjamos sveikatos problemos. Ban Ki Munas pabrėžė, kad iškilo dar realesnis pavojus tolimesnei žmonijos raidai ir net jos išlikimui. Jungtinės Tautos pasaulio viršūnių susitikime 2011 m. rugsėjo 19 d. Niujorke ragino šalių vyriausybes imtis neatidėliotinų veiksmų stabdant ligų, kurias nulemia žmogaus gyvenimo būdas, epidemiją.    

 Siekdami įvertinti Europos Sąjungos pasirengimą kovoti su LNL, ypač su pavojingomis ir dažnomis širdies ir kraujagyslių ligomis (toliaus - ŠKL), Europos Parlamentas, Europos Komisija ir PSO 2011 m. spalio 11 d. Briuselyje suorganizavo aukšto lygio atstovų susitikimą „Laikas veikti: ES reakcija į JT viršūnių susitikimas dėl LNL“. Kalbėdama šiame susitikime Europos Parlamento narių Širdies grupės vadovė Linda McAvan sakė: „Prognozės rodo, kad iki 2030 m. 80 milijonų europiečių mirs nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai Europos žudikės, numeris vienas.“ Linda McAvan akcentavo, kad, laiku ir tinkamai reguliuojant šias ligas sukeliančius rizikos veiksnius, galima išvengti iki 80 proc. pirmalaikių mirčių nuo ŠKL. Todėl „pakeisti LNL progresavimo Europos Sąjungoje tendencijas yra moralinė kiekvienos šalies – ES narės – pareiga“. (https://www.escardio.org/about/press/pressreleases/pr-11/Pages/EU-Reacts-UN-Summit.aspx ). 

            Lietuva Europos Sąjungos kontekste išskirtinė: Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse (Nacionalinės sveikatos tarybos duomenys). Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, jei žmonės:

-          Laikytųsi taisyklingos mitybos principų;

-          Būtų fiziškai aktyvūs;

-          Nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų;

Būtų galima išvengti:

-          80 proc. širdies ir kraujagyslių susirgimų;

-          90 proc. II tipo cukrinio diabeto;

-          30 proc. onkologinių susirgimų.

Nepaisant šių įspėjimų ir mokslinių faktų, Lietuvos politikai ignoruoja žmonių siekį ir teisę gyventi sveikai. Pastaruoju metu priimti teisės aktai buvo naudingi ne Lietuvos žmonių sveikatai, o žmonių sveikatos sąskaita besipelnančioms verslo grupėms. Per pastaruosius metus LR Seimas, ignoruodamas visuomenės

prašymus, atšaukė alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, nesugebėjo apriboti energinių gėrimų prieinamumo, nesugebėjo imtis įstatyminių priemonių, sugriežtinančių tabako ir alkoholio pardavimo vaikams kontrolę. Iki šiol nesugebama sistemingai puoselėti sveiką gyvenseną ugdymo įstaigose. Sveikatos politika ir strategija formuojama akcentuojant  ligų gydymą ir farmacijos pramonės interesus, neatsižvelgiama į visuomenės narių sveikatos tausojimo ir stiprinimo skatinimo svarbą. Pavyzdžiui, dalis PSO Tabako pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2004 m., taip ir liko neįgyvendintos.

 ***

Matydami valstybės nenorą rūpinti gyventojų sveikata, mes, sąmoningoji visuomenės dalis, prašome:

 -           ištirti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcines ištakas ir neskaidrią eigą, o Seimo narius raginame kreiptis į LR Konstitucinį teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios pagal kompetenciją padėtų ištaisyti šiurkščius LR Seimo statuto pažeidimus; imtis iniciatyvos ir dėti visas pastangas, kad į nacionalinę teisę būtų perkeltos visos PSO Tabako kontrolės konvencijos nuostatos;

-          atsakingas institucijas mažinti korupcijos mastus, kurie laikui bėgant šalyje įgauna vis rafinuotesnes formas ir trukdo valstybei priimti sprendimus, naudingus gyventojų sveikatai. Nedelsiant peržiūrėti priimtus dokumentus ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas visiems visuomenės nariams būtų Lietuvos fizinio aktyvumo skatinimo veiklų pagrindas ir prioritetas;

-          Sveikos ir ekologiškos socialinės aplinkos kūrimas privalo tapti prioritetine Lietuvos  politikos sritimi.

-          Užtikrinti, kad daugiau nė vienas teisės aktas nebus priimtas, prieš tai neįvertinus galimų jo pasekmių Lietuvos žmonių sveikatai;

-          Įtvirtinti valstybėje praktiką, kuomet iš žalingų medžiagų prekybos (tabako, alkoholio ir kt.) surenkamų mokesčių dalis būtų tiesiogiai skiriama šių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti.

Lietuvos gyventojus raginame kituose rinkimuose į LR Seimą rinkti tik tuos žmones, kurie ne tik žodžiai, bet ir darbais siekia sveikos, blaivios, moralios ir darnios visuomenės kūrimo.

Raginame nedelsiant įgyvendinti mechanizmą, kuriuo į valstybės valdymo aparatą būtų įtrauktas ir nevyriausybinis sektorius. Aktyvi pilietinė visuomenė reikalinga ne tik rinkimų metu, bet ir sprendžiant kitus, valstybei reikšmingus klausimus. Šį mechanizmą siūlome realizuoti per jau įsteigtą Nacionalinę ekonominę-socialinę tarybą.

Siekiant pilietinės visuomenės klestėjimo, labai svarbu laisvas žodis, todėl pageidaujame, kad organizuotos visuomenės atstovams būtų suteikta betarpiška prieiga prie visuomeninio  radijo ir televizijos. Prašome, kad jiems būtų suteikta viena valanda per savaitę radijuje bei viena valanda Lietuvos nacionalinės televizijos pirmajame kanale.

Raginame Lietuvos žmones gelbėtis iš ligų, kurių atsiradimą nulemia paties žmogaus gyvenimo būdas. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia 86 proc. visų mirčių. Tai sudaro net 77 proc. visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad, nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, dėl keturių pagrindinių sveikatą nulemiančių veiksnių (tabako rūkymo, prastos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo) tolimesnis sergamumas LNL tik didės. Tai pareikalaus milijardinių nuostolių šioms ligoms gydyti ir toliau skurdins mūsų šalį tiek ekonomiškai, tiek socialiai. Dabartinė situacija kelia didžiulį susirūpinimą ir rodo, jog priemonių reikia imtis nedelsiant.

 Raginame LR Seimą 2013 m. paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais.

 Pasirašė 303 organizacijos bei 506 individualūs asmenys