Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Lietuviška vilna šiurkšti, bet naudinga

valstietis.lt | 2013-11-21 12:43:17

Tarpukaryje Lietuvoje buvo auginama apie 1,5 mln. avių, dabar – tik 50 tūkst., daugiausia – mėsai. Vilna – vienas vertingiausių avių produktų – dažnai keliauja į laužus. O mes, užuot gaminę drabužius iš saviškės, lietuviškos vilnos, jos atsivežame iš Australijos, Naujosios Zelandijos. Šitaip skatiname tų šalių ekonomiką ir mažų mažiausiai nepasinaudojame vilnos teikiamu unikaliu sveikatinančiu poveikiu.

Vilna
Algirdo Kubaičio nuotr.

Vertiname chemikalus

Lietuviška vilna mums nepatinka – stora, šiurkšti ir, ką slėpti, prasto kvapo. Užtat užsienietiška visai kitokia – ir švelni, ir miela, ir bekvapė. Taip, iš tiesų, tikrų lietuviškų avių – juodgalvių ir šiurkščiavilnių – vilna šiurkšti, nes jos, priešingai nei, pavyzdžiui, švelniavilnės merinosų avys, kilusios iš Šiaurės. Stora šiurkšti vilna šiaurietėms būtina, kad išgyventų. O „prastą“ kvapą sukelia natūralus lanolinas. Šie labai vertingi gyvuliniai riebalai sudėtimi labai panašūs į žmogaus odos riebalus, todėl jie lengvai įsigeria į odą ir padeda pasisavinti bioaktyvius komponentus, ypač greitai ją minkština ir švelnina.

Didieji vilnos gamintojai, pirmiausia Australijos ir Naujosios Zelandijos, nukirptą vilną merkia į sieros rūgštį tam, kad suirtų vilnoje buvę šapai. Su jais pašalinamas ir lanolinas. Vilna tampa švelni ir kvapni, bet bevertė. Be to, kad vilna nesiveltų, ji apdorojama. Pakinta vilnos baltymų struktūra, todėl kandys ir vabalai jos nebepuola.

Šios priemonės kenkia ne tik kandims. Vis daugiau žmonių skundžiasi alergija neva natūraliai vilnai. Chemiškai paveikta vilna praranda teigiamas savybes ir supanašėja su sintetiniu pluoštu, o neįkainojamas jos poveikis odai, medžiagų apytakai ir visam organizmui prarandamas. Todėl kai kurie verpalų gamintojai, sunaikinę lanoliną, paskui jį sugrąžina dirbtinai – supurškia juo vilną.

Gerosios savybės

Natūrali vilna turi unikalią savybę sugerti ir išgarinti drėgmę išlikdama sausa: esant 100 procentų oro drėgmei, vilna jos sugeria tik iki 40 procentų, todėl net jeigu miegodami išprakaituojate apie litrą vandens, po vilnone patalyne nesudrėksite.

Specialistai teigia, kad vilnoniai drabužiai bei patalynė teigiamai veikia ir psichinę sveikatą: žmogus pabunda žvalesnis, pailsėjęs, mat vilna švelniai masažuoja kūną, o tai ramina, gerėja ląstelių aprūpinimas krauju, todėl greičiau gyja žaizdos. Vilnonius drabužius, ypač tuos, kurie labiausiai kanda, vertėtų rinktis žmonėms, kurie turi kraujotakos sutrikimų.

Vilna vienintelė iš natūralių pluoštų išlaiko vienodą kūno temperatūrą: karštu oru jos plaukeliai pasišiaušia ir praleidžia orą, kai šalta – sugula ir šildo. Todėl senovėje kūdikių lopšius išklodavo avikailiu, neišnešiotus naujagimius ir dabar medikai apmauna vilnonėmis kojinaitėmis, uždeda vilnones kepuraites.

Nesukelia alergijos 

Vilna nesukelia alergijos, nes joje nesiveisia namų erkutės. Be to, vilna nekaupia nešvarumų, nes lanolinas neleidžia įsiskverbti purvui. Vilną išvėdinus, prakaito ar kitoks kvapas išnyksta, todėl net kasdien dėvimus drabužius galima skalbti tik kas kelias savaites.

Dabar galima įsigyti vilnonės patalynės ir drabužių, suvilgytų alijošių, dedešvų ir kitų augalų ekstraktais. Jie žmogaus sveikatai suteikia dar daugiau naudos. Pavyzdžiui, patalai su alijošių ekstraktu ypač tinka gulintiems ligoniams, nes šildo, sugeria drėgmę, nesivelia, saugo nuo infekcijų, malšina uždegimą ir skausmą, padeda išvengti pragulų.

valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: vilna
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų