Kuo sergate, ministre V. Andriukaiti?
Nereikia būti ministru, kad suprastum, jog mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemoje daugybė problemų. Užtenka tik rimčiau susirgti.
2013 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti sudarys beveik 3 milijardus litų. Tai dideli pinigai, skirti mūsų visų ligoms gydyti. Bet kas išgydys jau seniai korupcija užkrėstą pačią sistemą? Ją išgydyti – tai užtikrinti jos skaidrumą. Sveikatos apsaugos ministras su dideliu įkarščiu kibo į kovą.
Viešumoje Vytenis Andriukaitis tapo tikru karžygiu kovodamas prieš privatų sektorių, tai, matyt, įkūnija jo socialdemokratišką prigimtį – kovoti prieš vienintelį blogį – verslą. Nėra vienos socialistinės ar kapitalistinės tiesos – sistema darniai veikia tik ten, kur derinami socialiniai ir verslo interesai.
Užuot gynęs pacientus, kurie norom ar nenorom kiekvieną dieną „atsidėkoja“ gydytojams, skyrių vadovams už geresnį gydymą, už gydymą be eilės ar už geresnius vaistus, šiuo metu ministras V. Andriukaitis siekia tik įrodyti savo teisumą.
Teisumą ministras įrodinėja visais įmanomais būdais – pykdamas, grasindamas jo nepalaikiusiesiems, gaudamas padėkas iš vyriausiųjų gydytojų, organizuodamas susitikimus, kuriuose, pasak ministerijos ruošiamų žinučių spaudai, jį lydi didelė palaikymo komanda. O štai politikai gauna susirūpinusių organizacijų oficialius raštus, patvirtinančius, kad ministrui nepalanki pacientų organizacija buvo eliminuota iš Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos, kur iki šiol atstovavo pacientų interesams. O štai tos privačios įstaigos, kurios viešai kėlė klausimus dėl ministro pseudoreformos, susilaukė patikrinimų, auditų ir grasinimų viešai paskelbti, pasak ministro, „šokiruojančią“ medžiagą.
Pasirodo, šiais metais, vykdant tik per žiniasklaidą pristatomas ministro idėjas, be jokio oficialaus teisės akto pakeitimo buvo pakoreguotos teritorinių ligonių kasų sutartys, pagal kurias įstaigoms jos sudaromos tik vieneriems metams, t.y. kitais metais gali būti ir nepratęstos. Toks sprendimas priimtas be jokio dialogo – nei tarp institucijų, nei tarp visų suinteresuotų pusių. Tiesiog patogiai susitarta.
Dar vienas pavyzdys, kuris bene taikliausiai nusako V. Andriukaičio nesusigaudymą. Viešai ne kartą ministras yra pareiškęs, kad gydytojams galima atsidėkoti „vokeliais“ ir tai yra priimtina praktika. Ši žinia pritrenkė net viską mačiusius antikorupcijos srityje dirbančius specialistus. Užuot ėmęsis kovoti su šia akis badančia sveikatos sistemos yda, ministras ją laiko natūraliu reiškiniu.
Drįstu pasakyti, kad tai ir yra ne kas kita, kaip korupcinės grandies įtvirtinimas valstybiniame sektoriuje. Sveikatos sektorius yra ypatingas, tai yra itin jautri sritis, be to, ši sritis susijusi su tikrai įspūdingu finansinių resursų valdymu. Būtent todėl taip svarbu nustatyti skaidrias taisykles, siekti išsklaidyti bet kokius šešėlius ir taip padėti pirmiausia pacientams, gydytojams, visiems, dirbantiems šioje sistemoje.
Manau, kad viešųjų finansų užvaldymas vyksta ne kur kitur, o valstybiniame sektoriuje, kur siaurų interesų grupelės siekia žūtbūt išlaikyti status quo, nors gyvenimas kartu su nauja karta, naujomis technologijomis, galų gale net ir kitokiu moderniu supratimu apie administracinį valdymą seniai yra aplenkęs ministrą ir jo komandą.
Agnė Bilotaitė,
Seimo narė
Susiję straipsniai
