„Kosmoso platybių“ vertas klausimas – kaip sugrįžti iš ligoninės namo(3)

Kas turėtų pasirūpinti, kaip mums sugrįžti naktį iš ligoninės namo, jei neturime pinigų taksi, o vairuoti arba nėra jėgų, arba nėra ko. Ar tai mūsų asmeninė problema? Ar ją galime dalintis su ligonine ar savivaldybe? Gal apskritai dėl to kaltas tik blogai savo darbą atliekantis greitosios pagalbos ekipažas ar net - sveikatos reforma?

Reklama

Buvę pacientai

Šį klausimą pirmajame šių metų Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisijos posėdyje iškėlė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas. Jis atkreipė dėmesį, kad yra žmonių, kurie prašyte prašosi guldomi į ligoninę, jei neturi galimybės grįžti į namus tą pačią naktį. Gydytojo nuomone, savivaldybė galėtų tokiems atvejams numatyti socialinį transportą.

Komisijos pirmininkės Nataljos Istominos pastebėjimu, transportą skirti galėtų nebūtinai savivaldybė, bet ir ligoninė. „Tai galėtų būti ir greitosios pagalbos automobilis. Tačiau iš tiesų greitoji pagalba ir dabar teikia nuvežimo ar parvežimo paslaugą. Galima jai paskambinti ir užsisakyti. Išrašys ir sąskaitą-faktūrą. Man viena kelionė į ligoninę yra kainavusi apie 20 Lt“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė komisijos pirmininkė.

Dar posėdžio metu N. Istomina atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos savivaldybė jau turi socialinį transportą, kuris veža klientus šiems susimokėjus 1,13 Lt už kilometrą. Tačiau šis transportas skirtas neįgaliesiems, seniems žmonėms. Tiesa, šiuo metu svarstoma galimybė šią paslaugą dar pabranginti – iki 1,17 Lt už kilometrą, nors klaipėdiečiai jau dabar skundžiasi jo kaina, kad ir kiek žemesne nei taksi bendrovių, kurios imančios po 1,5 Lt ar net 2 Lt už kilometrą. Pasak N. Istominos, viena miesto senolė guodėsi, kad už pasivažinėjimą jai tekę sumokėti ir 100 Lt.

Tiesa, N. Istomina atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto gyventojai, turintys mažesnes pajamas nei 800 litų vienam žmogui, gali šiomis paslaugomis naudotis nemokamai. Vis dėlto tas pats transportas, portalo pašnekovės nuomone, negalėtų surankioti naktimis žmonių iš ligoninių priėmimo skyrių. Tai miestui būtų per brangu. Be to, didžioji dalis šių pacientų – iš rajonų. „Tad jie grįžta arba taksi, ar prašo giminaičių, draugų pagalbos. Arba sėdi Priėmimo skyriuje ir laukia ryto, kol galės grįžti autobusu, - kalbėjo komisijos pirmininkė. – Aišku, žmogui, kurio sveikata ir taip yra prasta, sėdėti visą naktį priimamajame nėra gerai“.

Nors pašnekovė ir atkreipė dėmesį, kad išėję iš ligoninės pacientai tėra buvę pacientai ir gydymo įstaiga nebeturėtų jais rūpintis, vis dėlto mano, kad socialiniu transportu pasirūpinti labiausiai derėtų būtent ligoninėms.

Su taksi atsiskaito ir vėliau

O ką apie tai mano ligoninių vadovai? Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Vytautas Žvirblis net neįžvelgia klaipėdiečių taip karštai keliamos problemos. Per savo darbo praktiką jam yra tekę susidurti tik su vienu atveju, kai žmogus iš tiesų neturėjo galimybės grįžti į namus. Tokiais išskirtiniais atvejais jam leidžiama „pasilikti stebėjimui“ Priėmimo skyriuje. „Niekas niekada neiškėlė tokios problemos. Paprastai patys pasirūpina transportu arba išsikviečia taksi. Kitą kartą, jei neturi tuo metu pinigų, su taksi atsiskaito ir vėliau, - sakė V. Žvirblis. – Jei žmogus turi negalią, pagal įstatymą ligoninė pasirūpina ir jo parvežimu į namus“.

Vis dėlto Šilutės ligoninė turi savo vadinamąjį sanitarinį transportą, kurio tikroji paskirtis – nuvežti pacientą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Arba, kaip „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino įstaigos vyriausioji finansininkė Asta Lebeckienė, jei Šilutė turi reikalingą specialistą, bet pacientas pats pageidauja gydytis Klaipėdoje, už nustatytą įkainį – 1,80 Lt už kilometrą – šiuo transportu jis nugabenamas į jam patrauklesnę gydymo įstaigą.

V. Žvirblis portalui sakė, kad ši transporto priemonė pasitarnaujanti ir išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, kai išgulėjęs ligoninėje jam skirtą laiką pacientas neturi galimybių grįžti į namus pats (kai neturi artimųjų). Už tą patį įkainį jį parveža ligoninės automobilis. Jei pasveikęs pacientas neturi pinigų susimokėti, ligoninė jį parvežanti ir už dyką. „Mums tai labiau apsimoka nei laikyti žmogų stacionare, kai jam gydymo nebereikia, - pabrėžė pavaduotojas. – Esame paskaičiavę, kad be medikamentų ir gydymo, vienas pacientas per mėnesį ligoninei kainuoja 1,5 tūkst. Lt. Paskaičiuokite, kiek lėšų išeina vienai dienai“.

Paskaičiavome – 500 Lt.

Vilniečius parveža už dyką

Vilniaus Santariškių klinikos irgi neturi rūpesčių su neišgalinčiais grįžti į namus pacientais. Klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė paaiškino, kad taip yra todėl, kad šioje įstaigoje dažniausiai gydomi itin sunkūs, planiniai pacientai. O ekstrinių pasitaiką itin retai.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė turi vieną automobilį ir vieną vairuotoją, skirtą vežioti gydytojams, benamiams ir turintiems namus, bet neišgalintiems į juos sugrįžti pacientams. Tiesa, kaip portalui tvirtino Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vyresnioji slaugytoja Marina Buivid, vis dėlto pagrindinė ši darbuotojo funkcija – vežti medikus.

Tačiau šaltuoju metų laiku padaugėjus benamių tuo pačiu automobiliu jie išvežami į nakvynės namus. O iš turinčiųjų namus šia paslauga, pasak pašnekovės, pasinaudoti tenka labai retai. „Šiaip mes patys skambiname to žmogaus giminaičiams, iškviečiame taksi, bet labai retai, jei pacientas neturi pinigų, po 16 valandos parvežame patys“, - sakė M. Buivid.

Jei jau gyventume kosmose – galbūt...

„Jei laisvų pinigų yra, galite juos padovanoti – priimame labdarą“, - taip į klausimą, ar ligoninė apsiimtų pasirūpinti savo pacientų (tiksliau – buvusių pacientų) grįžimu į namus, atsakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

Ar dažnai ligoninės pacientams iškyla rūpesčių sugrįžti į namus, vyriausiasis gydytojas sakė nežinantis, mat tikrai neskaičiuojantis pacientų pinigų nei kaip gydytojas, nei kaip ligoninės vadovas. Pasak jo, domėtis tokiu klausimu būtų tartum skaičiuoti, ar pritrūksta stiklainių konservavimui.

„Gal tada dar pacientui reikia sudėti lauknešėlį, kad jis turėtų ką pavalgyti? Jei rūko – gal dar cigaretėmis aprūpinti? Ar užsakyti bilietą į filmo seansą, o skaitančiam duoti knygą? Ar mums reikia viskuo pasirūpinti? Dar ir taksi paslaugas teikti! O kitas užsimanys dar ir mersedeso dvejų metų senumo. Tartum medicinoje daugiau problemų ir nebebūtų... Jei jau gyventume kosmose ir nebeturėtume daugiau problemų, galėtume tada kelti šį klausimą. Diskutuoti šia tema galima, pavyzdžiui, slidinėjant kalnuose, bet tai jau išeina iš už medicinos ribų“.

Na, o štai, jeigu savo gyventojų rūpesčiu sugrįžti į namus iš ligoninės pasirūpintų savivaldybė, ligoninės vadovo nuomone, būtų labai gražu. „Vis dėlto nesu svajotojas ir nesitikiu, kad savivaldybė tam skirtų pinigų“, - atviravo pašnekovas.

Gal ir reikia, bet nebūtina

„Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekinti dviejų savivaldybių valdininkai irgi atvirai pasakė, kad šiai problemai išspręsti pinigų nėra. „Yra valstybės deleguotos funkcijos, kurias savivaldybė pagal įstatymą privalo vykdyti. Todėl visų pirma reikia žinoti, ar tai – tiesioginė savivaldybės funkcija, kurią ji privalo vykdyti, ar savivaldybė tiesiog turi laisvų pinigų ir gali vykdyti atitinkamą projektą, - portalui sakė uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. - Aš visada atsižvelgiu, ar sprendžiama problema – privalomasis dalykas, ar tai gyventojų poreikis, bet neprivalomas atsakyti. Šiandien Lietuva gyvena tokioje situacijoje, kad nepajėgi užtikrinti pagrindinių, įstatymais privalomų dalykų, tad kalbėti dabar apie žmonių parvežimą iš ligoninės būtų finansiškai sudėtinga“.

Pirminė apžiūra turėtų būti tikslesnė

Klaipėdos rajono savivaldybė kasmet skiria apie 50 tūkst. Lt vien sunkiems ligoniams į Klaipėdą vežti ir parvežti, po atskirą transportą socialinėms reikmėms turi kiekviena rajono seniūnija. Tačiau tik darbo metu. „Jeigu tektų vežti naktimis – tai jau būtų papildomos lėšos, ir darbuotoją atskirą reiktų samdyti, - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius. – O problemą puikiai žinau. Ir pačiam teko į ligoninę naktį važiuoti, mane nuvežė ir parvežė senas pažįstamas. Kitaip – kur dėtis antrą valandą nakties?“.

Č. Banevičius mato dar kitokį būdą, kaip spręsti šią problemą – geriau savo darbą atlikti medikams. „Pirminė apžiūra turėtų būti tikslesnė. Juk jeigu žmogų greitoji atvežė į ligoninę, ir jeigu tikrai būtina, jis iš karto paguldomas. O apie grįžimą į namus reikia galvoti tada, kai vieni medikai nusprendžia, kad žmogų reikia vežti į ligoninę, kiti nusprendžia, kad jo guldyti nereikia, - kalbėjo direktorius. – O dabar patys atveža ir palieka žmogų“.

O  prasidėjo nuo reformos…

„Tegu portalo pašnekovas dirba savo kompetencijos ribose! - taip sureagavo į persakytą valdininko pastabą Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis. – Tegu pakelia greitosios pagalbos darbą reglamentuojančius aktus ir juos pasiskaito. Net nežinau, ar reikia čia aiškinti, kad greitosios pagalbos centre dirba labai mažai gydytojų, daugiausia – slaugytojai, kurie dirba pagal savo kompetencijas. Jei kyla abejonių dėl paciento būklės, jis visada vežamas į ligoninę, kad būtų apžiūrėtas gydytojo“.

Tačiau R. Juodviršis sutinka, kad į ligoninę neguldytinų greitosios pagalbos pacientų grįžimas į namus – neišspręsta problema. „Kai rajonų ligoninėse uždarė daug skyrių, be abejo, labai padidėjo pacientų vežimas į Klaipėdos ligonines. Žinoma, ne visi ir guldomi. Dar prieš prasidedant reformoms kėlėme klausimą, kas bus su tokiais pacientais, bet mums buvo atsakyta: „Ai, čia technikos problemos“. Bet jos taip ir liko. Tačiau sutinku – tai ne mūsų, ne ligoninės kompetencija,  o socialinė problema. Ir būtų labai gražu, jei savivaldybės skirtų lėšų socialiniam transportui“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt