Korupcija medicinoje: nuo suvokimo iki realios patirties

Respublikinės Šiaulių ligoninės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių vadovams ir darbuotojams Nacionalinės antikorupcijos asociacijos tarptautinis antikorupcinių sprendimų ekspertas dr. Raimundas Kalesnykas skaitė paskaitą „Antikorupcinė aplinka sveikatos priežiūros įstaigoje“.

Reklama

Pranešėjas pastebėjo, jog kuo dažniau vartojamas žodis „korupcija“, tuo jos mąstai didėja ir patikino, jog šį negatyvų reiškinį suvaldo net ir didelės organizacijos, kuriose iki tol bujojo korupcija. Pradėti kurti korupcijai nepalankią aplinką gydymo įstaigose ekspertas pataria nuo vadovybės pozicijos bei asmeninio pavyzdžio.

Gydymo įstaigos kovai su korupcija pasirengusios

Kalbėdamas apie korupciją sveikatos priežiūros įstaigose dr. R. Kalesnykas akcentavo ne tik korupcijos suvokimą, bet ir dalinosi realia patirtimi, kuri stebima medikų bendruomenėse. Anot pranešėjo, sveikatos priežiūros įstaigose egzistuoja korupcijos fenomenas, o labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis išlieka kyšininkavimas, papirkinėjimas, piktnaudžiavimas, įgaliojimų viršijimas, neetiškas elgesys, interesų konfliktai, lobizmas, nepotizmas.

Dažnas medikas, patekęs į korupcijos vyraujančią aplinką, aiškina, jog suklydo, nes nežinojo kaip elgtis atitinkamoje situacijoje. Pateikdamas informaciją dr. R. Kalesnykas rėmėsi įvairiais tyrimais ir užsienio valstybių praktika, ne sausa teorija. Jis teigė, jog šiandieninės gydymo įstaigos yra pasirengusios kovai su korupcija: yra pasitvirtinusios korupcijos prevencijos programas, numačiusios atitinkamas priemones, vykdant korupcijos prevenciją ir antikorupcinį švietimą, turi už korupcijos prevenciją atsakingus asmenis.

Pasak dr. R. Kalesnyko, šiandien Lietuvoje keičiasi valstybės požiūris į korupciją. Nacionalinėje kovos su korupcija 2015 – 2025 metų programoje korupcija įvardijama kaip viena iš nacionalinių grėsmių valstybei, keliančių pavojų žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą. Pastarąjį dešimtmetį ieškoma vis efektyvesnių kovos su korupcija įrankių, tačiau ne visos valstybės ir visuomenės pastangos duoda teigiamų rezultatų. Viena iš priežasčių, dėl ko vyrauja korupcija, yra jos latentiškumas, atsainus Vyriausybės požiūris į korupciją bei pasyvus visuomenės aktyvumas ir įsitraukimas į antikorupcinę veiklą. Dėl to ir susiduriama su politinės, administracinės, individualios, sisteminės, stambiosios (kuriai priskiriama ir farmacininkų papirkinėjimai viešosios valdžios ir viešojo sektoriaus atstovų) bei smulkiosios (gyventojų atsidėkojimas saldainių dėžute ar dovana gydytojui už paslaugos suteikimą) korupcijos rūšimis. Korupcijos paplitimo ir suvokimo mastai kiekvienoje pasaulio valstybėje skiriasi, o pagal 2017 metais tarptautinės organizacijos Transparency International paskelbtą Korupcijos suvokimo indeksas skaidriausia valstybė Europos Sąjungoje ir pasaulyje laikoma Danija, o Lietuva – išlieka ties lentelės viduriu.

Sveikatos apsauga – vis dar labiausiai korumpuota

Tam, kad būtų nustatytas kyšininkavimo indeksas, atliktas ne vienas tyrimas. Daugelyje ES šalių 2016 m. buvo atlikta apklausa „Ar Jūs/Jūsų šeimos narys davėte kyšį, gaunant medicinos paslaugą valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje?“ Nustatyta, jog rečiausiai kyšį duoda Ispanijos, Slovėnijos, Portugalijos, Vokietijos gyventojai. Lietuva šioje lentelėje – 24 vietoje, kur net 24 proc. apklaustųjų davė kyšį gaunant medicinos paslaugą. Žemesnėje lentelės vietoje – tik Rumunija.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje korupcijos pasireiškimo atvejų daugiausia nustatoma valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Respublikinėse ligoninėse, miestų ir rajonų ligoninėse, poliklinikose. Kokios pagrindinės priežastys, lemiančios korupciją sveikatos apsaugoje? Pranešėjas akcentavo, jog korupciją skatina neaiškios administracinės procedūros ir nepakankamas jų viešumas, gydytojų ir pacientų nesąžiningumas, neteisėtas lobizmas, nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) kontrolės mechanizmas. Koją kiša ir tai, kad visuomenė pateisina kyšio davimą, nes tada norimos paslaugos gaunamos greičiau. Didelės įtakos turi gydymo įstaigų vadovų ryšiai su medicinos priemonėmis, technika ir vaistais prekiaujančiomis privačiomis bendrovėmis, kurioms sudaromos palankios sąlygos laimėti viešuosius pirkimus. Be to, SPĮ vadovauja asmenys, dirbantys ir privačiose gydymo įstaigose, dėl to kyla viešų ir privačių interesų rizika. Taip pat farmacinės įmonės vykdo nesąžiningą konkurenciją, o jų veikla, reklamuojant medikamentus, išlieka neskaidri.

Svarbia korupciją medicinoje lemiančia priežastimi pateikta farmacinių bendrovių ir gydytojų susitarimai. Pasak dr. R. Kalesnyko, pasitaiko, kai farmacinių bendrovių atstovai gydytojams teikia įvairių neformalių paslaugų, siekiant kad jų gaminami bei platinami vaistai, dažniausiai brangūs, skirti onkologinėms, kardiologinėms ar kitoms sudėtingoms ligoms gydyti, būtų skiriami pacientams. Nustatoma ir atvejų, kai SPĮ vadovai, iš anksto susitarę su tam tikromis įmonėmis, siekia jas proteguoti. Neretas korupcinis pažeidimas - asmens sveikatos priežiūroje esančių patalpų nuoma privatiems juridiniams asmenims, teikiantiems farmacijos paslaugas. Valstybinių gydymo įstaigų išteklių panaudojimas, gydant privačių gydymo įstaigų pacientus, neišvengiamas, kai tas pats gydytojas dirba ir valdiškoje, ir privačioje gydymo įstaigoje. Kaip priežastis, lemiančias korupciją, pranešėjas pateikė ir fiktyvių nedarbingumo pažymėjimų išdavimą, nepagrįstus siuntimus į reabilitacijos įstaigas bei nedarbingumo lygio nustatymo nepagrįstus atvejus.

Prielaidos vyrauti korupcijai – ilgos eilės ir kyšiai

Tyrimais aiškintasi, kodėl žmonės, besikreipiantys į gydymo įstaigas, duoda kyšius medikams. Pasak dr. R. Kalesnyko, dažniausios priežastys yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumas arba sudarytos tokios „biurokratinės“ kliūtys, kad gyventojas visomis įmanomomis priemonėmis, dažniausiai nusižengiant savo moralei ir principams, siekia kuo greičiau gauti norimą paslaugą. Net 56 proc. kyšių davimo atveju susijusi su prielaida - ilgos eilės patekti pas gydytojus specialistus. Atsidėkoti gydytojui skatina ir siuntinėjimas nuo vieno gydytojo pas kitą, ilgos eilės atlikti medicininius tyrimus, atsainus SPĮ darbuotojų požiūris į pacientus, sunkumai skambinant į registratūrą ar gydytojui, informacijos trūkumas ir jos prieinamumo stoka, personalo kompetencijos stoka. Įvairūs sociologiniai tyrimai rodo, jog dovanomis ar pinigais šeimos gydytojui atsilygina 46 proc. apklaustųjų, respublikinio lygio ar universitetinės ligoninės gydytojams – 32 proc., gydytojui specialistui konsultacinėje poliklinikoje – 25 proc. apklaustųjų. Taigi kyšio davimą išprovokuoja noras gauti geresnę (kokybiškesnę) medicinos paslaugą, noras nuoširdžiai atsidėkoti medicinos darbuotojams, noras greičiau gauti paslaugą, noras atsidėkoti už operaciją. 45 proc. apklaustųjų neoficialiems mokėjimams ir dovanoms išleido iki 30 Eur., 33 proc. – nuo 31 iki 100 Eur.

Davę medicinos darbuotojams kyšį žmonės teigia, jog taip pasielgė dar ir dėl to, kad nežino, kur kreiptis tuo atveju, kai medicinos personalas reikalauja ar leidžia suprasti, kad turi neoficialiai jiems duoti pinigų ar dovanų. Pranešėjas akcentavo, jog pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda korupcija viešojo sektoriaus organizacijoje: nesąžiningi darbuotojai, teisinio reguliavimo ir sprendimų priėmimo spragos, netinkami vidiniai valdymo procesai bei neįdiegti antikorupcinio valdymo įrankiai. O svarbiausia – Sveikatos apsaugos ministerijos ir kiekvienos gydymo įstaigos vadovybės bendros pozicijos trūkumas – nuo ko pradėti kuriant korupcijai nepalankią aplinką sveikatos valdymo sistemoje ir kiekvienoje SPĮ. Kiekvienos SPĮ įstaigos vadovo pareiga yra asmeniniu pavyzdžiu, aktyviu įsitraukimu ir įsipareigojimais užtikrinti veiksmingos antikorupcinės politikos sukūrimą bei nuoseklų jos įgyvendinimą organizacijoje (o ne deklaruoti norą tai daryti). Pozicija turi būti aiški ir objektyviai matoma. Pasak pranešėjo, korupcijos netoleravimo žinia turi pasiekti ne tik kiekvieną gydymo įstaigos darbuotoją, bet ir kiekvieną pacientą, gydymo įstaigos lankytoją, socialinį partnerį, verslo ir valdžios atstovą.