Kodėl gali būti sveika savo vaistus „išleisti“ atostogų?

Gydytojai paprastai praleidžia labai daug laiko išrašydami vaistus ir vykdydami jų kontrolę, ypač pacientams, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis. Todėl pacientai dažniausiai vienpusiškai girdi tik raginimus vartoti vaistus.

Bet ką gali reikšti jūsų bendrosios praktikos gydytojo patarimas bent kelioms savaitėms ar mėnesiui nutraukti pastovų vaistų vartojimą? Vadinamos „vaistų atostogos“, kai pacientas nutraukia savo reguliariai vartojamus vaistus, medicinos praktikoje yra gana dažnas atvejis.

Neretai vaistai „išeina atostogauti“ dėl nepageidaujamų, sunkių šalutinių poveikių, bet kartais tokia pertrauka yra daroma dėl paciento sveikatos gerinimo. Pavyzdžiui, prostatos vėžys yra gydomas hormoniniais vaistais, kurie slopina testosterono gamybą, ir gydymas tęsiasi ne vieną mėnesį. Šie galingi vaistai turi didžiulį šalutinį poveikį, pradedant nuo impotencijos, karščio „bangų“, kaulų retėjimo. Kai kuriems vyrams vaistus į „atostogas išleisti“ tenka net keliems mėnesiams, kad išnyktų šalutiniai poveikiai, ir tik tuomet vėl grįžtama prie pastovaus gydymo vaistais kurso.

Kanados mokslininkų atliktuose tyrimuose pažymima, kad darant mažas pertraukas tarp vaistų vartojimo, žmonėms pasireiškia mažiau šalutinių vaistų sukeliamų poveikių. Tačiau profesorius Styvas Džeksonas perspėja, kad tokios pertraukos tinka ne visų tipų lėtinių ligų gydymui: „Pavyzdžiui, žmonės, sergantys epilepsija, padarytų didžiulę klaidą, nuspręsdami trumpam nutraukti gydymą.“

Profesorius Styvas Džeksonas ir kiti specialistai perspėja, kad vaistus „išleisti atostogų“ galima tik pasitarus su gydančiu specialistu ir medikams griežtai prižiūrint paciento būklę.

Kokių ligų gydyme „vaistų išleidimas atostogoms“ gali pagerinti jūsų būklę?

Depresija

Antidepresantai gali turėti daug šalutinių poveikių, pavyzdžiui, seksualinio potraukio sutrikimai, seksualinio susijaudinimo praradimas. Tokie šalutiniai poveikiai pasireiškia apie 50 procentų pacientų. Yra įrodymų, kad poros dienų „vaistų atostogos“ sumažina šalutinių poveikių riziką, nepadidinant pasikartojančios depresijos rizikos. Tyrimai parodė, kad šios atostogos seksualines funkcijas padėjo pagerinti 50 procentų pacientų, kuriems šis šalutinis poveikis buvo pasireiškęs. Žinoma, atostogos „suveikia“ geriau, jei vartojate vaistus, kurie iš organizmo pasišalina greitai. Psichiatras Kosmo Halstromas paaiškina: „Tiesiog prireikia keleto savaičių, kol pradėjus gerti vaistus jums sumažėja depresijos simptomai, lygiai tas pats yra su jų nutraukimu – reikia beveik tiek pat laiko, kad nublanktų vaistų sukeltas šalutinis poveikis. Tačiau seksualinių funkcijų sutrikimai atsistato greičiau, jie dingsta per kelias dienas, taip nepadidinant pasikartojančios depresijos rizikos.“

Osteoporozė

Bisfosfonatai yra skiriami osteoporozės gydymui. Jie sulėtina kaulų ląstelių nykimą. Amerikos mokslininkų grupė ištyrė 139 vyrus ir moteris, kurie keletą metų vartojo bisfosfonatus, vėliau padarė penkerių metų pertrauką. Buvo nustatyta, kad „atostogų metu“ tiriamųjų kaulų tankis beveik nepakito. Viena iš teorijų, kodėl taip yra – bisfosfonatai ilgą laiką yra saugomi kauluose. Nustojus juos vartoti, jie „darbuojasi“ toliau. Tačiau, jei jūsų kaulų mineralų tankis labai mažas ir yra didelė lūžio rizika, tokių „atostogų“ patariama atsisakyti.

Migrena

Metisergidas yra skirtas siekiant užkirsti kelią migrenai ir klasteriniams galvos skausmams. Tai labai veiksmingas vaistas, tačiau gali sukelti gyvybei pavojingą fibrozę. Todėl pacientams rekomenduojama nepertraukiamai vaistus gerti 6 mėnesius ir tuomet daryti vieno mėnesio pertrauką. Jei pacientams migrena grįžta “pertraukos” metu, jiems rekomenduojami kiti vaistai, skirti “sumažinti atakas”, bet neužkirsti joms kelio.

Aukštas kraujospūdis

Hipertenzija neturi akivaizdžių požymių ar simptomų, todėl daugelis šia liga sergančių žmonių atrodo ir jaučiasi visiškai gerai. Tačiau gydytojai nuolat bando įtikinti pacientus, kad šie reguliariai gertų jiems skirtus antihipertenzinius vaistus, nors jie tikina, kad savijauta tiesiog puiki. Profesorius Styvas Džeksonas teigia, kad gydytojai galėtų skirti “vaistų atostogas”, kad pacientai pamatytų “tikrą” savo būklę: kai vaistai galutinai pasišalina iš organizmo, kraujo spaudimo rodmenys pacientų nebedžiugina.