Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kaip atskirti, ar jus kamuoja migrena, ar kitokie galvos skausmai

Rūta Kupetytė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“ | 2016-04-15 16:20:46

Norint sužinoti, ar žmogų kankina migrena, ar kitokio pobūdžio galvos skausmai, pacientui užduodami specifiniai klausimai, nes ši liga diagnozuojama, kai būna bent penki priepuoliai per metus, LRT RADIJUI sako gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė. Deja, pabrėžia ji, galimybių išgydyti šią ligą kol kas nėra – ją galima tik palengvinti vaistais ar koreguojant gyvenimo būdą. „Apskaičiuota, kad geriausiu atveju pusė pacientų yra patenkinti migrenos koregavimu ir valdymu, o kita pusė gali sirgti labai sunkiai valdoma liga“, – neslepia medikė.

© Photl.com

 

– Statistiniais duomenimis, pasaulyje apie 15 proc. suaugusiųjų ir 5–12 proc. vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Kiek kenčiančių nuo šios ligos yra Lietuvoje?

– Tuos skaičius tikrai galima padidinti. Turime duomenis, kuriuos surinko Kauno medikai, bendradarbiaudami projekte su kitomis Europos šalimis. Oficiali statistika tokia: Kauno mieste ir rajone buvo apklausta tūkstantis gyventojų ir paaiškėjo, kad daugiau kaip 500 žmonių serga migrena, bent vieną priepuolį per metus patiria 20 proc. Vyrai migrena serga tris kartus rečiau nei moterys. Lietuvoje vaikų statistikos neturime.

Apytiksliai šia liga serga 20 proc. moterų ir 7–8 proc. vyrų. Jie per metus patiria bent vieną priepuolį, tačiau vienas priepuolis nėra taip baisu – maždaug pusė pacientų, kurie serga migrena, priepuolius patiria kartą per savaitę. Apie 10 proc. pacientų priepuolius, stipresnius ar silpnesnius, patiria beveik kasdien.

– Ar vienas priepuolis gali būti rimtas signalas?

– Pati migrena diagnozuojama, kai būna bent penki priepuoliai per metus. Negalima vieno priepuolio pavadinti rimtu signalu, bet, jeigu jis vargina, dažnai kartojasi, žinoma, reikia specifinės pagalbos, nes tai labai stiprus skausmas.

– Kaip atskirti migreną nuo paprasto galvos skausmo?

– Migreninis galvos skausmas nuo skausmo, priskiriamo pirminiams galvos skausmams, atskiriamas pagal skausmo charakteristikas. Pacientui užduodami specifiniai klausimai. Pirma – ar tai priepuoliais pasireiškianti liga. Antra – ar priepuolio metu žmogus nori gulėti, negali atlikti kasdienės veiklos, ar jį erzina garsas, šviesa, jaučiamas pykinimas, vemiama. Iš esmės yra trys klausimai ir diagnozė nustatoma 90 proc. tikslumu.

– Kokia skausmų trukmė?

– Skausmų trukmė ilga ir vidutinė – 1–2 paros. Vaikams priepuoliai būna trumpesni. Suaugusioms moterims, ypač per menstruacijas, skausmas gali trukti tris paras ir daugiau.

– Pirmą kartą migrenos pobūdžio galvos skausmą aprašė Sigmundas Freudas. Daugelis vis dar mano, kad migrena susijusi su psichologinėmis problemomis, tačiau mokslininkai dabar įvardija kitas priežastis.

– S. Freudas tikrai nebuvo pirmasis. Mes viską kildiname nuo Hipokrato. Tai labai seniai aprašytas galvos skausmas. Senasis jo pavadinimas – hemikranija. Tai reiškia, kad skauda pusę galvos. Iš tikrųjų tai yra tipinis neurologinis neurobiologinis susirgimas, nerimas gali padažninti priepuolius. Jei pacientas priepuolius patiria dažnai, vadinasi, jis turi tam tikros nervų sistemos dalies veiklos sutrikimų, o ta dalis atsakinga ir už nerimą, depresiją. Šie žmonės tiesiog dažniau serga abiem ligomis, todėl kartais supainiojama ir sakoma – tu turi psichiatrinių problemų, todėl sergi migrena. Taip nėra. Tai tipinė neurologinė liga.

– Kaip sakėte, nors dažniau serga moterys, bet iš tiesų serga visi, net vaikai. Ar ši liga išgydoma?

– Deja, galimybių išgydyti šiuo metu tikrai neturime. Kaip matote, serga net vaikai, o sergančių suaugusiųjų amžius dažniausiai yra tas vaisingas, darbingasis amžius. Taigi migrena turi tam tikrų dėsningumų. Beje, daliai pacientų ji tiesiog išnyksta jiems suaugus arba senstant.

Ligą valdyti, retinti ir palengvinti priepuolius mes stengiamės vaistais arba koreguodami gyvenimo būdą. [...] Apskaičiuota, kad geriausiu atveju pusė pacientų yra patenkinti migrenos koregavimu ir valdymu, o kita pusė pacientų gali sirgti labai sunkiai valdoma liga.

– Medicina žengia tolyn, ar kada nors ši liga bus išgydoma?

– Sunku pasakyti, bet, kai dalyvauju tarptautinėse konferencijose, pastebiu, kad migrenos gydymas atrodo labai moderniai. Yra įvairių sintetinių antikūnių, lašinamų į veną. Tyrimai atliekami kartą per mėnesį. Taikomos įvairios neurostimuliacinės technikos, kabinami įvairūs aparatai, implantuojami elektrodai. Bet šiuo metu pagrindinis gydymas yra medikamentinis – tabletėmis.

– Nemažai žmonių sako, kad per priepuolius būna visiškai nedarbingi. Kaip sutvarkyta sistema – ar, sirgdamas migrena, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, ar tiesiog turi kamuotis?

– Lietuvos sistemoje tai didžiulė problema. Yra terminas prezenteizmas, vartojamas tada, kai žmogus ateina į darbą, bet dirba sunkiai. Kitas terminas – absenteizmas, kai žmogaus nėra darbe. Lietuviškas variantas yra prezenteizmas: žmogus sėdi darbe, sunkiai dirba ir neturi jokios galimybės nebūti darbe. Tačiau dabar jau ir šeimos gydytojai tokiais atvejais dažniau linkę išduoti nedarbingumo pažymėjimą.

– Ką daryti ir kur kreiptis žmonėms, kurie patiria stiprius galvos skausmus?

– Pagrindiniai gydytojai neabejotinai yra šeimos gydytojai, kuriems mes rengiame nemažai mokymų. Jei migreną pacientas patirs kartą per savaitę, šeimos gydytojas jį tikrai siųs pas neurologą. Tada neurologas bus pagrindinis migrenos valdytojas.

Pasaulinė migrenos konferencija, skirta kenčiantiems nuo šios ligos, bus transliuojama internetu balandžio 15–20 d. Nemokamą bilietą galima atsisiųsti adresu https://www.migraineworldsummit.com.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: migrena
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų