Ketvirtadienis, 2025.07.03
Reklama

Kaip naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi

Šaltinis: vlmedicina | 2016-04-07 15:53:42

Europos Sąjungoje nuo 2000 metų viešose vietose – oro uostuose, geležinkelio stotyse, metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, prekybos centruose, traukiniuose ir kt. – pradėti naudoti automatiniai defibriliatoriai. Nuo šiol jų naudojimas rekomenduojamas ir Lietuvoje. Jų jau esama oro uostuose, kai kuriuose prekybos centruose, geležinkelio stotyse, įvairiose įmonėse ir kt.

Defibriliatorius

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – tai kompiuterinis prietaisas, kuris analizuoja širdies ritmą, atpažįsta defibriliuojamą ritmą ir atlieka defibriliaciją. Aparatai įgarsinti kiekvienos šalies valstybine kalba. Nesibaiminkite, įrangą liesti ir atidaryti yra visiškai saugu. Išmokti naudoti defibriliatorių nesunku, tai veiksmingas ir paprastai naudojamas prietaisas. Automatinį išorinį defibriliatorių galima naudoti vaikams nuo vienerių metų amžiaus, tik reikia nustatyti vaikų režimą arba uždėti ant krūtinės ląstos mažesnius elektrodus, skirtus vaikams iki aštuonerių metų.

Kiekviena pavėluota defibriliacijos minutė 10 proc. sumažina išgyvenimo tikimybę. Neatlikus defibriliacijos arba atlikus pavėluotai, išsenka širdies energijos atsargos ir išnyksta elektrinė širdies veikla. Tokia būklė vadinama asistolija. Asistolija negydoma defibriliacija. Todėl svarbu defibriliatorių prijungti jau ketvirtą minutę.

Vertinant nukentėjusiojo būklę negalima nustatyti širdies ritmo sustojimo. Nedelsiant pradėtas gaivinimas garantuoja minimalią kraujotaką, kol bus atkurtas normalus širdies ritmas taikant defibriliaciją.

Širdies ritmo sutrikimą gali sukelti įvairios ligos, kurių metu širdis sustoja, ar plaka per silpnai, kad išstumtų kraują. Skilvelių virpėjimas ir skilvelių tachikardija gydomi elektros impulsu – tai ir yra defibriliacija. Prie aparato prijungiami lipnūs elektrodai, kurie klijuojami ant nuogos ir sausos krūtinės ląstos. Elektrodai atlieka dvi funkcijas:

  • nuskaito elektros impulsus ir perduoda juos į defibriliatoriaus aparatą;
  • iš defibriliatoriaus leidžia į žmogaus kūną defibriliacijos išlydį.
Tarptautinis AID buvimo vietos žymėjimas

Kaip naudoti automatinį išorinį defibriliatorių?

  1. Aparatą dėkite šalia paciento galvos, įjunkite ir vykdykite defibriliatoriaus nurodymus.
  2. Išėmę iš pakelio priklijuokite defibriliatoriaus elektrodų lapelius prie nuogos ir sausos krūtinės ląstos, kaip pavaizduota ant elektrodų lapelių. Pirmasis elektrodas klijuojamas dešinėje krūtinės pusėje, žemiau raktikaulio. Kitas klijuojamas kairėje pusėje, į šoną nuo kairiojo spenelio. Jei yra keli gelbėtojai, nenutraukite gaivinimo, kol klijuojami elektrodai.
  3. Defibriliatorius analizuoja širdies ritmą. Nelieskite ir niekam neleiskite liesti nukentėjusiojo. Vykdykite aparato duodamas balso ar vizualines komandas. Paspauskite analizavimo mygtuką, jei to prašo aparatas (jeigu defibriliatoriaus aparatas automatinis, jis tą pats atlieka).
  4. Jei aparatas praneša, kad defibriliuoti nereikia, gaivintojas tegu toliau atlieka krūtinkaulio paspaudimus ir oro įpūtimus. Defibriliatoriaus elektrodų nuimti nereikia, kol atvyks medikai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Apie Z kartos darbuotojus: nejausdami prasmės, drąsiai ieško naujų galimybių
Z karta – tai žmonės, gimę maždaug 1997–2012 metais. Vyresnieji šios kartos atstovai jau aktyviai dalyvauja...
Vasara prie vandens: kaip maudyti skirtingo amžiaus mažylius
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens temperatūra Baltijos jūroje jau siekia 17, o kai kuriuose šali...
Personalizuota medicina Lietuvoje: mažiau klaidų, trumpesnis kelias iki veiksmingo gydymo
Personalizuota medicina keičia įprastą požiūrį į gydymą. Ypač tai pastebima onkologijoje, kur ta pati diagnozė gali slėp...
Kauno klinikos mini kepenų transplantacijų 25-metį
Šią vasarą Kauno klinikos mini reikšmingą medicinos istorijos datą – 25-ąsias kepenų transplantacijos metines. Per...
Vasaros garsai: kurie naudingi, o kurie – pavojingi?
Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis nuo ankstyvo ryto burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte beldimo į duris su p...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų